Jos stilius labai atpažįstamas: juodai balti vaizdai (dažnai iš masinės žiniasklaidos ar reklamos), ant kurių uždedami kontrastingi, raudoni fonai su baltais užrašais „Futura Bold Oblique“ arba „Helvetica“ šriftu. Tekstai dažnai yra trumpi, bet galingi šūkiai, tokie kaip: „Your body is a battleground“ („Tavo kūnas – mūšio laukas“) ar „I shop therefore I am“ („Perku, vadinasi, esu“).

Per tokią vizualinę kalbą Kruger kritikuoja vartotojiškumą, kapitalizmą, patriarchatą, medijų įtaką ir socialinius galios santykius. Jos darbai dažnai rodomi ne tik galerijose, bet ir viešose erdvėse – ant plakatų, pastatų sienų, reklaminių stendų, netgi metro stotyse.

https://en.wikipedia.org/wiki/Barbara_Kruger

https://barbarakruger.org

Holzer naudoja švieslentes, projekcijas ant pastatų, LED ekranus ir kitus formatus, kad jos žinutės pasiektų plačią auditoriją. Jos menas kritikuoja valdžią, karą, smurtą, vartotojiškumą ir socialinę nelygybę.

Ji – viena ryškiausių konceptualaus meno atstovių, iškėlusi tekstą į šiuolaikinio meno centrą.

https://www.britannica.com/biography/Jenny-Holzer

https://www.nga.gov/artists/31331-jenny-holzer

Jo darbai pasirodo viešose erdvėse – ant sienų, tiltų, gatvių kampų – ir dažnai komentuoja temas kaip karas, kapitalizmas, vartotojiškumas, socialinė nelygybė ar valdžios kritika. Ikoniški kūriniai: „Girl with Balloon“, „Flower Thrower“, „There Is Always Hope“.

Banksy taip pat kuria instaliacijas ir projektus, pvz., satyrinį pramogų parką „Dismaland“ (2015) ar politinį „Walled Off Hotel“ prie Izraelio ir Palestinos sienos.

Jo kūriniai tapo labai paklausūs meno rinkoje, nors jis pats dažnai ironizuoja apie meno komercializaciją. Banksy laikomas vienu įtakingiausių šiuolaikinio gatvės meno atstovų, kurio darbai jungia vizualinį humorą, ironiją ir gilią socialinę kritiką.

https://www.britannica.com/biography/Banksy

https://en.wikipedia.org/wiki/Banksy

Grupės tikslas – atkreipti dėmesį į seksizmą, rasizmą ir diskriminaciją meno pasaulyje bei platesnėje visuomenėje. Jų ginklas – plakatas, humoras, ironija ir statistika. Vienas garsiausių jų plakatų klausia: „Do women have to be naked to get into the Met. Museum?“, rodydamas, kad muziejuose dauguma nuogų moterų vaizduojamos paveiksluose, bet mažai menininkių moterų yra kolekcijose.

Guerrilla Girls savo žinutes skleidžia plakatais, afišomis, instaliacijomis, performansais ir knygomis, dažnai pasitelkdamos reklamos ir popkultūros estetiką. Jų menas yra politiškas, bet kartu lengvai suprantamas ir plačiai prieinamas.

Jos laikomos vienomis svarbiausių feministinio ir aktyvistinio meno grupių, kurios iki šiol veikia tarptautiniu mastu, nuolat prisitaikydamos prie šiuolaikinių socialinių problemų.

https://www.britannica.com/topic/Guerrilla-Girls

https://www.guerrillagirls.com/our-story

Šiuo metu esu idėjos formavimo stadijoje. Mano pasirinkta tema – „Nematoma įtaka“. Ji kilo iš klausimų apie tai, kas mūsų kartoje iš tikrųjų turi įtaką, nors to dažnai nepastebime. Noriu sukurti kūrinį, kuris priverstų žiūrovą susimąstyti, kiek jo sprendimų yra iš tiesų jo paties, o kiek – primesti kitų žmonių, socialinių tinklų ar visuomenės lūkesčių.

2 stadija – Tyrimas ir koncepto plėtojimas

Šiuo metu renku mintis ir frazes, kurios atspindi nematomą spaudimą. Užrašinėju žodžius, kuriuos dažnai girdime, bet retai kvestionuojame, pvz.:

• „Turi būti populiarus“

• „Reikia turėti naują telefoną“

• „Visi taip daro“

• „Būk tobulas“

Tai taps pagrindinėmis frazėmis mano instaliacijoje – jos simbolizuos visuomenės primestas taisykles.

3 stadija – Eskizo kūrimas

Pradedu daryti pirmuosius eskizus. Planuoju, kad ant sienos ar didelio pagrindo kabės daug baltų lapų su skirtingomis frazėmis. Kai kurie užrašai bus ryškūs, o kai kurie vos matomi – tarsi „nematoma įtaka“. Centre bus tuščias lapas su klausimu: „Kas tu būtum be šių taisyklių?“

4 stadija – Medžiagų ir resursų rinkimas

Dabar esu pasiruošimo stadijoje – renku reikalingas medžiagas:

• baltus A4 lapus ar kartoną,

• juodą ir pilką flomasterį,

• klijus ar lipnią juostą,

• vietą ekspozicijai (sieną ar skydą).

5 stadija – Kūrinio įgyvendinimas

Turiu padarytus visus paruoštus lapus, taip pat pasiruošes atsinešti visas pašalines medžiagas reikalingas įrengimui.

6 stadija – Refleksija

Po įrengimo aprašysiu, kaip žiūrovai reaguoja, kokias mintis jiems sukelia kūrinys, ir ar pasiekiau tikslą – priversti susimąstyti apie nematomą įtaką.

7 stadija – Žiurovų reakcijos

Įrengęs savo eksponatą per pietų pertrauką specialiai likau netoli jo ir stebėjau, kaip žmonės reaguoja. Dauguma praeivių bent akimirkai sustodavo – kai kurie perskaitydavo kelias frazes ir matėsi, kad jiems tai sukėlė minčių. Keli mokiniai net garsiai komentavo, kad „čia tipo mes?“. Labiausiai pastebėjau, kad prie centrinio klausimo žmonės stabteldavo ilgiausiai. Kai kas net pasilenkdavo ar prisimerkdavo, kad įžiūrėtų silpnesnius užrašus. Nors ne visi gilinosi, manau, kad eksponatas tikrai patraukė dėmesį ir privertė pagalvoti apie tą nematomą spaudimą, kurio dažnai net nepastebime.

1. Kaip tu dabar apibrėžtum konceptualų meną savo žodžiais? tai toks menas, kuriame svarbiausia yra ne tai, kaip kūrinys atrodo, o kokią idėją ar mintį jis perduoda.

2. Kuo konceptualus menas skiriasi nuo tradicinės tapybos ar skulptūros? Tradicinėje tapyboje ar skulptūroje dažniausiai vertinama technika, forma ir išvaizda, o konceptualiame mene – mintis, kurią menininkas nori perduoti, net jei kūrinys atrodo labai paprastas ar neįprastas.

3. Kodėl šiame mene idėja yra svarbesnė už forma ar grožį? nes menininkai siekia, kad žiūrovas mąstytų, o ne tik žiūrėtų į gražų vaizdą.

4. Ką tau buvo sunkiausia suprasti analizuojant šį meno stilių? kad kūrinys gali atrodyti labai paprastai, bet vis tiek būti laikomas menu.

5. Ar tavo požiūris į meną pasikeitė po šio projekto? Kaip? Taip, dabar suprantu, kad menas nebūtinai turi būti gražus – svarbiausia jo idėja ir žinutė.

Tyrinėjimas ir įkvėpimas

1. Kuris konceptualaus meno atstovas tave labiausiai įkvėpė? Kodėl? Labiausiai įkvėpė Banksy, nes jo darbai paprasti, bet labai taiklūs ir kalba apie tikras problemas.

2. Kuo tave sudomino Barbara Kruger ar kiti nagrinėti menininkai (pvz. Jenny Holzer, Banksy, Guerrilla Girls, Shepard Fairey)? Man patiko, kad jie naudoja tekstą, humorą ir provokacijas, kad priverstų žmones mąstyti.

3. Kokių bendrų bruožų matai tarp jų kūrybos ir savo darbo? Kaip ir jie, aš taip pat bandžiau perduoti aiškią žinutę ir naudoti paprastą, bet stiprų vaizdą.

4. Ar tyrinėdamas šiuos menininkus atradai naujų minčių apie visuomenę, kalbą, galią ar tapatybę? Taip, supratau, kad žodžiai ir vaizdai gali labai stipriai veikti žmonių nuomonę.

Idėja ir kūrybiniai sprendimai

1. Kaip sugalvojai temą savo darbui? Tema atėjo iš dalykų, kuriuos matau kasdien, todėl buvo lengva ją pasirinkti.

2. Ar tavo tema susijusi su kokia nors socialine, asmenine ar pasauline problema? Taip, ji susijusi su socialiniu spaudimu, lūkesčiais ir tuo, kaip visuomenė formuoja mūsų pasirinkimus.

3. Kaip išsigryninai savo idėją iš daugybės minčių? Atsirinkau vieną pagrindinę mintį: „kas iš tikrųjų mano sprendimas, o kas primesta?“, ir aplink ją sukūriau kūrinį.

4. Kuo tavo kūrinys išsiskiria iš kitų – kas jame unikalus? Jis leidžia žiūrovui aktyviai dalyvauti/skaityti, mąstyti ir pats susirasti atsakymą, o ne tiesiog žiūrėti į vaizdą.

5. Ar tavo darbas kelia klausimą, provokuoja, ar perteikia tam tikrą žinutę? Taip, jis provokuoja pagalvoti, kiek mūsų sprendimų yra tikrai savi.

6. Kodėl nusprendei naudoti būtent tokius žodžius, simbolius, spalvas ar medžiagas? Pasirinkau paprastus žodžius ir lapus, nes jie atrodo kasdieniški — kaip ir tos „nematomos taisyklės“, kurių nepastebime.

Procesas ir technika

1. Kokią techniką ar mediją pasirinkai (tekstą, koliažą, skaitmeninį vaizdą, fotografiją, instaliaciją)? Kodėl? Tai dar neatlikta, tačiau naudosiu fotografija, praeivių reakcijų, nes tai lengvai gaunama ir naudojama.

2. Kaip manai, ar tavo pasirinkta forma padeda stiprinti žinutę, kurią nori perduoti? Taip, būtent paprastumas leidžia žiūrovui sutelkti dėmesį į mintį, o ne į patį vaizdą.

3. Ar tavo kūrybos procese buvo momentas, kai reikėjo keisti planą ar idėją? Kodėl? Taip, iš pradžių galvojau daryti sudėtingesnį dizainą, bet supratau, kad paprastumas sustiprina žinutę.

4. Kaip atrodė tavo kūrybos kelias – nuo pirmos idėjos iki galutinio darbo? Pirma gavau idėja, tada galvojau, kokie žodžiai geriausiai atspindi spaudimą, parinkau juos, išdėsčiau ant lapų ir paruošiau eksponavimui.

5. Kas buvo įdomiausia ar netikėčiausia šio proceso metu? Tai, kad paprasti žodžiai ant lapų gali sukelti daug minčių ir reakcijų.

Žinutė ir poveikis

1. Kokią žinutę norėjai perduoti savo kūriniu? Norėjau parodyti, kad dažnai gyvename pagal taisykles, kurių net nepasirinkome patys.

2. Ką norėtum, kad žiūrovas pamatytų, pajustų ar suprastų, žiūrėdamas į tavo darbą? Kad jis pats sustotų ir pagalvotų, kurios taisyklės jam iš tikrųjų tinka, o kurios tik primestos.

3. Ar manai, kad tavo darbas gali paskatinti žmones susimąstyti? Kodėl? Taip, nes kiekvienas gali rasti bent vieną žodį ar lūkestį, kurį pats jaučia kasdien.

4. Kaip manai, ar tavo žinutė būtų suprantama visiems, ar tik tam tikrai auditorijai? Ji suprantama daugeliui, ypač jaunimui, kuris dažnai jaučia socialinį spaudimą.

5. Kur mokykloje eksponuotum savo darbą? Kodėl? Koridoriuje arba prie įėjimo ten jį pamatys dauguma mokinių, ir jis labiausiai paveiks praeinant.

Refleksija ir įsivertinimas

1. Kas, tavo manymu, tavo kūryboje pavyko geriausiai? Išlaikyti aiškią žinutę ir sukurti darbą, kuris priverčia sustoti ir pagalvoti.

2. Ką norėtum patobulinti, jei kurtum iš naujo? Gal pridėčiau daugiau įvairių frazių arba leistų žiūrovui pačiam parašyti savo „taisykles“.

3. Ką naujo išmokai apie save kaip kūrėją? Kad man gerai sekasi dirbti su idėjomis ir minimalizmu.

4. Ką šis projektas tave išmokė apie idėjas, žinutės galią ir kūrybos laisvę? Kad žinutė gali būti stipresnė už meninę formą, jei ji aiškiai suformuluota.

5. Kaip šis projektas pakeitė tavo požiūrį į tai, kas apskritai gali būti „menas“? Supratau, kad menas gali būti labai paprastas, jei jis priverčia mus mąstyti.

2 Pamoka: Dariau idėjų generavimą. Supratau, kad noriu paprastos formos, bet stiprios minties. Užrašiau sakinį „Ar reikia mane atnaujinti?“ ir man labai patiko, nes jis tinka ir žmogui, ir technologijai. Pradėjau ieškoti, kaip jungti analoginį ir skaitmeninį meną.

3 Pamoka: Kūriau DI koliažą su telefonu. Įdėjau žmogaus siluetą, duomenų srautus ir pasaulio žemėlapį. Toks vaizdas atrodo kaip šiuolaikinio žmogaus galva, pilna informacijos. Supratau, kad DI nėra tik įrankis — jis irgi keičia kūrybą.

4 Pamoka: Sukūriau QR kodą ir prijungiau jį prie atsisiųsto koliažo. Išbandžiau, ar veikia. Viskas gerai. Dabar kūrinys turi du sluoksnius: paprastą ir skaitmeninį. Man patinka, kad žiūrovas pats turi nuskenuoti — tai padaro jį aktyviu.

5 Pamoka: Sutvarkiau eksponavimą. Tiesiog baltas lapas su sakiniu ir QR. Supratau, kad paprasta forma kartais net stipresnė už sudėtingą. Tai atspindi, kad technologijų pasaulyje mums dažnai per daug informacijos, ir paprastumas tampa vertybe.

6 Pamoka: Pagalvojau apie tai, ką išmokau. Supratau, kad šiuolaikinis menas dažnai yra labiau idėja nei sudėtinga technika. DI man padėjo, bet ir iškėlė klausimą: kas čia autoriai — aš ar algoritmas? Gal abu. Taip pat supratau, kad technologijos keičia menininko vaidmenį — jis turi mąstyti ne tik apie grožį, bet ir apie pasaulio procesus.

Koncepcija

Mano kūrinys „Ar reikia mane atnaujinti?“ kalba apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos keičia žmogų ir mūsų kasdienybę.

Mes nuolat matome pranešimus „Update“, „Refresh“, „System upgrade“. Telefonai nuolat atsinaujina, o kartais atrodo, kad ir mes turime būti vis geresni, greitesni, tobulesni.

Baltas lapas reiškia žmogų „iš naujo“.

QR kodas — ryšį su skaitmeniniu pasauliu.

DI koliažas — visą globalų informacijos srautą, kuris mus veikia.

Kūrinys klausia:

Ar tikrai mums reikia nuolat tobulėti pagal technologijų tempą, ar užtenka būti savimi?

Tai nėra aiškus atsakymas — tai klausimas žiūrovui.

Kūrinio idėja

Mano kūrinys vaizduoja, kaip technologijos ir globalizacija keičia žmogaus ryšį su pasauliu. Šiandien žmonės daug laiko praleidžia telefonuose, socialiniuose tinkluose ir dirbtinėje skaitmeninėje erdvėje, todėl tampa vis labiau atsiskyrę nuo tikros gamtos bei realaus bendravimo.

Kūrinio centre – žmogus, sėdintis tamsoje ir žiūrintis į telefoną. Aplink jį matoma nykstanti gamta, plastiko atliekos ir miesto šviesos. Telefono ekranas šviečia stipriausiai, parodydamas, kad technologijos tapo svarbesnės už tikrą pasaulį.

Darbas jungia:

• fotografiją,

• piešimą ranka,

• skaitmeninį koliažą,

• tekstą.

Tai tarpdisciplininis kūrinys, nes naudojamos ir tradicinės, ir skaitmeninės technikos.

Menininko dienoraštis

1 pamoka

Analizavau šiuolaikinį meną ir kūrinius apie technologijų poveikį žmogui. Nusprendžiau kurti darbą apie žmogaus priklausomybę nuo telefono ir tolstantį ryšį su gamta. Pasirinkau naudoti fotografiją, tekstą ir skaitmeninį koliažą.

2 pamoka

Padariau pagrindinę nuotrauką ir pradėjau kurti koliažą Canvoje. Pridėjau miesto, plastiko ir socialinių tinklų elementus. Eksperimentavau su glitch efektais ir spalvomis.

3 pamoka

Tobulinau kompoziciją ir pridėjau tekstą. Taip pat ranka markeriu papildžiau kai kurias vietas, kad kūrinys atrodytų originalesnis ir labiau tarpdisciplininis.

4 pamoka

Baigęs darbą supratau, kad technologijos labai keičia žmonių gyvenimą ir santykį su realiu pasauliu. Kurdamas išmokau derinti skirtingas technikas ir perteikti idėją per šiuolaikinio meno formas. Manau, kad mano kūrinys aiškiai parodo pokyčio temą globalizacijos ir tvarumo kontekste.