Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes

* yra I a. (aš - Paukštelio perspektyva) PASAKOTOJAS "Baigdamas tryliktuosius metus, MANO brolis Džemis labai sunkiai ties alkūne susilaužė ranką." <...> Po kelerių metų, kai MES jau galėjome pažvelgti į praeitį..."

• Plačiai aprašomi veikėjų paveikslai, jie yra charakterizuoti. T. y., tiek išorinės, tiek charakterio savybės atsiskleidžia. Paukštelis - Atikaus Finčo mažoji šiek tiek berniukiška dukra, nemėgstanti sijonų ir kitų moteriškų apdarų (išorinės savybės). Ji yra smalsi (domisi, kas gyvena kaimynystėje), kūrybinga (kartu su broliu ir draugu kuria spektaklius), užsispyrusi (laikosi savo nuomonės, ne visada pritaria net suaugusiems), empatiška (užjaučia vargingiau gyvenančius klasės draugus, pyksta už mieste vykstančias neteisybes)

Kalbinės raiškos priemonės:

* epitetas "KUKLI sodyba", tai tokia sodyba, kurioje yra tik būtiniausi, nelabai prabangūs daiktai, nedidelis plotas.

• vaizdingas veiksmažodis "leptelėjo" - neapdairiai, nepagarbiai pasakyti tai, ko sakyti nereikėtų

• Palyginimas/ ironija "damos vakarop vis tiek atrodydavo panašios į minkštus pyragaičius, lyg aplietos glajumi iš prakaito ir pudros". Palyginimas - moterų išdažyti veidai atrodo panašūs į pyragėlius su glajumi, nes yra labai daug spindinčio, nuvarvėjusio per dieną makiažo. Ironija, nes makiažas įprastai moteris turėtų puošti, tačiau vakarais makiažas jau būdavo toks "nubėgęs", kad priminė ne puošmeną, o prakaituotą pyragą, t. y., jau tikrai nebe gražu

Žanras:Humoristinė apysaka (arba apysaka vaikams)

LITERATŪROS RŪŠIS

​Epika | asmens veikėjas

argumentas: Yra pasakotojas

​Epikos pagrindinis bruožas – istoriją mums kažkas pasakoja.

​Paaiškinimas: Šioje knygoje viską pasakoja berniukas Benis. Mes ne patys matome įvykius (kaip teatre ar filme), o girdime jo versiją: ką jis galvoja apie mamą, kaip jis jaučiasi mokykloje ir ką veikia su seneliu. Jei yra „aš“ arba „jis/ji“, kuris veda mus per istoriją – tai epika.

Trumpas knygos aprašymas

Tai nuotaikinga istorija apie berniuką Benį ir jo senelį, kurie kartu leidžiasi į juokingus nuotykius ir bando suprasti keistą suaugusiųjų pasaulį. Knygoje su dideliu humoru pasakojama apie šeimos ryšį, vaikiškas išdaigas ir tai, kad net patys keisčiausi senelio poelgiai slepia didelę meilę.

Patikusi citata

​„Tėvams atrodo, kad aš esu koks nors sugedęs robotas, kurį reikia nuolat taisyti ir reguliuoti.“

Kalbines raiškos priemonės

Metafora

„Mama – meteorologė.“

.“ Mama iš tikrųjų nespėja orų per TV, bet Benis ją taip vadina, nes ji moka nuspėti jo mintis dar prieš jam prabylant.

Palyginimas

„Vanda yra tarsi vaikščiojanti kameros akis.“

.​„Kaimynė lyginama su apsaugos kamera, nes ji nuolat viską stebi, šnipinėja ir viską apie visus žino.​“

Frazeologizmas

„Diena kaip iš arklio pasturgalio.“

Tai juokingas posakis, kuris reiškia, kad visa diena buvo labai nesėkminga, bloga ir viskas krito iš rankų.

Frazeologizmas

„Kraipo galvą.“

Tai yra būdas pasakyti, kad žmogus kažko nesupranta arba labai stebisi, bet tai daro be žodžių. Užuot sakęs „aš nustebau“, žmogus tiesiog suka galvą į šonus.

Deminutyvas

„Pasidėjau savo raktelį.“

Benis sako ne „raktą“, o „raktelį“. Tai parodo, kad šis daiktas jam labai brangus ir mielas, nes jis simbolizuoja paslaptį, kurią jis turi su seneliu.

Epitetas

„Linksmasis senelio debesėlis.“

Žodis „linksmasis“ čia labai svarbus. Jis parodo, kad Benis į senelio ligą (užmaršumą) žiūri ne su baime, o su meile ir švelnumu, lyg tai būtų koks nors smagus nuotykis.

Labiausiai paveikė citata:„Istorijos yra laukiniai padarai“, nes ji parodo, kad istorijos gali pakeisti žmogų.

Šią knygą rekomenduočiau visiems, nes ji moko drąsiai priimti savo jausmus ir tiesą.

Žanras: psichologinis trileris.

Piteris Penas atskrenda į Vendės ir jos brolių kambarį Londone ir nusiskraidina juos į Niekados šalį. Ten jie sutinka prarastus berniukus, undines, fėjas ir susiduria su pavojingu piratų kapitonu. Knygoje daug nuotykių, kovų ir fantazijos.

Literatūros rūšis - epika, nes pasakotojas yra III a., tai - romanas.

Patikusi citata: "Lyg tol jie skrido pavieniui, bet dabar glaudžiai susispietę."

Neblogas - litotė (geras).

Baltas kaip sniegas - palyginimas (labai šviesus).

Saulė juokiasi - personifikacija (saulė negali juoktis).

Literatūros rūšis: Epika (nuotykių romanas).

Įdomiausia citata: Tikras anglas niekada nejuokauja, kai kalba apie tokį rimtą dalyką kaip lažybos.

Argumentai: Knyga moko niekada nepasiduoti ir tiksliai siekti savo tikslo. Taip pat ji leidžia pažinti įvairias pasaulio šalis ir jų papročius.

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Epitetas. Citata: flegmatiškasis džentelmenas. Paaiškinimas: šis žodis pabrėžia didelę Filo Fogo ramybę.

2. Palyginimas. Citata: judėjo tiksliai kaip chronometras. Paaiškinimas: parodo, kad veikėjas viską darė labai tiksliai, lyg laikrodis.

3. Metafora. Citata: laikas yra didžiausias jo priešas. Paaiškinimas: laikas čia pateikiamas kaip varžovas, kurį Fogas turi nugalėti kelionėje.

Adomas Jansonas 7k

Autorius: Laurie Gilmore

Literatūros rūšis: Epika, nes yra pasakotojas III asmens, yra konkrečios vietos pvz: kavinė, konferenciju salė.

Žandras: Romanas

Patikusi citata: „Kartais reikia prarasti kryptį, kad rastum vietą, kurioje pagaliau jautiesi kaip namuose“

Kalbinės raiškos priemonės:

Palyginimas: „Beisbolo lazą laiko kaip aukščiausios lygos žaidėja.“ lygina mergina į aukščiausios lygos žaidėja nuo to kaip ji laio lazdą.

Fraziologizmas: „Pažino kaip nuluptą“ reiškia labai gerai pažino.

Epitetas: „Nerimastingas jaudulys“ Reiškia keistas jaudulys kažko byjo arba jaudinasi.

Krp- Palyginimas- „Arina tu tarsi žvaigždė danguje”. Vaizdingas veiksmažodis- „nenutuokė”(nesuprato). Palyginimas- „Laukiau tarsi Kalėdų”.

Pavadinimas: ,,Nerealusis Leonas''

Literatūros rūšis: drama

Argumentai kodėl priskirta

šiai rūšiai: 1) Veikėjai veikia savarankiškai,

nėra pasakotojo.

2) Žmonių konfliktai ir nesutarimai.

Žanras: jaunimo literatūra

Perskaitytų puslapių skaičius: 315 puslapių

Patikusi citata: ,,Camoon! Tu pažadėti pietus".

Kalbinės raiškos priemonės:

,,Gražus smūgis"- vaizdingas apibūdinimas

(pvz: sidabrinė upė).

,,Nutipeno"- vaizdingas veiksmažodis, gyvai

nusako veiksmą, reiškia tyliai nuėjo.

,,Kamuoliukas"- deminutyvas, mažybinė forma.

Siūlau šią knygą, nes ji yra įdomi, juokinga ir

veikėjai

kalba su akcentais.

Šią knygą rekomenduočiau, nes knygoje yra labai daug nuotykių, kuriuos berniukas patirdavo su šuniu, ši knyga parodo kokia yra svarbi draugystė ir pasitikėjimas.

Literatūros rūšis: Epika, nes 1)Yra pasakotojas visažinis IIIa. 2)Aiškiai apibrežiamas laikas ir erdvė.

Žanras: Apysaka

Kalbinės raiškos priemonės: 1)Palyginimas - ,,Jo ausys didelės kaip dramblio" reiškia kad pas šuniuką buvo labai didelės ausys. 2)Personifikacija - ,,Gyvūnai kalbasi'' 3)Metafora - ,,Sunkus akmuo krūtinėje" reiškia nerimą.

Viskas prasidėjo prieš 5 metus kai populiarios vyresniųjų klasių moksleivė Andrėja Bel (Endė Bel, ją taip visi vadina ir knygoje dažniausiai sako Endė) būna nužudyta jos vaikino Salo Singo, kuris paskui atėmė savo gyvybę ir sau. Tai žino policija. Tai žino visi Litl Kiltono miestelio gyventojai…

Dabar:

Pipa Fic-Amobi, yra vyresniųjų klasių moksleivė, kuri nemano jog Salas taip galėtų taip pasielgti. Pipė su draugais bando išsiaiškinti bylą….

Jeigu jūs norite sužinoti daugiau tikrai rekomenduoju šią knygą. Ji sukelia baimę 🫣, su kiekvienu puslapiu vis daugiau noris skaityti ir nesinori paleisti knygos iš rankų, sukelia norą būti tokiam ryžtingam kaip knygos 📚 veikėjai.Taip pat knyga yra ,,TikTok” sensacija. 😊

Žanaras: Detektyvinis romanas

Literatūros rūšis: Epika

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Retorinis klausimas - ,, Nors gal jis tai padarė?”

2. Pasikartojimas - ,,-Ne, ne, ne ir tikrai ne!”

3. Vaizdingas veiksmažodis - ,,Nešūdmaliauk,”

4. Hiperbolė - ,, Taip, kokį milijoną kartų”

5. Metafora - ,, Tik per plauką, jai pavyko nugalėti nerimą.” (reiškia, kad žmogus vos vos susitvarkė su savo baime ar nerimu tai buvo labai arti nesėkmės.)

Adelė Pranaitytė 7K

Literatūros rūšis - epika:

• čia pasakojimas apie įvykius – epikai būdingas nuoseklus pasakojimas apie veikėjų gyvenimą, jų patirtis ir veiksmus. „Kortaguose“ svarbiausia yra pasakojama istorija, o ne vien jausmų išraiška.

• yra veikėjai ir siužetas – kūrinyje veikia konkretūs veikėjai, vyksta tam tikri įvykiai, kurie sudaro siužetą. Tai vienas pagrindinių epikos bruožų.

• yra pasakotojas – epiniuose kūriniuose yra pasakotojas, kuris perteikia istoriją iš šalies, aprašo aplinkybes, veiksmus ir kartais komentuoja įvykius. „Kortaguose“ taip pat juntamas pasakotojo buvimas.

Žanras - romanas, čia daug įvykių ir detalių nagrinėjama įvairių veikėjų likimai ir santikiai, kelios siužeto linijos daug veikėjų.

Patikusios citatos

" - Nojau, kuo jūsų pasaulyje skundžiasi žmonės?

- Naaaa, - numykiau, - kad mažai uždirba, kad stori, kad nesiseka...."

" - O ištižęs moliuske! - nusikeikė Talkas."

" Korbis atidarė dureles:

- O tu vikšro išnara...- išsprūdo jam iš nuostabos.

Stale gulėjo melsvai švytinti, odiniu viršeliu įrišta, daugybe mažų mėlynų akmenėlių nusagstyta knyga."

Meninės raiškos priemonės:

Tirtančius - sinonimas drebančius.

Akis užkliuvo - metafora reiškia pastebėjo.

Pažėrė krūvą klausimų - vaizdingas veiksmažodis uždavė daug klausimų.

Literatūros rūšis: Epika

Žanras: Romanas

1) Parašyta veiksmo vieta ir laikas

2) Prozinė kalba

3) Charakterizuojantys veikėjai.

Kalbos raiškos priemonės:

1)Litotė:

„Gyvenimas čia ne pats lengviausias“

👉 Reikšmė: sąmoningai sušvelnina tikrąją situaciją (kuri iš tikrųjų labai sunki)

2) Hiperbolė:

„Atrodo, kad pasaulis griūva“

👉 Reikšmė: perdėtas pasakymas išreiškia stiprias emocijas – baimę ir neviltį.

3) Epitetas:

„Tamsūs laikai“, „siauras kambarys“

👉 Reikšmė: vaizdingi apibūdinimai sustiprina atmosferą – „tamsūs laikai“ reiškia ne tik šviesos trūkumą, bet ir pavojingą, niūrią istorijos laikotarpį.

Literatūros rūšis: Epika. Argumentai:

• Knygoje viską pasakoja pasakotojas.

• Čia yra daug nuotykių ir visokių įvykių.

• Veikėjai daug keliauja ir keičiasi vietos.

Žanras: Apysaka apie gyvūnus.

Patikusi citata: „Lesė buvo toks šuo, kuris visada randa kelią namo.“

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Epitetas. „Auksinis kailis“. Tai padeda suprasti, kokia graži buvo Lesė.

2. Palyginimas. „Bėgo kaip strėlė“. Tai reiškia, kad ji labai skubėjo pas berniuką.

3. Deminutyvas (mažybinis žodelis). „Šunelis“. Taip rašytojas parodo, kad Lesė yra labai miela ir gera.

Kodėl verta skaityti: Man ši knyga labai labai patika. Nors ji liūdna, bet pabaiga laiminga. Ji moko, kad tikri draugai niekada vienas kito nepamiršta.

Man patiko ši knyga nes yra apie mano mėgstamą kompiuterinį žaidimą. Be to šią knygą klausiau įgarsintą ir gan greitai pavyko perklausyti. Rekomenduočiau kitiems kurie mėgsta šį žaidimą (Minecraft)

Ši knyga yra apie bendraamžių Otumės ir Finio nuo vaikystės neišskiriamą draugystę, bet laikui bėgant jie atitolsta- buvę geriausi draugai dabar stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir draugų, o Finis populiariausias vaikinas jų vidurinėje - merginą. Nors kaskart, kai judviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis - galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu…

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa - svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka.

Patikusi citata: “Bet manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?

Jis gali būti, - paaiškinu”.

Literatūros rūšis: epika, nes yra prozinė kalba ir žanras - romanas.

Žanras: romanas.

Kalbinės raiškos priemonės:

1)”Raudonu automobiliu”-epitetas.

2)”Išgaruoja iš galvos”- frazeologizmas( staiga užmiršti).

3)”Verksmas nuslopsta”- vaizdingas veiksmažodis (nutyla).

2)Vaizdingas veiksmažodis- “Tu velniškai perdedi” tai reiškia, kad sureikšmina per daug situacija ir padidina situacija nors ji nėra tokia svarbi.

3)Hiperbolė- “Pakartojo kokį šimtą kartų” tai čia perdedama, nes tikrai šimtą kartų nepakartojo, tai kai žmogui atrodo, kad kažkas kartoja tą patį dalyką labai daug kartų norisi sakyti, kad jis kartojo tą dalyką kokį šimtą kartų.

Gimtadienio dieną jie išnuomavo aktorių kuris pavaidintų šunį, bet Halui tai itin nepatiko ir jis baisiai supyko ant savo tėvų. Po kelių dienų Halo tėtis sugalvojo išeitį: išsinuomot šunį svaitgaliui "Kai reikės grąžint, jis Halui jau bus įkyrėjęs"- sakė jo tėtis ir buvo kaip tik tam skirta įmonė "Augintiniai be rūpesčių" kurie išnuomodavo šunis kelioms dienomsir juos grąžindavo.

Kai Halui pranešė, kad įsigys šunį jis nežinojo, kad šuo tik nuomai ir džiaugėsi beproto, kad jo tėvai pagaliau leis nusipirkt šunį.

Kai jau pagaliau surado tą savo išrinkatajį šunį vardu Šlakelis jis taip džiaugėsi, kad nesiskyrė su juo, kad ir kur eitų. Bet kai vieną dieną Halas išvažiavo pas dantistą nors ir norėjo važiuot su šuniu mama greit griebė šunelį ir grąžino jį atgal. Tai buvo smūgis į širdį abiem. Nuo to laiko jie nevalgė, nekalbėjo ir kai jau tėvai ruošėsi Halą išvešt į pensionatą atsigaut, jis pabėgo ir tą pačią dieną dingo 6 šunys (tarp jų ir Šlakelis) iš "Augintiniai be rūpesčių". Ir taip prasidėjo Halo, Šlakelio, Pipos ir dar 5 šunų nuotykiai...

Tai yra Epika, nes yra pasakotojas III asm.

Citata: "Laisvas yra tik tas šuo, kuris suranda tikrąjį savo šeimininką" (Čia taip pat ir mėgstamiausia citata)

Yra ištisinis siužetas

Žanras yra Romanas (Kaip argumentas ir tiesiog koks žanras)

Meninės raiškos priemonės:

"...skirtą Šlakeliui"- deminutyvas - mažybinė reikšmė

"...Šlakelis lipo jam ant kulnų"- frazeologizmas reiškiantis - vijosi.

"-Augti tame muziejuje-"- metafora - negalima iš tikrųjų augti muziejuje.

Kai Rūnas išvyko gyventi kitur, Popė staiga nutraukė bendravimą, todėl jis jautėsi labai įskaudintas. Vėliau paaiškėjo, kad ji sunkiai sirgo ir nenorėjo, kad jis matytų jos skausmą. Nepaisant visko, jie vis tiek labai mylėjo vienas kitą ir stengėsi branginti kiekvieną kartu praleistą akimirką.

Ši knyga yra labai liūdna, bet kartu ir graži, nes parodo, kokia stipri gali būti tikra meilė.

Literatūros rūšis:

Epika, nes tekstas yra neeiliuotas, meilės romano žanras, ir taip pat yra pasakojama pirmuoju asmeniu, pvz.: ,,Aš sukruptelėjau, bet likau budri''

Man patikusi citata: ,,Vienas bučinys trunka akimirką, bet tūkstantis būčinių gali trukti visą gyvenimą"

Meninės raiškos priemonės:

1. Epitetas: ,,Jo spindintys, šviesus plaukai spindėjo saulės šviesoje''. Tai padeda mum įsivaizduoti, kaip atrodė Rūnas.

2. Deminutyvas: „Popė laikė mažą stiklinę širdelę ir šypsojosi Rūnui.“

3. Frazeologizmas: ,,Man visiškai sudužo širdis sužinojus tokias tragiškas naujienas." Šis frazeologizmas reiškia labai didelį skausmą kurį veikėjas patyrė, šiuo atvėju kai Popė sužinojo, kad sunkiai serga.

Labaaai rekomenduoju knygą, man tikrai labai labai patiko ir lengvai perskaičiau, net nereikėjo savęs versti ją skaityti, bet aišku pabaiga labai liūdna, bet neskaitant to, tikrai siūlau perskaityti šią knygą.

Knygoje aprašoma, kaip Kolumbas ilgai bandė įtikinti Ispanijos valdovus finansuoti jo ekspediciją, nors daugelis netikėjo jo idėjomis. Galiausiai gavęs paramą, jis leidžiasi į pavojingą kelionę ir 1492 metais atranda Ameriką, nors pats manė pasiekęs Aziją.

Literatūros rūšis - epika:

3asm. pasakotojas

žanras-istorinis romanas.

Menines raiskos priemonės:

1.Vaizdingas veiksmažodis-snūduriavo.

2.Vaizdingas veiksmažodis-klūpodamas.

3.Epitetas-migdolo formos akys

4.Epitetas-beribė mėlyna jūra

6.Palyginimas-laivas siūbavo kaip lapas audroje

Vaizdingi veiksmažodžiai– tai žodžiai arba posakiai, kurie tekstą padaro įdomesnį, gyvesnį ir padeda skaitytojui geriau įsivaizduoti vaizdą ar jausmą.

– Chloe Walsh, „Releasing 10“

Kai gyvenimas tampa per sunkus nešti vienam, atsiranda ryšys, kuris gali pakeisti viską. Lizė Jang ir jos pasaulis - tai ne tik paauglystės iššūkiai, bet ir gilus, tylus liūdesys, kurį supranta tik tie, kas patys jį išgyveno. Diagnozuotai su bipoliniu sutrikimu, merginai yra sunku gyventi. Ji buvo skriaudžiama ir prievartaujama savo artimiausių žmonių. Tiek daug perėjus, ji vistiek kitų akyse matoma kaip ''pikta paauglė'' . Tačiau intelektualus, sportiškas ir supratingas - Hugis Biggs nuo vaikystės palaiko Lizę kiekviename jos žingsnyje. Jų meilė atrodo nesugriaunama, bet tik tiesa gali sugriauti. Sesės mirtis iššaiškina visą tiesą, kurią galėjo matyti tik ji. Niekas Lize netikėjo - netgi jos artimiausi vaikystės draugai. 12-os metų pasidariusi abortą. Ją prievartaudavo nuo mažumos, nes jai sakydavo, kad seksualinis ryšys išgydys jos ligas ir ji taps ''normali''. Labai skaudi ir ašaras bėgti priverčianti knyga yra mano viena iš mėgstamiausių.

(P.S. : knyga skirta pažengusiems skaitytojams, pasakojama apie LABAI RIMTAS temas, taigi rekomenduoju prieš tai pasiskaityti daugiau apie knygą ir joje pasakojamas temas, nes jų tikrai yra nemažai.... Dar knyga yra tik angliškos versijos, bet LT kalbos turėtų pasirodyti greitai jūsų mėgstamiausių knygynų lentynose ;) )

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes:

• Yra 1 a. ( aš - Lizės ir Hugio perspektyva) PASAKOTOJAS ''Aš visada tave mylėsiu, Hugi Biggs,"

• Plačiai aprašomi veikėjų bruožai, jie yra charakterizuoti. Lizė Jung - ugnis iš išorės, viduje meškiukas. Ji yra smalsi, skaito knygas, užstoja save ir savo draugus, drąsi, bet ir trapi vienu metu.

  Hugis - drąsus, ateities medikas, intelektualus.

• Yra prozinė kalba.

Kalbinės raiškos priemonės:

EPITETAS - ''slegianti tyla.“ - Tai, kas ilgą laiką kaupiasi galvoje, ta nuslėpta, slegianti tyla, turi būti prakalbinta, kad ištrūktų mintys, žalojančios dvasią ir kūną.

PALYGINIMAS - '' Ji buvo lyg į narvą uždarytas paukštis '' - Veikėjas nusiminęs, patyręs skausmingų įvykių. Nesijaučia savimi.

METAFORA - ''Mergina paskendo savo mintyse. '' - Parodo gilų susikaupimą ar atsiribojimą nuo aplinkos.

Saulėja Žvirblytė 7P

Trumpai: vietoj poilsio veikėjai susiduria su savimi. Ir būtent tai yra pagrindinė mintis – nuo savęs nepabėgsi, net jei pakeiti vietą.

Tema: veiksmas → pasekmė

Knyga gana aiškiai parodo, kad sprendimai, priimti bėgant nuo problemų, dažnai jas tik pagilina.

Citatos ištrauka (atspindinti esmę):

„Jie išvyko ilsėtis, bet pasiėmė viską, nuo ko bandė pabėgti – mintis, nuoskaudas ir tylą tarp jų. Ir būtent tai pavertė atostogas netikromis.“

knyga įdomi tuo, kad daug sužinai apie Gediminaičių dinastiją ir jos šakas, įdomius faktus

funkcinis stilius: Istorinė dokumentika

argumentai:

yra labai daug aprąšymo apie istoriją ir buvusius įvykius.

daug dokumentų nuotraukų (taip, žmonės tai darė 1300-siais)

yra plačiai skelbiamos gediminaičių dinastijos tradicijos ir paslaptys

rekomenduočiau šią knygą žmonėms kuriem patinka istorija.

krp/mrp

1: ,,kone nualpo'' yra frazeologizmas reiškiantis kad labai nustebo.

2: palyginimas ,,karūna jam buvo lyg visas pasaulis'' reiškiantis kad Lietuva algirdui buvo svarbesnė už viską.

3: epitetas ,,auksiniai Lietuvos laikai"

vaizdingai apibūdina lietuvos klestėjimo laikus viduramžiuose.

Šis kūrinys yra priskiriamas epui, nes pasakotojas yra 3 asmuo. Žanras- romanas. Personažų jausmai, poelgiai ir išgyvenimai yra plačiai aprašyti.

„Demjenas laisvai atsidrėbė užpakalinėje sėdynėje“. „Šį kartą tetulė Merion buvo priversta nugalėti savo išdidumą“.

Meninės raiškos priemonės:

• Metafora „Paauglio mintys klajojo toli nuo čia, kitame laike ir kitoje erdvėje, parodomas stiprus užsisvajojimas.

• Palyginimas „Demjenas pasileido link namų, tarsi strėlė kirto pievelę“, lyginama ant kiek greitai bėgo berniukas.

• Retorinis kreipinys „-O Dieve!“, parodomas kreipinys nereikalaujantis atsakymo ir stiprios išgyventos emocijos.

Autorius: Erin Hunter ( Po slapyvardžiu yra 5 autoriai)

Literatūros rūšis yra epika, nes yra ištestinis siužetas, siužeto linija ir veikėjai.

Žanras: apysaka

3 asmuo citatos: 'Jis atsiliko' , 'Kol jie yra miške, jis nežino ką darytį."

Meninės raiškos priemonės:

"Slidus kaip ledas"-Palyginimas

"Geraširdis"- Epitetas

"Šaltas kaip sniegas"-Palyginimas

Mano rekomendacijos:

Man labai patinko ši knyga, nes ji yra labai įtraukianti ir rekomenduoju tiems kuriems patinka katinai, nes visi veikėjai ir yra katinai :33

Apysakoje pasakojama apie vieną pagrindinį įvyki.

Yra daug veikėjų bet pagrinde pasakojama apie vieną pagrindinį veikėją

Frazeologizmas ,,Nuleisti rankas"- pasiduoti.

Epitetas,,Ledinis žvilgsnis’’-šaltas nemalonus žvilgsnis

Palyginimas,,užsispyręs kaip ožys "-labai užsispyręs.

Tomas greitai supranta, kad jis nėra paprastas naujokas. Jis jaučia stiprų norą išsiaiškinti tiesą ir padėti visiems pabėgti. Situacija dar labiau pasikeičia, kai atvyksta mergina Teresa su žinute, kad „viskas pasikeis“. Nuo tada Glade gyventojų gyvenimas tampa dar pavojingesnis.

Ši knyga yra labai įtempta ir įdomi, nes joje daug paslapčių, nuotykių ir netikėtų įvykių. Skaitant nuolat norisi sužinoti, kas bus toliau.

Literatūros rūšis:

Epika, nes tekstas yra neeiliuotas, nuotykių ir mokslinės fantastikos romanas. Knygoje pasakojama trečiuoju asmeniu, pvz.: „Tomas atsimerkė tamsoje ir nesuprato, kur yra.“

Man patikusi citata:

„Jeigu nebandysi, niekada nesužinosi.“

Meninės raiškos priemonės:

Epitetas: „Milžiniškos akmeninės sienos lėtai judėjo aplink juos.“
Tai padeda geriau įsivaizduoti labirinto dydį ir baugią atmosferą.

Deminutyvas: „Chuckas laikė mažą raštelį rankose.“
Šis žodis suteikia sakinui švelnumo ir parodo veikėjo jaunumą.

Frazeologizmas: „Man širdis nusirito į kulnus pamačius griverį.“
Šis frazeologizmas reiškia stiprų išgąstį ir baimę.

Tačiau vieną kartą išgirdusi auklėtojos ir mokyklos psichologės pokalbį pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Pasitikėjimas savimi virsta kankinančiomis abejonėmis ir nerimu.

Mylimiausia citata-„Kartą Rokas su Ignu net palydėjo Jorę namo. Rokas nešėjos pačiūžas.”

Literatūros rūšis- Epika

Argumentai-Proza, nusakytas veiksmo laikas, vieta- mokykla

Epitetas-„Didelias, stiprias rankas”.

Frazeologizmas-„Laimės ant svetimo sielvarto nesukursi”. Reiškia, kas laimės ant kito bėdų nesukursi.

Palyginimas-„Žiūrėjo i Jorę kaip į vikšrą”. Reiškia,kad žiūrejo į Jorę šlykščiai.

Literatūros rūšis – epika.

• Yra pasakotojas, kuris pasakoja apie veikėjų gyvenimą, jų jausmus ir įvykius. Knygoje aprašomi Loros Ryd, Džeisio Fullertono ir kitų miestelio gyventojų išgyvenimai, prisiminimai bei santykiai.

• Plačiai aprašomi veikėjai ir jų charakteriai. Lora yra jautri, rūpestinga ir siekia padėti kitiems, o Džeisis stengiasi susitaikyti su skaudžia praeitimi. Veikėjų poelgiai, jausmai ir santykiai atsiskleidžia per įvairius įvykius bei pokalbius.

• Kūrinyje vyksta daug įvykių, veiksmas tęsiasi ilgesnį laiką. Pasakojama apie patyčių problemą, bendruomenės gyvenimą, draugystę, šeimos santykius ir meilę.

Žanras – romanas.

Kalbinės raiškos priemonės:

• Deminutyvai (mažybiniai žodžiai) – „skausmeliai“, „pupelė“, „žvaigždelė“.

• Palyginimas – „Žinia plito tarsi gaisras.“
  (žinia lyginama su greitai plintančiu gaisru, taip pabrėžiama, kad naujiena labai greitai pasklido tarp žmonių).

• Personifikacija – „Miestelis nuščiuvo“ (miestelis aprašomas taip, tarsi būtų žmogus, kuris gali nutilti. Taip parodoma, kad visi labai nustebo ar sunerimo).

Labiausiai patikusi citata:

,,Kartais žmogui labiausiai reikia ne patarimų, o tiesiog žmogaus šalia.“

Man ši citata patiko, nes ji primena, kaip svarbu palaikyti kitus sunkiais momentais ir būti šalia, kai žmogui liūdna ar sunku.

Man ši knyga patiko, nes joje pasakojama apie draugystę, pagalbą kitiems ir svarbias gyvenimo problemas. Knyga buvo įdomi ir jautri, joje netrūko emocijų bei įvykių. Taip pat patiko, kad veikėjai stengėsi suprasti vieni kitus ir padėti sunkiais momentais.

Ši knyga yra apie neįtikėtiną devynmetę mergaitę Pepę Ilgakojinę, kuri apsigyvena apleistoje Vilaitėje „Vila“. Ji yra visiškai savarankiška: neturi tėvų, kurie ją drausmintų, tačiau turi ištikimus kompanionus – arklį ir beždžionėlę poną Nilsoną. Pepė nėra paprastas vaikas – ji pasižymi antgamtine jėga, leidžiančia viena ranka pakelti arklį ar sudrausminti stipriausius kaimo vyrus.

Knygoje pasakojama, kaip Pepė susidraugauja su kaimynystėje gyvenančiais tvarkingais vaikais – Tomiu ir Anika. Jų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, nes Pepė kiekvieną dieną paverčia nuotykiu: nuo „daiktų ieškotojų“ žaidimo iki bandymo eiti į mokyklą tik dėl atostogų. Nors suaugusieji bando ją auklėti ar išsiųsti į vaikų namus, Pepė savo nuoširdumu, drąsa ir humoru įrodo, kad vaikiška laisvė ir gera širdis yra svarbiau už griežtas taisykles.

Patikusi citata: „Aš to niekada nebandžiau, tad manau, kad man tikrai pavyks.“

• Literatūros rūšis: epika, nes yra prozinė kalba ir pasakojama istorija.

• Žanras: apysaka (vaikų literatūra).

  Kalbinės raiškos priemonės:

  1. „Ugninės kasytės“ – epitetas (pabrėžia išskirtinę ir ryškią veikėjos išvaizdą).

  2. „Neieškoti žodžio kišenėje“ – frazeologizmas (apibūdina Pepės gebėjimą greitai ir šmaikščiai atsikirsti suaugusiems).

  3. „Liuoktelėjo“ – vaizdingas veiksmažodis (nusako staigų, lengvą ir grakštų judesį, būdingą Pepei).

     Labai rekomenduoju šią knygą. Šita knyga yra labai įdomi ir turi tik 293 puslapius, užtat nebus problemų perskaitant ją.

Ši istorija moko, kad baimė yra įveikiama, o draugai yra didžiausias turtas. Labiausiai paveikė citata: „Žmogui reikia didelės drąsos, kad pasipriešintų priešams, bet dar daugiau jos reikia, kad pasipriešintų draugams“, nes ji parodo, kaip sunku kartais pasakyti tiesą net savo draugams.

Šią knygą rekomenduočiau visiems, nes ji ne tik nukelia į stebuklų pasaulį, bet ir moko drąsiai priimti iššūkius bei visada likti savimi.

Literatūros rūšis: epika, nes pasakojama istorija, yra siužetas ir veikėjai.

Žanras: apysaka-pasaka (fantastinė literatūra vaikams).

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Žaibą primenantis randas – palyginimas, kuris pabrėžia išskirtinę Hario išvaizdą ir jo paslaptingą praeitį.

2. Auksinis šmikius – epitetas, apibūdinantis svarbiausią kvidičo žaidimo detalę, pabrėžiantis jos vertę ir greitį.

3. Pabalęs kaip drobė – palyginimas, skirtas apibūdinti veikėjų baimę ar didelį išgąstį susidūrus su pavojais.

4. Hogvartsas tarsi atgijo – personifikacija, parodanti, kad pilis yra stebuklinga, pilna judančių laiptų ir savo paslapčių.

Literatūros rūšis: Epika

Žanras: Romanas

1) Parašyta veiksmo vieta ir laikas

2) Prozinė kalba

3) Charakterizuojantys veikėjai.

Kalbos raiškos priemonės:

1) Ironija

Citata: "Pijus tikėjosi nuobodžių atostogų, tačiau jos tampa pilnos nuotykių."

Kas tai?

Kai tikrovė pasirodo priešinga nei tikėtasi.

Ką reiškia?

Kad nuobodulys gali netikėtai virsti didžiausiu nuotykiu.

2)Palyginimas

Citata: „kaimas kaip kaimas“

Kas tai?

Dviejų dalykų palyginimas naudojant žodžius „kaip“, „lyg“, „tarsi“.

Ką reiškia?

Iš pradžių atrodo, kad kaimas paprastas ir niekuo neišsiskiriantis.

3)Hiperbolė

Citata: „amžinybę trukusi diena“

Ką tai reiškia?

Parodo, kad laikas slinko labai lėtai.

Autorė: Barbara O’Connor

Trumpai apie knygą:

Tai jautri istorija apie draugystę, vienatvę ir viltį. Pagrindinė veikėja svajoja apie geresnį gyvenimą ir mokosi pasitikėti kitais žmonėmis.

Literatūros rūšis: epika, nes yra prozinė kalba ir yra pasakotojas I asmens visažinis: „Aš vistiek nesilioviau ginčytis”.

Patikusi citata: „Visi mano, kad mano sesuo - iš dangaus nusileidęs angelas, bet aš ją pažįstu geriau”.

Žanras: vaikų romanas

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Tada švystelėjau kuo toliau - Vaizdingas veiksmažodis.

2. Spūdinau ilgu keliuku - Deminutyvas.

3. Prieš akis išniro… - Vaizdingas veiksmažodis.

4. Pūpsojo mažutė veranda - Deminutyvas.

5. Atvilko kėdę - Vaizdingas veiksmažodis.

6. Jaučiuosi taip, lyg būčiau išmesta… - Palyginimas.

Kodėl rekomenduočiau:

Rekomenduočiau, nes knyga šilta, lengvai skaitoma ir paliečia svarbias temas – draugystę, šeimą bei tikėjimą savo svajonėmis. Ji gali įkvėpti neprarasti vilties net sunkiais momentais.

Pagrindinis veikėjas – Mažasis princas, gyvenantis mažoje planetoje B-612. Jis keliauja po skirtingas planetas ir sutinka įvairius žmones: karalių, verslininką, girtuoklį, žibintininką. Šie veikėjai parodo suaugusiųjų keistus įpročius ir gyvenimo klaidas. Atvykęs į Žemę, princas susidraugauja su lape, kuri jam paaiškina tikrąją draugystės ir meilės prasmę. Knyga moko, kad svarbiausi dalykai gyvenime nėra matomi akimis.

Citata iš knygos:

„Matyti galima tik širdimi. Svarbiausi dalykai akims nematomi.“

Literatūros rūšis yra epika, nes pasakojama istorija, vyksta veiksmas, yra veikėjai ir pasakotojas pirmo asmens.

Meninės raiškos priemonės:

1) Metafora -„Matyti galima tik širdimi. Svarbiausi dalykai akims nematomi.“
Ši metafora reiškia, kad tikrieji jausmai ir vertybės suprantami ne akimis, o širdimi.

2) Personifikacija - „Gėlės yra silpnos. Jos naivios. Jos ginasi kaip moka.“ Čia gėlėms suteikiamos žmogaus savybės – jos vaizduojamos tarsi galėtų jausti ir gintis.

3) Palyginimas - „Vanduo buvo lyg dovana širdžiai.“ Čia vanduo palyginamas su dovana, nes jis dykumoje suteikė džiaugsmo ir gyvybės.

Priklauso epikos literatūros rūšiai , nes ji atitinka visus pagrindinius šios rūšies požymius:

1. Visažinis pasakotojas subtiliai atskleidžia veikėjų vidinį pasaulį, jausmus ir neatskleidžiamus motyvus. Pateiktos citatos iš „Ledinės fėjos“ bei „Roboto ir peteliškės“ įrodo, kad jis mato daugiau nei patys veikėjai ir supranta jų emocijas.

2. Siužetas ir įvykiai: Epikos pagrindas yra veiksmas. Knygoje yra aiški įvykių seka (pradžia, eiga, kulminacija ir pabaiga), o veikėjai nuolat kažką veikia, keliauja ar sprendžia problemas.

Žanras-Literatūrinė pasaka.

Kalbinės raiškos priemones:

1. Personifikacija-Pasakoje „Robotas ir peteliškė“ robotas ne tik juda, bet ir jaučia vidinę tuštumą, o pasakoje „Ledinė fėja“ šaltis ir ledas turi savo valią ir charakterį.

2. Epitetas- "stiklinis žvilgsnis" Pasakoje fėja yra sukurta iš ledo, tad „stiklinis žvilgsnis“ pirmiausia nurodo į jos fizinę medžiagą. Ledas, kaip ir stiklas, yra skaidrus, kietas, bet kartu ir šaltas bei negyvas. Šis epitetas padeda skaitytojui vizualizuoti veikėją kaip gražią, bet kartu ir bauginančią būtybę, kurios akyse nėra

jokios gyvybės ugnies.

3. Metafora-„Ledo šarvai apgaubė jos širdį.“Pasakotojas šią metaforą naudoja tam, kad parodytų fėjos tragediją – tie patys šarvai, kurie ją saugo nuo išorinio pasaulio „purvo“ ar šilumos, kartu ją daro vienišą ir negyvą.

Literatūros rūšis:

Epika, nes tai yra prozos kūrinys, yra konkrečios vietos ir pasakotojas kalba trečioju asmeniu.

Žandras: Pasaka.

Meninės raiškos priemonės:

• Palyginimas: baimė apsiautė visus it rūkus. (Parodo kaip stipriai baimę paveikė žmonės.)

• Metafora: riba tarp pramanų ir tikrovės. (Parodo, kad pasakos ir realybė susilieja.)

• Epitetas: mintys sūkuriavo. (Vaizdingai apibūdina kai veikėjas mąstė.)

1. Literatūros rušis: Epika (apysaka), nes:

• kūrinyje pasakojama istorija apie veikėjus ir jų nuotykius;

• aprašomi įvykiai, vykstantys mokykloje;

• yra dialogų ir veikėjų pokalbių.

  
  

2. Žanras: nuotykių apysaka nes, knygoje vyksta daug nuotykių ir netikėtų įvykių – veikėjai aiškinasi paslaptį, ieško dingusių užkandžių, patenka į juokingas situacijas.

3. Trijų skirtingų kalbinės raiškos priemonių įvardijimas ir paaiškinimas:

• Dialogas – veikėjų pokalbiai padeda geriau suprasti veiksmą ir veikėjų emocijas.

• Humoras – juokingos situacijos daro kūrinį linksmą ir įdomų skaityti.

• Epitetai – vaizdingi žodžiai padeda įdomiau apibūdinti veikėjus ir įvykius.

Tylioje Kioto gatvelėje, gerai paieškojus, galima rasti ypatingą užkandinę. Vadovaujama Koiši Kamogavos ir jos tėvo Nagarės, „Kamogavos užkandinė“ tiekia širdį glostančių patiekalų. Bet tai – ne pagrindinė priežastis į ją užsukti...

Tėvo ir dukros duetas neseniai ėmė reklamuoti savo teikiamas „valgių detektyvų“ paslaugas. Atlikdami kruopštų tyrimą, jie siūlo atkurti patiekalus iš klientų praeities. Patiekalus, kuriuose slypi raktas, galintis atrakinti užmirštus prisiminimus ir numalšinti širdgėlą.

Nuo našlio, norinčio dar vieną kartą paragauti savo mirusios žmonos gamintų udonų, iki motinos, trokštančios savo ištekančiai dukrai perduoti su jaunystės mylimuoju ragauto jautienos troškinio skonį, – ši užkandinė suteikia galimybę sugrįžti į praeitį ir susikurti laimingą ateitį.

Pasakotojas yra 3 asmens

Šios istorijos mane privertė įsitikinti, kaip svarbu yra gyvenime aplinkybės. Tai, kaip matome pasaulį, kaip dažnai neatkreipiame dėmesio į smulkmenas. Kaip dažnai apsigauname pirmo įspūdžio metu. Ir kaip dažnai širdyje nešiojamės skaudulius, kuriuos išspręstume tiesiog pasikalbėję laiku.

Meninės raiškos priemonės

1.Plaukai kaip šilkas- palyginimas (plaukai buvo labai švelnūs ir gražiai atrodantys)

2. Tūkstantį kartų sakiau- hiperbolė (perkiltinė prasmė-labai daug kartų buvo pakartota)

3. Šilta širdis-epitetas (labai dosni,maloni,gera- labai malonus,geras žmogus)

Žanras – romanas, nes pasakojama ilgesnė istorija apie veikėjų gyvenimą, jų išgyvenimus ir nuotykius.

Literatūros rūšis – epika, nes:

• yra pasakotojas 3 asm. ,,Ji pamatė…….”

• Yra tikslus laikas ir vieta ( Vasara, Sadberis.)

Patikusi citata:
„Gamta žmogų nuramina ir padeda geriau suprasti save.“

Mano nuomonė:
Knyga buvo įdomi ir lengvai skaitoma. Joje daug gražių gamtos aprašymų ir tikroviškų jausmų. Skaitydamas gali pajusti vasaros nuotaiką ir veikėjų išgyvenimus.

Kalbinės raiškos priemonės

Metafora – žodis vartojamas perkeltine prasme.

Pvz.: „širdį užliejo džiaugsmas“.

Reiškia, kad žmogus labai apsidžiaugė.

Palyginimas – kai vienas dalykas lyginamas su kitu.

Pvz.: „greitas kaip vėjas“.

Pabrėžiama, kad žmogus ar daiktas labai greitas.

Personifikacija – gamtai ar daiktams suteikiamos žmogaus savybės.

Pvz.: „miškas šnabždėjo“.

Atrodo, lyg miškas galėtų kalbėti.

Vaizdingas veiksmažodis – gyvai nusako vaizdingą veiksmą.

Pvz.: „nulėkė”,,nuskuodė”

Tai kad, greitai nubėgo

Frazeologizmas - tai pastovus žodžių junginys, turintis kitą, ne tiesioginę reikšmę.

Per plauką

Reiškia vos vos, labai mažai trūko iki kažko.

Rekomendacijos

Aš rekomenduoju jums perskaityti šitą knygą nes, ji labai įdomi. Kam patinka nuotykiai, romanai, tai labai rekomenduoju. Man ji buvo labai įdomi ir faina. Ją jau 2 kartą skaitau ir ji man dar vis įdomi, tai labai rekomenduoju.

LITERATŪROS RŪŠIS:

EPIKA

ARGUMENTAI:

1. Turi veikėjus:

Bendžamijas - mėgsta skaityti, aukštas, tikintis mokslu;

Elizabelė - pikta, arogantiška, pasitikinti savimi, blondinė, su mėlynomis akimis, pasirūpinanti savimi, nesociali, mylinti.

2. Nes yra visažinantis pasakotojas (pasakojama yra III asmeniu):

"Traugdamas atatupstas Edvidas papurtė galvą."

"Išsigandęs Edvidas pakluso."

"-Atleiskite, - sumurmėjo Edvidas."

3. Turi erdvę:

Nesibaigiantis stebuklingas miestas.

ŽANRAS:

Apysaka

KALBINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS:

1. HIPERBOLĖ: "Niekas jo nesiklauso" reiškia, kad beveik niekas nesiklausė, kaip jis kalbėjo, kai tikrai negalėjo būti, kad niekas nesiklausė, nes mes viską girdim.

2. VAIZDINGAS VEIKSMAŽODIS: "Ir kaip jam parsigauti namo?" reiškia klausimą, kaip jam nueiti arba nukeliauti namo. Buvo galima vietoje parsigauti parašyti nukeliauti.

3. PERSONIFIKACIJA: "Mintys Bendžamijo galvoje susijaukė." reiškia, kad jis turėjo tiek daug informacijos galvoje, kad jam viską buvo sunku atsiminti. Mintys negali susijaukti, nes mintys yra tik elektros signalai, kurie juda pro tavo smegenų ląsteles.

LITERATŪROS RŪŠIS: epika

ARGUMENTAI KODĖL PRISKIRTA ŠIAI RŪŠIAI : 1) žanras-apysaka 2) pasakotojas 3 a. ,,Jis sugebėjo nuvairuoti ,,Boeing 767" daugiau nei 40 mylių į nebenaudojamos karinės bazės lauką Gimlio miestelyje."

KALBINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS:

1) Palyginimas - ,, Skaičių seka kaip begalinė upė", reiškia, kad begalo daug skaičių.

2) Personifikacija - ,, Kodas atsisako dirbti", reiškia suvesta kombinacija neatitinka originalui.

3) Palyginimas - ,, Klaida kaip nematomas virusas", reiškia, kad ji tokia nepastebima iš pradžių, bet po kelių dienų ( savaičių ) ji pasireiškia ir būna, kad labai stipriai.

Žanras: Apysaka

Literatūros rūšis: Epika (viskas yra pasakojama trečiu asmeniu, tekstas yra neeiliuotas)

Raiškos priemonės:

a) "į nagus pakliūdavo" – Frazeologizmas - Šis frazeologizmas naudojamas, kai būni prigautas arba patenki į nemalonią situaciją

b) "skaisčiai žalios akys" - Epitetas - Kalba apie akių spalvą / išvaizdą

c) "užvalkaliuką" - Deminutyvas - Suteikia mažumo ar švelnumo reikšmę

jautri, pamokanti knyga apie advokatą Džulianą dirbantį be perstojo. Ir rizikuojantį savo gyvenimu, kai vieną dieną jį ištinka širdies smūgis dėl bemiegių naktų ir krūvos bylų. Tik atsigavęs, jis supranta, kad jam reikia sustoti, duoti kūnui ir dvasiai pailsėti. Tad, jis palieka viską, nuo prabangiausio ,,Ferrario" iki pačio geriausio draugo. Išvyksta į Indijos kalnus, kur po ilgos dviejų dienų kelionės jis prieina paslaptingą sodą, kuriame paslaptingai darbuojasi į vienuolius panašūs apsiaustuoti žmonės. Jie maloniai priėma Džulianą ir pasiryžta jį išmokyti paslaptingo vidinės harmonijos meno. Po septynerių mėnesių Džulianas pagaliau grįžta namo. Jis jau nebe tas pamišęs dėl darbo vaikinukas, o atsipalaidavęs, niekur neskubantis žmogus. Pirmą kartą Džulianas sutikęs senai paliktą geriausią draugą nustemba, kad jis toks pavargęs ir persidirbęs ir pasimokęs iš savo klaidų nusprendžia draugą išmokyti vidinės ramybės ir harmonijos meno. Taip ir baigiasi ši nuostabi knyga, su tokia gražia gaida.

Šios knygos literatūros rūšys yra epika, o žanras romanas.

Argumentai, kodėl priskirta šiai rūšiai:

1. 3 asm.: ,,Džulianas- jaunas, protingas advokatas, mėgstantis savo darbą.''

2. Romanas: pats žanras priskiriamas epikai.

   
   

Šios knygos 3 kalbinės raiškos priemonės:

1. Metafora: ,,Protas yra tarsi sodas, kurį reikia nuolat prižiūrėti." Ši metafora reiškia tai, kad tu turi prižiūrėti, puoselėti save, kaip tu puoselėji sodą.

2. Palyginimas: ,,Julianas kalbėjo ramiai kaip tekantis vanduo." Šis palyginimas reiškia, kad Julianas buvo ramus, susikaupęs į save.

   
   

3. Epitetas: ,,Auksinė ryto saulė apšvietė kalnus.'' Šis epitetas reiškia, kad saulė buvo rytinė, auksinė, teikianti šilumos ir ramybės pojūtį.

Tai yra epikos literatūros rūšies kūrinys, nes yra pasakotojas, kuris pasakoja apie berniuką trečiu asmeniu: ,,Emilis iš Lionebergos - taip vadinosi berniukas, kuris gyveno Lionebergoje."

Visi veikėjai vaizdingai charakterizuojami: ,,Jis buvo išdykęs, neklaužada vaikas, ne toks geras kaip tu." Kūrinio žanras yra nuotykių romanas.

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Metafora - ,,niršiai žvygauti" - garsiai rėkauti.

2. Palyginimas - ,,lėkti kaip įgeltam" - bėgti labai labai greitai.

3. Vaizdingas veiksmažodis - ,,kliaukė kraujas" - labai stipriai bėgo kraujas.

Rekomenduoju šią knygą perskaityti miesto vaikams, kad jie geriau suprastų kaimo vaikų buitį ir kasdienybę, taip pat tiems, kurie nori daug ir smagiai prisijuokti. 

Pavadinimas: ,, Nerealusis Leonas".

Literatūros rūšis: Epika

Argumentai kodėl priskirta šiai rūšiai:

1) Nusako veiksmo laiką ir erdvę.

2) Charakterizuojantys veikėjai.

Žanras: Jaunimo literatūra

Perskaitytų puslapių skaičius: 315 puslapių.

Patikusi citata: ,,Camoon! Tu pažadėti pietus".

Kalbinės raiškos priemonės:

,Gražus smūgis"- vaizdingas apibūdinimas

(pvz: sidabrinė upė).

,,Nutipeno"- vaizdingas veiksmažodis, gyvai

nusako veiksmą, reiškia tyliai nuėjo.

,,Kamuoliukas"- deminutyvas, mažybinė forma.

Ši knyga pasakoja apie paslaptingą burtų knygą ir veikėją, kuris su ja susiduria. Istorijoje vyksta nuotykiai, išbandymai ir netikėti įvykiai. Veikėjas bando suprasti knygos paslaptis, susiduria su pavojais ir išmoksta svarbių gyvenimo pamokų. Kūrinys kupinas įtampos ir paslapties.

1. Literatūros rūšis – epika

Tai epika, nes:

• Yra pasakotojas (3 asmuo) – įvykiai pasakojami iš šalies, pvz.: „Jis rado knygą…“.

• Vaizduojami įvykiai ir veiksmas, svarbiausia yra siužetas.

• Yra veikėjai, kurių poelgiai ir išgyvenimai atsiskleidžia per istoriją.

2. Žanras

Nuotykių apysaka, nes pasakojama ilgesnė istorija apie veikėjo nuotykius, išbandymus ir paslaptingus įvykius.

3. Kalbinės raiškos priemonės

Epitetas – „paslaptinga knyga“.
Sustiprina paslapties įspūdį.

Palyginimas – „drąsus kaip riteris“.
Pabrėžia veikėjo drąsą.

Vaizdingas veiksmažodis – „sušnibždėjo“.
Parodo tylų veiksmą ir kuria nuotaiką.

Metafora – „užliejo baimės banga“.
Tai reiškia, kad žmogus labai išsigando (baimė apima visą kūną ir jausmus).

Personifikacija – „vėjas šnabždėjo tarp medžių“.
Gamtai suteikiamos žmogaus savybės – tarsi vėjas galėtų kalbėti.

Literatūros rūšis: Epika

Žanras: Romanas

1. Yra III asm. pasakotojas. „..., ji ištraukė kepimo skardą iš žaizdro.“

2. Turi veiksmo laiką (seniais laikais) ir erdvę(karalystė)

3. Yra romanas

   
   

   Kalbinės raiškos priemonės:

1. Palyginimas- „Iš jaudulio Ketė kone šokčiojo, stengdamasi delnais sulaikyti iš burnos sklindančius džiaugsmo šūksnius.“.(Parodo didelį Ketės džiaugsmą ir jaudulį)

2. Epitetas/vaizdinas veiksm.- „Raina uodega apsivijo jai dešinį petį, o prie kairio prigludo pūstažandė ūsuota Katino galva.“

3. Ironija- „...tai laiminga karalystė,-vaipydamasis nusižiovavo Češyras ir visai nesivargino prisidengti nasrų, ...“.(Češyras sako, kad karalystė laiminga, bet iš jo pašaipos suprantama priešingai)

Rekomenduoju skaityti šią knygą, nes ji parodo kaip žmogų gali pakeisti meilę ir sunkūs išgyvenimai.

Gausybės Rago karalystė buvo pati laimingiausia šalis pasaulyje. Vietinių mėsininkų, kepėjų ir sūrininkų gaminamas maistas buvo toks gardus, kad žmonės verkdavo iš džiaugsmo.

Šioje karalystėje sklandė sena legenda apie pabaisą vardu Ikabogas. Dauguma buvo įsitikinę, kad tai tik išgalvota pasaka. Tačiau kas nutinka, kai pabaisa nustoja slėptis? Ir parodo, kad tai ne tik pramanai.

Jei esi drąsus ir mėgsti nuotykius, ši knyga kaip tik tau.

Literatūros rūšis - Epika

Argumerntai kodėl:

1) III asmens pasakotojas

Citata: ''Visą tą laiką jis slėpėsi ant laiptų nes jautė kad vyrams gresiantis pavojus dar nepraėjo.''

2) Yra ištisinis siužetas.

3) Tekstas parašytas prozine kalba.

Žanras: Romanas

Meninės Raiškos Priemonės:

1) "Ir ką man su tavim daryti mielas drauge?"- Retorinis Klausimas

2)"Buvo jo akmeninė širdis..."- Epitetas (reiškia žmogaus nejautrumą, negailestingumą, bejausmiškuma)

3) " Ikabogas buvo baisus kaip velnias."-Palyginimas (Baisus, bauginantis, keliantis šiurpa)

Pavadinimas: ,,Balatargio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte", taip pat, gerai žinoma kaip ,,Velnio nuotaka".

,,Baltaragio malūnas" yra absoluti klasika, kurią, greičiausiai, žinos ir jūsų tėvai, ir seneliai. Knygoje nepastebimai susipina dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė. Nuo senų senovės Paudruvės krašte stovėjo malūnas, priklausantis Baltrui Baltaragiui. Vyresnio amžiaus malūnininkas pamilsta jauną gražuolę Marcelę ir norėdamas ją vesti sudaro sutartį su Pinčiuku. Gimus dukrai mylima žmona miršta, o po dvylikos metų pasirodo Pinčiukas ir reikalauja, kad Baltaragis laikytųsi sutarties sąlygų ir atiduotu jam į žmonas savo vienturtę dukrą Jurgą. Norėdamas apgauti Pinčiuką Baltaragis apsimeta, kad jo dukra- tai senmergė Uršulė. Velnias atsisako ją vesti ir lieka tarnauti malūne septynerius metus. Per tą laiką jis supranta Baltaragio klastą ir pasiryžta atkeršyti...

Pagrindinė ,,Baltaragio malūno" mintis- kai vaikaisi netikrų ir laikinų vertybių, parodiškumo, ne tik pats pražiopsai, kas tikrai svarbu, ir netenki visko, bet ir pražudai mylimus žmones.

Literatūros rūšis: Epika

Žanras: Apysaka

1) Plačiai aprašomi veikėjų paveikslai, jie yra charakterizuoti.

2) Yra III asm. pasakotojas, citata:

,,Pirkioje pasitiko Baltaragį susirūpinusi bobutė su klykiančiu naujagimiu ant rankų, o prie Marcelės lovos degė vaškinė žvakė."

3) Nusakyti veiksmo laikas ir erdvė.

Kalbinės raiškos priemonės:

1) Epitetai: ,,svaiginantis gaudesys", ,,vienturtė dukra"(- labai svarbi tėvui, nepasikartojanti.), ,,nuplikusi galva".

2) Personifikacija: ,,Udruvės ežero vandenys nuolatos skalavo malūno kalno apgriuvusį šlaitą, tarytum norėdami jį nugriauti."- Vandenys negali norėti nugriauti šlaitą tiesiogine prasme.

3) Frazeologizmas: ,,Bet jos ėmė iš dešimtų lūpų ir viską supainiojo."- Jos viską sužinojo tik iš gandų, todėl tiesa pakeliui buvo iškraipyta ir supainiota.

///

Pati nesitikėjau, jog tokia ,,senovinė" knyga nors kažkiek man patiks, nesu didelė liaudės fanė, bet ,,Baltaragio malūnas" tikrai maloniai nustebino.

Rekomenduoju paskaityti patiems, net jeigu didelio noro nebus, knyga bus privaloma vyresnėse klasėse😁

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes:

▫️Yra 1 a. (aš - Džionio ir Šanon perspektyva ) PASAKOTOJAS „Aš tavim labiausiai pasitikiu iš visu , Džoni Kavanagai”

▫️Pasakojama nuosekli istorija

▫️Yra prozine kalba

KALBINES RAIŠKOS PRIEMONĖS :

„ Dreba lyg lapas “ - Palyginimas

„ Jis buvo mano pasaulis “ - Metafora

(Parodoma, kad žmogus buvo pats svarbiausias gyvenime)

„ Šaltas žvilgsnis “ - Epitetas

(Vaizdingai apibūdina abejingą ar piktą žvilgsnį)

Uma Vasare 7P

Ši knyga pasakoja apie šešiolikmetį Liną, kuris vieną dieną pagrobiamas ir uždaromas požeminiame bunkeryje kartu su kitais žmonėmis. Jie nežino, kas juos pagrobė ir kodėl yra laikomi uždaryti. Gyvendami bunkeryje veikėjai patiria baimę, pyktį, neviltį, tačiau stengiasi neprarasti vilties ir išgyventi. Knygoje labai daug įtampos, paslapties ir psichologinių išgyvenimų, todėl skaityti yra labai įdomu ir neramu.

Tai epikos literatūros rūšies kūrinys, nes:

1. Yra pasakotojas. Knyga parašyta pirmuoju asmeniu: „Vos pramerkęs akis žinojau, kur aš.“ Tai parodo, kad istoriją pasakoja pats pagrindinis veikėjas.

2. Nuosekliai pasakojami įvykiai. Knygoje aprašoma, kaip veikėjai gyvena bunkeryje, bando išgyventi, pykstasi ir bijo.

3. Atskleidžiami veikėjų jausmai ir charakteriai. Skaitytojas mato jų baimę, neviltį, pyktį ir norą išlikti gyviems.

Knygos žanras – psichologinis trileris, dienoraščio forma, nes joje daug įtampos, paslapties ir baimės. Skaitytojas nuolat nežino, kas įvyks toliau, todėl kūrinys kelia nerimą.

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Epitetas – „tamsus bunkeris“. Žodis „tamsus“ padeda sukurti baugią aplinką.

2. Retorinis klausimas – „Kodėl mes čia?“ Šis klausimas parodo veikėjų baimę ir nežinią, nes jie nežino atsakymo.

3. Palyginimas – „Jis drebėjo kaip lapas.“ Veikėjo baimė palyginama su drebančiu lapu, todėl, nes jis drebėjo gana stipriai.

Mano mėgstamiausia citata: “Kodėl šeši? Nežinau. Aš čia vienas.”

Rekomenduoju šią knygą perskaityti, jei jus sudomino ir jeigu jums patinka bauginančios istorijos, kurios labai įtraukia.

Knygos pavadinimas – „Rugiuose prie bedugnės“. Autorius – J. D. Salinger. Tai yra romanas. Literatūros rūšis – epika, nes pasakojama istorija apie veikėją, jo išgyvenimus, mintis ir įvykius. Epikai būdinga tai, kad yra pasakotojas, siužetas, veikėjai, aprašoma aplinka ir veiksmas vyksta tam tikru laiku.

Trumpas aprašymas: Knyga pasakoja apie paauglį Holdeną Kolfildą, kuris buvo išmestas iš mokyklos ir kelias dienas klaidžioja po Niujorką. Jis daug galvoja apie gyvenimą, žmones, jaučiasi vienišas ir nusivylęs aplinka. Holdenui nepatinka „netikri“ žmonės, jis nori rasti tikrumą ir prasmę. Knygoje daug vidinių išgyvenimų, minčių apie vaikystę, suaugusiųjų pasaulį ir savo vietą jame.

Patikusi citata: „Nepasakok niekam nieko. Jei papasakosi, pradėsi visų ilgėtis.“

Ši citata man patiko, nes ji parodo pagrindinio veikėjo vienišumą ir tai, kad jis bijo prisirišti prie žmonių. Jis jaučia, kad santykiai sukelia skausmą, todėl geriau išvis nieko nepasakoti.

Kalbinės raiškos priemonės:

1. Metafora – „rugiuose prie bedugnės“.
   Tai nėra tiesioginė vieta, o simbolinis vaizdas. Holdenui atrodo, kad vaikai žaidžia rugiuose prie bedugnės, ir jis nori juos gaudyti, kad nenukristų. Ši metafora reiškia jo norą apsaugoti vaikystę, nekaltumą. Tai vadinama metafora, nes perkeltine prasme apibūdinama idėja, o ne tikras vaizdas.

2. Epitetas – „netikri žmonės“.
   Žodis „netikri“ čia yra epitetas, nes jis apibūdina žmones ne tiesiogiai, o suteikia emocinę reikšmę. Holdenui žmonės atrodo veidmainiški, nenuoširdūs. Epitetas padeda parodyti veikėjo požiūrį ir jausmus.

3. Vidinis monologas.
   Knygoje labai daug vietų, kur Holden kalba pats su savimi, išsako mintis. Tai yra vidinis monologas, nes skaitytojas mato veikėjo mintis tiesiogiai. Tai padeda geriau suprasti jo jausmus, problemas, požiūrį į pasaulį. Tai svarbi raiškos priemonė, nes be jos nebūtų aišku, kas vyksta veikėjo viduje.

Apibendrinant, ši knyga yra apie paauglio jausmus, vienišumą ir bandymą suprasti pasaulį. Joje daug svarbių minčių apie gyvenimą, todėl ji laikoma reikšmingu kūriniu.

Kartu su broliu Bertu ji patenka į paslaptingo vyro Maksimiliano pilį. Ten vaikai pradeda atskleisti šiurpią tiesą apie savo šeimą, magiją ir paslaptis, kurias jų motina slėpė visą gyvenimą.

Vėliau Koletė atranda užmirštą sodą ir paslaptingą amžinojo gyvenimo šaltinį. Tačiau ši galia turi labai didelę kainą. Mergaitė turi nuspręsti, ar verta naudoti juodąją magiją, kad susigrąžintų tai, ką prarado.

Literatūros rušis - epika, nes pasakotojas yra III a., tai - pasaka.

Kalbinės raiškos priemonės:

"Ledinis žvilgsnis" - epitetas (Bejausmė akių išraiška)

"Dangus verkia" - metafora (Gamtos reiškiniai, suteikiamos žmogaus emocijos)

"Juodas, kaip žemė" - palyginimas (Kad labai tamsus)

Citata: „Namai yra ten, kur tavęs laukia.“ Tai epika, nes yra jaudinantis siužetas ir daug emocijų.

Raiškos priemonės: metafora „kelias namo – tarsi vilties ir meilės simbolis“ (parodo ryšį su šeima), epitetai „ištikima Lesė“, „ilga ir sunki kelionė“ (sustiprina emocijas) ir pakartojimas „Lesė grįš, Lesė suras kelią namo…“ (pabrėžia šuns ryžtą ir meilę šeimininkui).

Tie mokiniai buvo: sportininkas Cooperis, „geroji mergina“ Bronwyn, maištininkas Nate’as, populiarioji mergina Addy ir Simonas – vaikinas, kuris valdė paskalų programėlę apie kitų mokinių paslaptis.

Per paliktą po pamokų laiką Simonas staiga miršta nuo alerginės reakcijos. Kadangi jis dažnai viešindavo kitų paslaptis, visi keturi likę mokiniai turėjo motyvų jo nekęsti.

Literatūros rūšis – Epika

Nes yra pasakotojas kuris pasakoja pirmu asmeniu. ,, Aš sugniaužiu   kumščius kišenėse.''

Siužetas: Yra aiški detektyvinė linija. Veiksmas vyksta konkrečioje erdvėje (mokykloje, policijos nuovadoje).

Kalbinės raiškos priemonės:Metafora: „Beivju vidurinėje paslaptys yra valiuta.“Tai reiškia, kad mokykloje informacija apie kitus žmones suteikia galią, ja galima manipuliuoti ar „nusipirkti“ įtaką.Palyginimas: „Policijos apklausa buvo lyg bėgimas per minų lauką.“Epitetas: „Slegianti baimė.“

Džuljetos prisilietimas yra mirtinas. Pasauliui ateina galas. Į valdžią ateina „Ateities atkūrimas“. Ši organizacija renka armijas ir žudo tuos, kurie nepaklūsta jų valdžiai. Tačiau apleistuose miestuose kuriasi grupės, kurios jiems priešinasi.„Ateities atkūrimas“ sužino apie neįtikėtiną Džuljetos galią ir tai, kad ji netyčia nužudė žmogų tiesiog jį paliesdama. Mergina atskiriama nuo ja visiškai nesirūpinančios šeimos ir išvežama į psichiatrijos ligoninę. Čia ji vienumoje praleidžia metus, kol į jos kamerą įkelia Adamą – vienintelį kada nors jos pažinotą draugą, kurio ji nematė jau kelerius metus.Vėliau paaiškėja, kad Adamas yra vienas iš „Ateities atkūrimo“ kareivių. Jie abu išvežami į organizacijos bazę. Ten jaunuoliai įsimyli vienas kitą ir nusprendžia kartu pabėgti. Vis dėlto bazės vadovas Vorneris nenurimsta ir pradeda juos medžioti, nes yra apsėstas Džuljetos ir jos galios.

Tai epikos literatūrinės rūšies kūrinys, nes:

Yra pasakotojas. Knyga pasakojama 1 a. ( Džuljetos perspektyva). " Aš čia esu jau du šimtus šešiasdešimt keturias dienas".

Žanras - distopija.

Meninės raiškos priemonės:

1) "ji sako, kad mano pasiteisinimai 'labai jau patogūs“. Ironija. paaiškinimas: Žodis „patogūs“ čia vartojamas perkeltine, neigiama prasme. Tai reiškia, kad pasiteisinimai skamba įtartinai ir, kad pašnekovas netiki jais.

2) "ankstyvo ryto saulė pro mažyčius langelius sminga tobulu kampu, tobulą akimirką“ Epitetai (ankstyvo ryto, mažyčius, tobulu, tobulą). Metafora (saulė sminga). Pakartojimas( tobulu kampu, tobulą akimirką).

Paaiškinimas: Šis sakinys kuria labai vaizdingą atmosferą. Pakartojimas dar daugiau prideda vaizdingumo

3."mano gerklėje 400 vatos kamuoliukų“ Metafora, palyginimas ir Hiperbolė.

Paaiškinimas: Fizinis ar emocinis jausmas pavadinamas „vatos kamuoliukais“ be žodžio kaip. Skaičius „400“ yra hiperbolė, skirta pasunkinti įsivaizdavimą apie šią padėtį. Ši frazė apibūdina stiprų troškulį, išgąstį ir šoką, kai nuo streso visiškai nebeįmanoma prabilti.

1. Ši knyga yra priskiriama Epikos rūšiai, nes: 1) Tai yra laiškai kurie yra Epikos žanrams. 2) Siužetas (veikėjai keičiasi ir evoliucionuoja ir mes tai matome) 3) Istorija vyksta ilgą laiką ir didelėje erdvėje. 4) Nes mokytoja taip pasakė.

2. Žanras - Laiškai

3. 1) „MIELAS BERNIUK“ - Deminutyvas. Tėvas į sūnų žiūri ne kaip į svetimą žmogų, o kaip į brangų sūnų kuris jam dar neužaugęs.

   2) „Tai lyg pavyzdžiai tų nelemtų atsitiktinumų, kliūčių ir sunkumų, kurie iškyla kiekvieno ŽMOGAUS GYVENIMO KELYJE.“ - Metafora. Primena, kad gyvenime svarbus ne tik galutinis tikslas, bet ir viskas, ką patiriame ir išmokstame pačios kelionės metu.

   3) „Net geriausiu atveju tavęs būtinai tykos šunkeliai ir BJAURIOS smuklės.“ - Epitetas. Reiškia nemalonus, blogas.

Epitetas
Šaltas, apskaičiuotas ir žudantis grafo Montekristo žvilgsnis vertė jo priešus drebėti.

Palyginimas
Išdaviko Vilforo sąžinė kankino jį tarsi nuodingas gyvatės įkandimas.

Personifikacija
Praeities nuodėmės garsiai prabilo Paryžiaus salonuose ir sugriovė išdavikų gyvenimus.

Aš rekomenduoju šią knygą, nes jos siužetas įtraukia nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir neleidžia atsikvėpti. Šis kūrinys parodo, kad net po didžiausių gyvenimo smūgių ir išdavysčių žmogus gali atsitiesti, išgyventi ir pasiekti teisingumą. Antrajame tome susipina neįtikėtinos paslaptys, finansinės intrigos ir šaltas, genialiai apgalvotas kerštas, kuris priverčia susimąstyti apie moralę. Knyga moko svarbiausių gyvenimo vertybių – kantrybės, gebėjimo ištverti sunkumus ir galiausiai atrasti dvasinę ramybę bei atleidimą. Tai nesenstanti klasika, kurią perskaitęs kiekvienas atranda pamatines tiesas apie žmogaus prigimtį.

Citata: „Gerumas sugrįžta tiems, kurie juo dalijasi.“ Tai epika, nes pasakojime yra jaudinantis siužetas, veikėjų išgyvenimai ir daug emocijų.

Raiškos priemonės: metafora „dėkingumo šviesa“ – tarsi gerumas apšviestų žmogaus gyvenimą (parodo nuoširdų ryšį tarp žmonių)

epitetai „nuoširdus draugas“, „sunki akimirka“ (sustiprina emocijas)

pakartojimas „jis padėjo, jis nepamiršo, jis sugrįžo padėti…“ (pabrėžia dėkingumo svarbą ir žmogaus gerumą).

„Gyvenimo tikslas – tobulėti, o ne išlikti toks pats.“ – Džekas Londonas

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes

yra III a. PASAKOTOJAS: pasakojama apie Baltosios Ilties gyvenimą, jo nuotykius ir išgyvenimus iš šalies. „Baltoji Iltis urzgė ir atsargiai traukėsi atgal.“ <...> „Jis pamažu pradėjo pasitikėti savo šeimininku.“

Plačiai aprašomi veikėjų paveikslai, jie charakterizuojami. Baltoji Iltis – pusiau vilkas, pusiau šuo, stiprus, pilkas, aštrių akių gyvūnas (išorinės savybės). Jis yra atsargus (nepasitiki žmonėmis po skaudžių patirčių), drąsus (kovoja už išlikimą), laukinis (vadovaujasi gamtos instinktais), tačiau kartu ir ištikimas bei gebantis prisirišti prie žmogaus.

Kalbinės raiškos priemonės:

epitetas „ŽIAURI žiema“ – pabrėžia, kad žiema buvo labai sunki, negailestinga, pavojinga.

vaizdingas veiksmažodis „šnopavo“ – garsiai ir sunkiai kvėpavo iš nuovargio ar pykčio.

Palyginimas „jo akys žibėjo lyg du gintaro gabalėliai“. Palyginimas parodo ryškias, gelsvas Baltosios Ilties akis. Tai suteikia vaizdingumo ir leidžia skaitytojui lengviau įsivaizduoti veikėją

Rekomenduoju šią knygą, nes ji yra įdomi ir kupina nuotykių.

Žanras - fantastinis romanas

Literatūros rūšis - epika

Kalbinės raiškos priemonės-

Frazeologizmas - ,,nešė sunkią naštą" - Jie nešė sunkią naštą - pavojingą užduotį sunaikinti žiedą.

Palyginimas ,,kaip šešėlis" - Pavojus sekė juos kaip šešėlis visos kelionės metu.

Hiperbolė - ,,pasaulio likimas jų rankose" - Atrodė, kad pasaulio likimas jų rankose.

„Kodėl žmonės turi būti tokie vieniši? Kokia viso to prasmė? Milijonai žmonių šiame pasaulyje, visi jie trokšta, ieško kitų, kas juos patenkintų, tačiau izoliuojasi. Kodėl? Ar žemė buvo sukurta tik tam, kad maitintų žmonių vienatvę?“ - Haruki Murakami.

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes

1) Yra 1 a. (naratorius - K.) PASAKOTOJAS. „Tokiu būdu pagal tai, kaip pasiskirsto MANYJE vietomis tie individualūs dalykai ir asmenys, ar per tai, kaip jie daro įtaką MANO asmeninei pusiausvyrai, tikėjausi kuo objektyviau apčiuopti SAVO egzistenciją.“

2) Knyga yra romanas, o romanas yra viena iš epikos rūšies žanrų.

3) Parašyta prozine kalba.

Žanras: romanas.

Kalbinės raiškos priemonės:

1) Vaizdingas veiksmažodis. „Čia ne šiaip gražbyliauju, esu tikrai tuo įsitikinusi.“ Gražbyliauti - kalbėti daug ir tuščiai, plepėti, nerimtai šnekėti.

2) Palyginimas. „Kai apgailėtinas mėnulis kybo rytiniame dangaus pakraštyje it susidėvėjęs inkstas.“ Mėnulis yra palyginimas su susidėvėjusiu inkstu. Lyginamas su inkstu dėl mėnulio delčios fazės. Įvaizdžiu, nes ant mėnulio matosi didžiuliai krateriai, dėl kurio mėnulis atrodo 'susidėvėjęs' ir senas it susidėvėjęs inkstas.

3) Frazeologizmas. „Sesuo šluostė visiems nosis mokykloje, o characteris buvo toks, kad nenurimdavo, kol nebūdavo priešakyjė.“ Nosį nušluostyti - pasirodyti gudresniam, vikresniam negu kiti.

Patikus citata-,,Kraštovaizdis atrodė fantastiškai. Gulėjau veidu į dangų,o virš manęs sukosi dvi planetos."

Rūšis:Epika

Žanras:Psihologinis romanas.

Frazeologizmas: ,,Trečias kartas nemeluoja" reiškia kad trečia kart pabandžius pavyks.

Palyginimas: ,,Rankos ėmė dirbti kaip sraigtai"

Literatūros rūšis epika

kodėl nes yra trečio asmens visažinis pasakotojas (Tomas aiktelėjo).

Charakterizuoti veikėjai kūrinyje vaizduojami skirtingi žmonės: Tomas, Eliza, ponas Šelbis ir kiti. Atskleidžiami jų charakteriai, elgesys ir santykiai.

Nes ši knyga yra romanas

Žanras romanas kodėl tai romanas?

Nes tai ilgas pasakojamasis kūrinys.

• Joje daug veikėjų ir kelių susijusių istorijų.

• Plačiai aprašomas veikėjų gyvenimas, jausmai ir santykiai.

Trumpas aprašymas pasakojama apie sunkų vergų gyvenimą Amerikoje. Ponas Šelbis turi skolų, todėl nusprendžia parduoti vergą Tomą ir mažą berniuką Harį. Hario mama Eliza netyčia išgirsta šį pokalbį ir labai išsigąsta, nes supranta, kad gali prarasti savo vaiką. Ji labai myli Harį, todėl nusprendžia bėgti ir bet kokia kaina jį apsaugoti. Eliza tampa drąsi ir pasiryžusi kovoti už savo šeimą. Tuo metu Tomas lieka pas šeimininką. Jis yra geras, ramus ir tikintis žmogus, todėl nesipriešina likimui, nors jam labai skaudu palikti artimuosius.

Šioje knygoje daug dėmesio skiriama vergų jausmams ir neteisybei. Parodoma, kad vergai buvo laikomi tarsi daiktais, kuriuos galima parduoti ar išskirti su šeima. Skaitant jaučiama liūdna ir įtempta nuotaika, nes veikėjai gyvena baimėje ir nežinioje. Autorė leidžia suprasti, kokia žiauri buvo vergovė ir kaip stipriai ji žeidė žmones.

Kalbinės raiškos priemonės

• Epitetas – „gerasis Tomas“.
  Taip pabrėžiamas Tomo nuoširdumas, ramumas ir geras būdas.

• Palyginimas – Eliza išsigandusi „lyg paukštis prieš audrą“.
  Šis palyginimas padeda geriau suprasti jos baimę dėl sūnaus.

• Metafora – vergovė vadinama „pančiais“.
  Tai reiškia, kad žmonės buvo suvaržyti ir neturėjo laisvės.

• Kontrastas – rodomas skirtumas tarp turtingų šeimininkų ir vargstančių vergų gyvenimo.
  Taip stipriau išryškinama neteisybė.

• Retorinis klausimas – „Argi žmogų galima parduoti?“
  Šis klausimas verčia susimąstyti apie žmoniškumą ir moralę.

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes:

*yra III a. visažinis pasakotojas „Šypsodamas JIS vėl pastatė širmą priešais paveikslą, paskui nuėjo į miegamąjį, kur tarnas jau laukė JO“

*parašyta prozine kalba.

*knyga yra romanas. Romanas - vienas iš epikos rūšies žanrų.

Knygos žanras: romanas.

Kalbinės raiškos priemonės:

• Epitetas „Mergaitė stovėjo viena triumfuojančiu veidu“, „triumfuojantis“ rodo didelį džiaugsmą, pergalės jausmą, pasididžiavimą ir visišką pasitikėjimą savimi.

• Frazeologizmas „Geriau jau prikąsk liežuvį“, prikąsti liežuvį reiškia nutilti, nustoti kalbėti arba susilaikyti nepasakius ko nors nereikalingo.

• Palyginimas „Šokant jos kūnas lingavo kaip vandens augalo stiebas“, pabrėžiamas išskirtinis merginos judesių grakštumas ir lankstumas šokio metu.

Veiksmas vyksta Anglijoje, Blečlio parke, kur dirba žmonės, bandantys iššifruoti priešų žinutes. Pagrindiniai veikėjai susiduria su pavojais, paslaptimis ir sudėtingais sprendimais. Knygoje daug įtampos, istorinių faktų ir netikėtų įvykių.

Patikusi citata: „Kiekviena paslaptis turi savo raktą.“

„Mintys sukosi kaip viesulas“ – palyginimas (parodo sumišimą ir nerimą).

„Karas prarijo žmonių ramybę“ – personifikacija (karas vaizduojamas kaip gyvas)

,,Jo mirtys nukrito kaip akmuo ant širdies"(parodo,kad labai sunku suprasti ir išlaikyti žmogaus netekti)Literatūros rūšis: epika, nes yra III asmens pasakotojas, aprašomos konkrečios vietos, pavyzdžiui : Blečio parkas.

1. Literatūros rūšis – epika

Manau, kad ši knyga priklauso epikai, nes:

1. Pasakojama apie įvykius ir žmogaus gyvenimą.
   Knygoje nuosekliai aprašomi Anos kasdieniai išgyvenimai, gyvenimas slėptuvėje, santykiai su šeima.

2. Yra veikėjai ir siužetas.
   Knygoje veikia daug žmonių: Ana, jos tėvai, sesuo, kiti slėptuvėje gyvenę žmonės. Įvykiai vystosi chronologiškai.

3. Dominuoja pasakojimas ir aprašymas.
   Autorė daug pasakoja apie aplinką, savo jausmus, dienos įvykius, todėl tekstas primena pasakojamąją literatūrą.

2. Žanras

Šios knygos žanras – dienoraštis (memuarinė literatūra).

3. Kalbinės raiškos priemonės

1. Epitetas

Citata: „baisus karas“
Paaiškinimas: žodis „baisus“ pabrėžia karo žiaurumą ir sukelia stipresnius jausmus skaitytojui.

2. Palyginimas

Citata: „jaučiausi lyg paukštis narve“
Paaiškinimas: Ana save lygina su narve uždarytu paukščiu, taip atskleisdama laisvės stoką ir liūdesį.

3. Metafora

Citata: „viltis neužgeso“
Paaiškinimas: viltis vaizduojama kaip liepsna, kuri gali degti arba užgesti. Tai parodo, kad net sunkiais laikais žmogus gali neprarasti tikėjimo.

Jei manėte, kad žinote visą tiesą apie „Stranger Things“ pasaulį, ši knyga privers jus suabejoti viskuo! 1969-ieji, JAV. Kol pasaulis keičiasi, jauna mergina Terė Ives nusprendžia dalyvauti slaptame vyriausybės eksperimente MKULTRA mažame Hokinso miestelyje. 🧪 Tačiau už laboratorijos sienų slypi ne mokslas, o šiurpi klasta ir antgamtinės galios. Terė supranta, kad ji nėra tik tyrimo objektas – ji tampa dalimi plano, kuris pakeis jos ir jos dar negimusios dukters likimą amžiams. 👣🌌

Tai istorija apie drąsą pasipriešinti sistemai, apie paslaptis, kurios geriau liktų neišaiškintos, ir apie tai, kaip toli gali nueiti žmogus, ieškodamas tiesos.

*„Svarbiausia ne tai, ką jie tau sako, o tai, ką jie bando nuslėpti.“*

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes:

– Yra I a. (Terės perspektyva) PASAKOTOJAS: Nors knyga dažnai rašoma trečiuoju asmeniu, mes matome pasaulį per Terės Ives jausmus ir mintis: *„Terė jautė, kaip šaltas laboratorijos oras verčia ją šiurpti, bet smalsumas buvo stipresnis už baimę. Ji žinojo, kad tai, ką ji čia ras, pakeis viską.“*

– Plačiai aprašomi veikėjų paveikslai: Jie yra charakterizuoti, atskleidžiamos tiek išorinės, tiek vidinės savybės.

* Terė Ives – jauna, idealistiška studentė (išorinės savybės). Ji pasižymi stipria intuicija, yra užsispyrusi ir pasirengusi paaukoti viską dėl tiesos bei kitų saugumo (charakterio savybės).

* Daktaras Martinas Breneris – šaltas, manipuliuojantis mokslininkas. Jo autoritetinga išvaizda slepia negailestingą norą valdyti tai, kas nepaaiškinama.

Kodėl verta skaityti?

Jei jums patinka mistika, mokslinė fantastika ir norite sužinoti, kaip prasidėjo Vienuoliktosios (Eleven) istorija bei kas iš tiesų vyko Hokinso laboratorijoje prieš prasidedant serialo įvykiams, ši knyga – kaip tik jums! 🕵️‍♀️✨

Autorius: Robertas Petrauskas

2. Tai yra labai įdomi istorinė knyga apie vokietyja po 1-ojo pasaulinio karo ir 2-ojo pasaulinio karo metu.

   
   

   Šitoje knygoje yra daug veiksmo su istorineis personažais, ir tai nėra istorija vaikams tai yra istorija paremta tikrais faktai kuri yra apie karines taktikas, mūšius, politika, finansus, holokaustą. Apie kaip vokietyja kilo nuo žemiausio punkto iki aukštumų, kaip vienas pasirinkimas gali lemti visą šalies likimą. Apie žmogų kuris vokietyją iškėlė is skolų bedugnės.

   
   

   Aš šita knygą rekomenduoju tiems kuriems patinka istorija ir turi laiko bei kantrybės nes knygoje yra 600+ puslapių, ir čia dar tik pirma dalis.

   
   

   Dabar prie pagrindų

   
   

   Literatūros rūšis

   Istorinė drama

   
   

   Argumentai

   
   

   1. Dalyvauja istoriniai personažai

   2. Remiasi tikrais įvykiais

   3. Yra pasakotojas

   
   

   Žanras

   Istorinė drama

   
   

   Kalbinės raiškos priemonės

   
   

   1. Skola smaugia: vaizdingas veiksmažodis.

   Didelėje skoloje

   
   

   2. Žaibiškas karas(Blitzkrieg): epitetas

      Tai vokietyjos karinė taktika antrojo pasaulino karo metu.

   3. Kas gali būti baisiau už nekaltų žmonių žūtį: retorinis klausimas

      
      

      
      

   
   

''Mes nusipirkome zoologijos sodą''

Ši knyga yra apie penkių asmenų šeimą, kuri gyveno bute Londone iki to laiko kol mamai Katerinai buvo diagnozuota baisi ir klastinga liga- vėžys. Gydytojų prognozės buvo liūdnos, bijodami šeimai pranešė, kad geriausiu atveju mamai liko gyventi vos mėnuo. Šeima lankėsi pas įvairius specialistus įvairiose valstybėse, net Prancūzijoje, į kurią vėliau net persikraustė. Šeima apsigyveno kaimelyje, kuriame įsigijo namą su ūkiniais pastatais. Šeima nepasidavė tęsė gydymą savo naujuose namuose.

Persikėlus į naujus namus šeima ėmė tyrinėti jo apylinkes. Mama apsidžiaugdavo, nes kaskart rasdavo vis naujų gyvūnų, augalų. Augalus tyrinėdavo, o gyvūnus globodavo. Tėtis tvarte įsirengė darbo kambarį, kuriame norėjo tęsti savo knygos rašymą.

Bėgo dienos ir mama jausdavosi vis geriau. Tėtis darė viską ką tik galėjo , kad išgelbėti jo žmoną Katerina. Kiek vėliau Katerinai pavyko išgirsti džiugias žinias iš ją gydančių daktarų, kad liga pasitraukė. Šeima labai apsidžiaugė, o kadangi per tą laiką jie jau buvo susipažinę su daug nematytų gyvūnų nusprendė, kad pats laikas jiems būtų įsigyti zoologijos sodą.

Citata- ''Tiesiog dvidešimt sekundžių drąsos.'' Tai nusako lemtinga žmogaus susidūrimą su gyvenimo įššūkiu .

Literatūros rūšis : Epika , nes neeiliuota ir visažinis ir siužetas turi aiškią įvykių seką.

Meninės raiškos priemonės ;

Vaizdingas veiksmažodis - ''Plušėti'' tai reiškia skubiai eiti ir smarkiai dirbti.

Metafora - ''Auksinės mintys'' tai reiškia labai geras ir protingas mintis.

Retorinis klausimas - '' Kam gi nepatinka gyvūnai'' tai reiškia teiginį, su kuriuo auditorija iškart sutinka be papildomo aiškinimo.

Gyvena du broliai - Junatanas ir Karlas (Skrebutis) Liūtaširdžiai. Jaunesnis brolis Karlas sunkiai serga ir labai bijo mirties. Vyresnėlis Junatanas jį vis ramina ir pasakoja jam apie apie pomirtinį pasaulį Nangijalą - amžino pavasario ir žydinčių sodų šalį.

Vieną dieną užsidega jų namai. Junatanas išgelbėja Skrebuţį, bet pats žūsta. Neilgai trukus pas brolį nukeliauja ir jaunėlis.

Bet... Ir Nangijaloje netrūksta blogio ir neteisybės. Broliai leidžiasi į nuotykių ir pavojų kupiną kelionę, norėdami įveikti blogį ir išvaduoti pavergtus Nangijalos žmonės.

Literatūros rūšis: epika (pirmojo asmens pasakotojas, žanras pasaka, prozinė kalba).

Žanras: apysaka-pasaka.

Patikusi citata: „Yra dalykų, kuriuos reikia padaryti, net jei labai bijai.“

Kalbinės raiškos priemonės:

1),,Baisusis Tengilis" - epitetas (baisi pabaisa).

2),,Skrebutis" - deminutyvas (brolis taip švelniai vadina savo brolį Karlą).

3),,Kodėl viskas taip baisu?" - retorinis klausimas (Karlas pasimetęs, bijo, abejoja).

Rekomendacija:

Rekomenduoju perskaityti, nes tai puiki istorija apie šiltus, gražius brolių santykius ir priverčia susimąstyti, kas mūsų laukia kitame gyvenime.

Kai Holtui pradeda grėsti rimtas pavojus, Vilis supranta, kad vien tik būti mokiniu neužtenka – jis turi būti drąsus ir veikti kaip tikras žvalgas. Horacijus taip pat parodo savo stiprybę ir ištikimybę, nes niekada nepalieka draugų bėdoje.

Kelionės metu draugai susiduria su sunkumais, bet kartu mokosi pasitikėti vieni kitais ir nepasiduoti net tada, kai viskas atrodo labai blogai. Ši istorija pilna nuotykių ir įtampos, bet kartu ji moko svarbių dalykų apie draugystę, drąsą ir atsakomyę.

„Tikras draugas yra tas, kuris lieka su tavimi net sunkiausiais momentais"

Charakterizuoti vaikėjai:

Vilis – jaunas žvalgas, mažo ūgio, bet labai vikrus (išorinės savybės).
Jis yra drąsus (nebijo pavojų), ištikimas (rūpinasi Holtu), sumanus (greitai randa sprendimus), jautrus (išgyvena dėl mokytojo būklės).

Holtas – patyręs žvalgas, tamsiaplaukis, dažnai vilkintis žalią apsiaustą.
Jis yra griežtas, bet teisingas, išmintingas, turi sausą humoro jausmą, labai rūpinasi savo mokiniais.

Horacijus – aukštas, stiprus jaunas karys (išorinės savybės).
Jis yra drąsus, ištikimas, garbingas ir ryžtingas.

Literatūros rūšis: epika, nes

1. Yra prozinė kalba.

2. III asm. visažinis pasakotojas ,,Vilis žinojo ką jis daro.“

3. Yra epikos žanras - fantastinis romanas.

Meninės raiškos priemonės:

1. ,,Rypuodamas" - vaizdingas veiksmažodis, reiškia:judėjimą riedant ar vartantis.

2. ,,Pažvelkime tiesiai į akis" - frazeologizmas, reiškia: drąsiai susidurti su tiesa ar problema, jos nevengiant ir neslepiant.

3. ,,Stiprus nuodai" - epitetas.

Literatūros rūšis – epika.

Argumentai:

Knygoje pasakojama ilga ir nuosekli istorija apie veikėjus ir jų nuotykius.

Yra daug aprašymų: veikėjų, vietų, įvykių ir jausmų.

Veiksmas vyksta skirtingose situacijose, daug dialogų ir įvykių kaitos.

Žanras – fantastinis romanas.

Kalbinės raiškos priemonės:

Epitetas – „mirtinas turnyras“.
Paaiškinimas: šis žodis sustiprina pavojingą ir įtemptą nuotaiką.👾

Palyginimas – „tylus kaip šešėlis“.
Paaiškinimas: parodo, kad veikėjas juda labai tyliai ir nepastebimai.🤫

Metafora – „baimė sukaustė širdį“.
Paaiškinimas: taip vaizdingai apibūdinamas stiprus išgąstis.🦄

Man ši knyga labai patiko ir tikrai ją rekomenduočiau kitiems. Skaitant buvo sunku atsitraukti, nes vis norėjosi sužinoti, kas bus toliau. Patiko, kad veikėjai nebuvo tobuli, todėl atrodė daug tikresni ir įdomesni. Kartais jų sprendimai erzino, bet dėl to istorija buvo dar įdomesnė. Knygoje daug įtampos, paslapčių ir netikėtų įvykių, todėl skaityti tikrai nebuvo nuobodu.💜

Literatūros rūšis yra Epika, nes

1. Yra siužetas, istorija.

2. Yra III asmens pasakotojas ,,Dvaro ūkio šeimininkas Ponas Džounsas…”

3. Nusakytas veiksmo laikas, erdvės. ,,Viename didžiosios daržinės gale, ant šiokios tokios pakylos, šiaudų migyje po žibintu, pakabintu ant sijos, jau buvo įsitaisęs Majoras.”

Šios knygos žanras yra apysaka.

Kalbinės raiškos priemonės

Palyginimas

,,Argi neaišku kaip ant delto” sulyginamas matomumas, aiškumas ant delto ir aiškumas.

Sinonimas

Leidžiama ir draudžiama, žodis ,,draudžiama” yra žodžio ,, leidžiama” antonimas

Personafikacija- gyvuliai kalba, mąsto. ,,O dabar draugai papasakosiu ką sapnavau praeitą naktį” šiuos žodžius pasakė kiaulė

Mėgstamiausia citata: ,,Jokiam gyviui nedera žudyti kito gyvio.”

Aš rekomenduoju šią knygą, nes ji yra įdomi ir verčia susimąstyti. Nors knyga atrodo apie gyvulius, iš tikrųjų ji kalba apie žmonių visuomenę, valdžią ir neteisybę. Skaitydamas supranti, kaip svarbu mąstyti savo galva ir nepasitikėti aklai tais, kurie valdo. Nors knyga yra skirta jaunimui nuo 14 metų, manau, jog įsigilinę suprastų visi!

Tai epikos literatūros rūšies tekstas, nes:

yra pasakotojas, kuris pasakoja apie veikėjų nuotykius ir įvykius;

kūrinyje daug veikėjų – Haris, Ronas, Hermijona, Lupinas, Sirijus Blekas;

plačiai aprašomi veikėjai, jų išvaizda, jausmai ir charakteriai.

Haris – drąsus, smalsus ir ištikimas draugams berniukas. Jis dažnai rizikuoja dėl kitų, tačiau kartais būna impulsyvus ir nepagalvoja apie pasekmes. Hermiona labai protinga, atsakinga ir darbšti, o Ronas – linksmas, ištikimas ir kartais pavydus draugas.

Kalbinės raiškos priemonės:

Epitetas – „Šalti dementoriaus pirštai“. Žodis

„šalti“ sustiprina baimės ir nejaukumo įspūdį.

Palyginimas - ,,Haris krito lyg akmuo”

Palyginimas – „Dementorius slydo kaip tamsus šešėlis“. Palyginimu pabrėžiamas jo tylus ir gąsdinantis judėjimas.

1. Literatūros rūšis: Epika

Pirmas argumentas: Kūrinyje pasakojama istorija, yra aiškus siužetas ir įvykių eiga laike (nuo apsigyvenimo slėptuvėje iki jos atradimo).

Antras argumentas: Yra pasakotojas (pati Ana), kuris iš šalies arba iš savo perspektyvos aprašo kitų veikėjų poelgius, išvaizdą ir aplinką.

Trečias argumentas: Tekstas parašytas proza, jame dominuoja pasakojimas ir aprašymas, o ne eiliuota forma ar dialogai, skirti tik scenai.

2. Žanras: Dienoraštis (autobiografinis kūrinys)

3. Kalbinės raiškos priemonės

• Epitetas: „...mūsų mažoji slėptuvė“.

  Pabrėžia ankštą erdvę ir sukuria intymumo bei kartu klaustrofobijos pojūtį.

• Metafora: „...tikra pasaulio pabaiga“.

  Ana taip apibūdina savo dvasinę būseną ar baisius karo įvykius, norėdama parodyti beviltiškumą.

• Personifikacija: „...popierius yra kantresnis už žmones“.

  Suteikdama popieriui žmogaus savybę (kantrybę), Ana paaiškina, kodėl jai lengviau išsipasakoti dienoraščiui nei aplinkiniams.

Veliau kai vaikai Hilda Nikas ir Mija sužinojo apie blogas naujienas ir jie pagavo varliatrolį kuris baubams siurbė kraują vaikai jį uždarė tačiau jis pabėgo ir paliko palikuonį stiklainyje ir teko jiems išsikraustyti į lauka su palapinėmis jie taip ir padarė, tačiau Nikas nusprendė ir kitus pakviesti kurie liko vieni su Baubas į stovyklą ir kiti vaikai atkeliavo, tačiau po kiek dienų Baubas nei maisto nebegamina tą rytą nei rūpinosi, veliau vaikų tėtis grįžo namo ir pasirūpino maistu. Ši knyga yra lie draugystę, sąžiningumą ir partnerystę, kurią galima sukurti kai vieni su kitais bendrauja, sugalvoja ir tai išpildo.

Rekomenduoju šią knygą perskaityti visiems kurie mėgsta nuotykių knygas bei pasakas.

Čia plačiai aprašomi vekėjų charakteriai, jie yra charakterizuoti : pvz Hilda yra labai protinga( surado knygą apie baubus ir kaip reikia elgtis šalia jų.)

Nikas viskuo domisi ir bando atrasti reikiamą informaciją.(Skaito knygą apie baubus ir ieško skyrių apie tam tikrus požymius)

Literatūros rūšis: Epika

Argumentai: 1. nes yra 3 a. Pasakotojas visažinis "Hilda žvilgtelėjusi į Nikas išsiviepė".

2. Nes tai yra prozinė kalba.

Žanras : pasaka.

Puslapiai: 30p.

Patikusi citata: "Spinta buvo per maža vienam baubui"

Kalbinės raiškos priemonės:

1. " kiti Baubas sustingo kaip sniego seniai" - palyginimas reiškia stovėjo ir nejudėjo sustingę buvo.

2."Nusileido ant žemės kaip koks nudžiuvęs lapas" - palyginimas reiškia labai lėtai ir kietai nusileido ant žemės.

3."Rūsyje stojo tyla" - personifikacija reiškia labai tylu pasidarė rūsyje.

4."Naktis žvelgė į jį" - personifikacija reiškia kad labai žerėjo naktis.

Aprašomi grafo nuotykiai Paryžiuje, bei, jo planas atkeršyti jį išdavusiems žmonėms. Turėdamas didžiulius turtus, jis toliau leidžia sau gyventi kaip karaliui bei žlugdyti priešų gyvenimus, statusą ir turtus. Keršydamas grafas susiduria su problema, kad jo kerštas skaudina nekaltus žmones. Supratęs, kad žmogus negali prisiimti Dievo vaidmens, grafas atranda dvasinię ramybę, atleidimą.

Literatūros rūšis - epika.

Trečiojo asmens pasakotojas

Žanras-romanas

Meninės raiškos priemonės:

Metafora:

Paryžiaus aukštuomenė buvo gyvačių lizdas, kuriame grafas Montekristas meistriškai sėjo sumaištį.

Epitetas:

Šaltas, apskaičiuotas ir žudantis grafo žvilgsnis vertė jo priešus drebėti.

Personifikacija:

Praeities nuodėmės garsiai prabilo Paryžiaus salonuose ir sugriovė išdavikų gyvenimus.

Knyga "Raganius" nėra paprasta fantastinė knyga apie kovas su monstrais. Joje yra daug daugiau! Puikios aprašytos kovos, visos detalės. Tikrai yra įdomu kaip griffino organai išlenda. Visi pasirinkimai ir veikėjai, kurie atrodo tikri! Taigi Geraltas, pagrindinis veikėjas, iš pirmo žvilgsnio atrodo šaltas ir abejingas, tačiau skaitydamas galima pamatyti, jog jis nuolat kovoja ne tik su pabaisomis, bet ir su savimi. Knygoje netrūksta veiksmo, ironijos ir netikėtų momentų, todėl istorija greitai įtraukia. Pradejau skaityti šia knyga, dėl žaidimo. Keista, a ne? Galvojau, kad knyga nesudomins, bet nuo pirmųjų puslapiu, įtrauke į Kaer Morhen praeiti.

Mylimiausia citata : „Blogis yra blogis. Mažesnis, didesnis, vidutinis – skirtumo nėra."

Kalbinės raiškos priemonės :

1. Epitetas

Citata: „baltais plaukais raganius“

Paaiškinimas: Padeda ryškiau apibūdinti Geraltą ir sukuria paslaptingą jo įvaizdį, kadangi ne dauguma raganiu turi baltus plaukus.

2. Palyginimas

Citata: „greitas kaip vilkas“

Paaiškinimas: Pabrėžia Geralto greitį ir vikrumą kovose.

3. Metafora

Citata: „blogis slypi žmonių širdyse“

Paaiškinimas: Parodo, kad tikrasis blogis dažnai kyla iš žmonių elgesio, o ne iš pabaisų.

Tai yra Epikos rūšies knyga, nes:

1) Knygoje yra prozinė kalba

2) Knyga yra Romano žandro

Kalbinės raiškos priemonės:

1),,virpėjo širdis" - frazeologizmas, gali reikšti baimę, nerimą.

2),,Šviesi viltis" - metafora, gali reikšti tikėjimasi.

3),,šaltas kaip ledas" - palyginimas, gali reikšti kažkieno atitolima, daikto šaltumą.

Šiandien perskaičiau 30 puslapių knygos „Rugiuose prie bedugnės“, iš viso iki 70 puslapio.

Knygos autorius – J. D. Salinger. Tai romanas, priklauso epikai, nes pasakojama istorija apie veikėją, jo gyvenimą ir mintis. Tai įrodo veikėjo mintys, pavyzdžiui: „Nepasakok niekam nieko. Jei papasakosi, pradėsi visų ilgėtis.“ Ši vieta parodo jo jausmus, todėl matosi, kad svarbu ne tik įvykiai, bet ir vidinis pasaulis.

Trumpas aprašymas
Knyga apie paauglį Holdeną, kuris buvo išmestas iš mokyklos ir kelias dienas leidžia vienas mieste. Jis daug galvoja, jaučiasi vienišas ir nusivylęs žmonėmis.

Autoriaus pasakojimas
Pasakojama „aš“ forma, todėl viską matome per Holdeną. Tai subjektyvu, nes tai jo nuomonė ir jausmai.

Citatos paaiškinimas
„Nepasakok niekam nieko. Jei papasakosi, pradėsi visų ilgėtis.“
Citata reiškia, kad jei prisiriši prie žmonių, paskui jų ilgėsis. Tai rodo, kad jis bijo būti įskaudintas ir todėl užsidaro.

Kalbinės priemonės
Metafora – „rugiuose prie bedugnės“ reiškia vaikystės saugojimą, ne tikrą vietą
Epitetas – „netikri žmonės“ parodo jo neigiamą požiūrį
Vidinis monologas – daug minčių galvoje, todėl suprantame jo jausmus

Apibendrinimas
Knyga parodo paauglio jausmus, vienišumą ir bandymą suprasti pasaulį, todėl yra įdomi ir prasminga.

Šita pasakėčia moko, kad nereikia būti pasikėlusiam ir laikyti savęs geresniu už kitus. Kartais tie, kurie atrodo silpni, būna stipresni už tuos, kurie labai giriasi.

Tai yra epikos kūrinys, nes yra pasakotojas ir pasakojama istorija.

Veikėjai:

• Ąžuolas – pasipūtęs, išdidus, besityčiojantis iš kitų.

• Nendrė – rami, kukli, prisitaikanti.

Kalbinės raiškos priemonės:

• epitetas – „kietsprandis“;

• personifikacija – „nendrė juokias“;

• vaizdingas veiksmažodis – „sudraskė“.

rekomenduočiau šia knyga paaugliams kuriem patinka romanai ir fantastika.

Veikėjai: Žulis Lakrua žavus ir šmaikštus. Selenė Aleva atšiauroka, galinga demonų medžiotoja.

Istorija yra apie du kovotojus kurie pradeda jausti vienas kitam jausmus. Bet dabar netinkamas laikas meilei. Daug metų Europoje vyko karas tarp demonų ir kovotojų. Juodu turi patekti į Vatikano širdį, tad jie apsimeta sužadėtiniais. Vatikano širdį Žulis pradeda abejoti viskuo… Jo laukia pasirinkimas tarp meilės ir pareigos.

Kalbinės raiškos priemonės:

Toli gražu ne idealu- frazeologizmas.

Tai reiškia jog elgesys yra netinkamas ir iki idealo labai trūksta.

Griežta hierarchija- epitetas.

Tai reiškia jog yra labai girežtos taisykles kuriom reik laikytis.

Pasuko dailų širdelės formos veidą, lyg uostų orą-Metafora.

Tai reiškia jog žmogus yra ramus ir neagresyvus, švelnus pasukimas.

Žanras: Epinė romantinė fantastika.

Argumentai:

1.Demoniškos kovos ir tamsusis pasaulis.

2.Kankinanti jausmų įtampa.

3.Intrigos ir paslaptys

Man labiausiai patiko ši citata: „Sulig šiais žodžiais baltos permatomos figūros ėmė artėti prie Faustos, Liepos ir Vytės...“

1. Ši knyga yra priskiriama Epikos rūšiai, nes: 1) Ji yra parašyta proziška rašyba. 2) Tada ji yra antgamtinio siaubo stiliaus knyga su mistinių istorijų rinkiniais, o tai yra Epikos rūšies stilius. 3) Tada ji turi siužetą (Veikėjai pastoviai keičiasi, prisimena, mokosi). 4) Yra visažinis pasakotojas „Sulig šiais žodžiais baltos permatomos figūros ėmė artėti prie Faustos, Liepos ir Vytės...“.

2. Žanras - Antgamtinis siaubas

3. 1) „Kap, kap, kap,...“- Onomatopėja. Mėgdžiojami gamtos garsai. 2) „Neatvėrė kailyje“ - Frazeologizmas. Reiškia kad žmogus ar veikėjas išliko tvirtas, neparodė silpnumo arba neleido savęs skriausti. 3) „Vienarankio ežeras“ - Simbolis. Reiškiantis neoficialų ežero pavadinimą su paslėpta mintimi.