2. Skatinti vaikų kūrybiškumą bei saviraišką per meninę ir žaidybinę veiklą.

3. Lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką, bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius.

4. Suteikti patyriminės veiklos lauke, stiprinti aplinkos pažinimą.

7 Aplinkos pažinimas gamtinių objektų stebinius, įžvelgia kai kuriuos akivaizdžius objektams būdingus požymius. Pažįsta keletą dangaus kūnų, gamtos reiškinių, kurių negali ar kuriuos pavojinga stebėti iš arti (ugnikalnių išsiveržimas, viesulas, žvaigždės). ( 4 žingsnis) 

9 Skaitmeninis sumanumas atliepia komentuoja įvairiomis formomis (vaizdo, garso, įrašai, informacijos) pateikiamą informaciją ( 4 žingsnis) 

keletą dangaus kūnų, gamtos reiškinių, kurių negali ar kuriuos pavojinga stebėti iš arti (ugnikalnių išsiveržimas, viesulas, žvaigždės). ( 5 žingsnis) 

15 Tyrinėjimas 

Tyrinėdamas aplinkos objektus ir reiškinius, savo ir kitų veiklos elementus, temas ir siužetus, remiasi patirtimi ir vaizduote. Padedamas pasirenka eksperimentavimui reikalingas priemones ir medžiagas ( 4 žingsnis)

18 Mokėjimas mokytis 

Paklaustas pasako, parodo, ką nori veikti, išmokti. Susidomėjęs stebi, įsitraukia į bendras veiklas su kitais vaikais, dalinasi tuo, kas sudomino ( 4 žingsnis) 

Aiškinimas kam reikalinga saulė? Kokia jos nauda? Kas yra Saulė?“

– Vaikai, ar žinote, kas šviečia aukštai danguje dieną? (Vaikai atsako.)

Taip, tai Saulė!

Saulė – tai labai karštas ugnies rutulys, esantis labai toli nuo mūsų. Ji yra danguje, bet mes negalime jos paliesti – ji per toli ir per karšta!

„Kam reikalinga Saulė?“

– Be Saulės nebūtų dienos – ji šviečia ir apšviečia žemę. Kai Saulė pasirodo, būna šviesu, o kai ji pasislepia, ateina naktis.

– Saulė mums duoda šilumos – kai ji šviečia, mums šilta, todėl vasarą galime maudytis, žaisti lauke.

– Be Saulės neaugtų augalai – žolė, gėlės, medžiai. Jie geria saulės šviesą kaip gėrimą!

– Gyvūnai ir žmonės taip pat labai ją mėgsta, nes ji padeda visiems gyventi.

Vaikai, ar žinote, kada matome Saulę?

Mes matome Saulę dieną, kai atsikeliame ryte – ji būna danguje ir šviečia labai ryškiai.

O kai ateina vakaras, Saulė leidžiasi ir pasislepia – tada danguje pamažu temsta.

Naktį Saulės nematome, nes ji ilsisi kitoje pasaulio pusėje, o mus aplanko Mėnulis ir žvaigždės.

Demonstravimas. 

Žiūrime interaktyvųji plakata, skaitome knygą "Saulė dangaus karalienė" klausomės dainų apie saulę. 

Po kelių minučių išmatuoti temperatūrą su termometru ant kiekvieno audinio paviršiaus. Leiskite vaikams pačiupinėti audinius ir pabandyti suprasti, kuris iš šių įšyla labiausiai ir greičiausiai?

Vaikai lipdo iš plastilino arba piešia savo Saulę.

Galima naudoti tekstūrinius įrankius, kad vaikai išgautų skirtingus spinduliukus.

Trumpa kalbinė užduotis:

Kiekvienas pasako: „Mano Saulė yra...“ (geltona, linksma, šilta ir pan.)

Padėti ant žolės tamsų popieriaus lapą su figūrėlėmis (lapais, formelėmis). Vėliau grįžti ir pažiūrėti, kur Saulė „nudažė“ popierių, o kur ne.

Stebėjimas: Saulės šviesa ir šešėliai

Veikla grupelėmis 

Vaikai stebi savo šešėlį saulėtą dieną – kur jis? Kaip keičiasi, kai pajudame 

Žaidimas: „Pašok per šešėlį“ – lavina koordinaciją, stebėjimą.

Individuali veikla lauke:

Vaikai piešia saulę sau kreidelėmis

Aiškinimasis.Kaip manote kiek yra planetų? Kaip jos vadinasi? Kokioje planetoje mes gyvename?

Planeta – tai didžiulis apvalus rutulys, kuris skrieja aplink Saulę. Danguje jų yra labai daug, bet mes jų nematome taip gerai, kaip matome Saulę ar Mėnulį.

Kiekviena planeta turi savo vietą danguje – jos sukasi ratu aplink Saulę, kaip važiuodamos trasa!

„Kokios yra planetos?“

Saulė turi šeimą – planetas. Čia kai kurios jų:

1. Merkurijus – mažiausia ir labai karšta planeta.

2. Venera – karščiausia ir labai šviesi.

3. Žemė – mūsų namai!

4. Marsas – raudonoji planeta.

5. Jupiteris – didžiausia iš visų.

6. Saturnas – su gražiais žiedais.

7. Uranas – sukasi tarsi ant šono.

8. Neptūnas – toli toli ir labai šalta.

„Kurioje planetoje mes gyvename?“

– Mes gyvename planetoje, kuri vadinasi Žemė!

Tai vienintelė planeta, kurioje yra žmonės, gyvūnai, medžiai, vanduo – viskas, kas mums reikalinga.

Mūsų Žemė labai ypatinga – ji mėlyna ir žalia iš toli, nes turi vandenynų ir miškų.

„Koks garsas planetų?“

– Iš tikrųjų planetos tylios, nes kosmose nėra oro, tad garsai ten nesklinda taip, kaip pas mus.

Bet mokslininkai iš NASA sukūrė specialius garsus, kaip galėtų „skambėti“ planetos – jie skamba burbuliuojančiai, ūžiančiai, tarsi vėjas ar paslaptingas dundesys.

„Marsas skamba kaip dūdelė vėjyje, Jupiteris – kaip dundantis būgnas, o Žemė – kaip tylus jūros šnabždesys.“

Demonstravimas pažiūrime interaktyvųji plakata jį aptariame, tada pažiūrime edukacinį filmuką https://youtu.be/t5rYCKxEaF0?feature=shared, pažiūrime plakatus, kuriuos mokytoja iš anksto pasiruošę, vaikai spėlioja, kokia čia planeta, kaip jis vadinasi.

Tada mokytoja pasiūlo vaikams sužinoti, kaip skamba planeta, mokytoja įjungia įvairias muzikas ir turi pritaikyti kuri muzika ir kuria planetai tinka.

Iš mozaikos dėlioja planetas 

Mokytoja vaikams lauke pasiūlo dar kartą pašokti, kai išgirsite muzika, šokime, kaip mums atrodo, kaip turėtų šokti planetos. Mokytoja leido muziką ir vaikai visi kartu šoko, kas kaip norėjo Kaip kam atrodo, jog skamba planeta. Po kiekvieno muzikos paleidimo ir šokio vaikų paklausiame, kokiai planetai priskirtumete šitą muzika? 

Veikla grupelėmis :

Vaikai pasiskirstę į grupeles ir kūrė savo planetas iš įvairių medžiagų, kas iš smėlio kas iš lapų

Individuali veikla:

Vaikai šoko kaip planetos, sukosi, dainavo

Žaidė su kamuolių įsivaizduodami, kad tai planeta. 

– Grupelės kuria savo „nakties dangų“ – klijuoja žvaigždes, piešia jų spindesį, prideda Mėnulį ar debesų.

– Kiekviena grupė pristato savo dangaus paveikslą: „Mūsų dangus šviečia, nes...“

– Vaikas kuria „savo“ žvaigždę – piešia ar dekoruoja ją kaip nori.

– Kiekvienas vaikas pasako sakinį: „Mano žvaigždė yra...“ (ryški, draugiška, geltona, dainuojanti ir t.t.)

– Vaikai vaikšto, o mokytoja šaukia: „Žvaigždė krenta!“ – visi turi greitai atsigulti „į pievą“.

– Lavina reakciją, klausymą ir smagiai įtraukia.

Veikla lauke grupelėmis :

„Ieškok žvaigždės“ žaidimas:

– Mokytoja paslepia kieme/žaidimų aikštelėje iškirptas žvaigždeles.

– Vaikai jų ieško, kas randa – pasako spalvą, skaičiuoja, dėlioja į „žvaigždyną“.

Veikla grupelėmis 

Individuali veikla: 

Ieško žvaigždžių lauke, smėlyje 

Aiškinimas kodėl žvaigždės šviečia?

„Ką galime matyti naktį?“

– Vaikai, kai ateina naktis, dangus tampa tamsus kaip mėlynas ar juodas kilimas.

Tada galime pamatyti:

Mėnulį – didelį švytintį kamuolį,

Žvaigždes – mažus, žibančius taškelius,

Kartais net lėktuvą su mirksinčiomis lemputėmis,

O jei labai pasiseks – net krentančią žvaigždę!

„Kaip atsiranda žvaigždė?“

– Kai danguje susirenka daug dulkių ir dujų, jos susispaudžia, pradeda kaisti ir šviesti – tada gimsta žvaigždė!

Tai tarsi ugninis burbulas, kuris šviečia milijonus metų!

„Kodėl žvaigždės šviečia?“

– Žvaigždės šviečia, nes jos labai karštos, jų viduje dega ugnis.

Bet jos taip toli, kad mes matome tik mažą žiburėlį danguje.

Galima vaikams sakyti:

„Žvaigždė – tai dangaus žiburėlis, siunčiantis mums šviesą iš labai toli.“

Demonstravimas žiūrėti intenraktyvųjį plakata, klausytis pasakos "krentanti žvaigždė" https://youtu.be/KbK8bQdZMMQ?feature=shared. Rodyti vaikams iš anksto paruoštas skaidres. 

Aiškinimas Kodėl mėnulis naktį šviečia?

Kokias mėnulis turi formas, kodėl jis keičia jas?

– Vaikai, ar esate matę danguje baltą, šviečiantį kamuolį naktį?

Tai yra Mėnulis!

Mėnulis – tai dangaus kūnas, kuris sukasi aplink Žemę, mūsų planetą. Jis mato mus naktį, kai miegame.

„Kodėl Mėnulis šviečia?“

– Mėnulis neturi savo šviesos, kaip Saulė.

Jis šviečia, nes Saulė jį apšviečia, o Mėnulis atspindi tą šviesą mums.

Tai tarsi veidrodis – kai į jį šviečia, jis blizga!

„Kodėl Mėnulis keičia formas?“

– Kartais matome visą Mėnulį, o kartais tik jo gabaliuką, ar net visai nematome.

Taip yra todėl, kad Mėnulis sukasi aplink Žemę, ir Saulė jį apšviečia iš skirtingų pusių.

Todėl Mėnulis atrodo vis kitoks – tai jo veidai, kitaip vadinami fazės.

L„Kokias formas (fazes) turi Mėnulis?“

Mėnulio fazės – tai kaip jis atrodo danguje:

1. Pilnatis – matome visą apvalų Mėnulį.

2. Delčia – Mėnulis mažėja, matome tik dalį.

3. Jaunatis – Mėnulio visai nematome (jis pasislėpęs).

4. Priešpilnis – Mėnulis didėja, vėl matome jo dalį.

Demonstravimas 

Skaitymas pasakos „Mėnulis eina miegoti“. Žiūrėjimas plakatų su įvairiomis fazėmis, aptarimas, kada kokia fazė būna ir ką ji reiškia. 

 Mėnulio gamyba:

– Vaikai suplėšo ar susuka aliuminio foliją į apvalią formą – tai bus Mėnulis.

– Galima padaryti pilną ratą (pilnatis) arba pusmėnulį (priešpilnis / delčia).

– Klijuoja jį ant juodo popieriaus.

 Dekoravimas:

– Su flomasteriais arba guašu vaikai piešia žvaigždes aplink Mėnulį.

– Norint – galima priklijuoti vatos debesėlių.

– Mokytoja gali parodyti, kaip atrodo „Mėnulio fazės“, o vaikai pasirenka, kokį nori sukurti.

Žaidimas atpspėti, kur kokia mėnulio fazė

Eksperimentas su žibintuvėliu ir kamuoliu – kaip keičiasi Mėnulio forma (šešėliai).

Veikla grupelėmis:

Vaikai rodo su savo kūnu, rankomis kokia mėnulio forma, o kiti turi atspėti, kokia tai fazė.

Individuali veikla: 

Ieško danguje mėnulio.

Iš kankorėžių sudeda mėnulį .

Klausimai vaikams 

Kada matome Saulę, o kada – Mėnulį?

Kur gyvena kosmonautai?

Ką reiškia „raketos startas“?

Ką matome nakties danguje?

Kokios planetos yra Saulės sistemoje?

Pokalbis radu? 

Ką sužinojai apie dangų?

Kiekvienas vaikas pasako:

Koks dangaus kūnas jam įsiminė labiausiai?

Ką jis sužinojo apie Saulę, Mėnulį ar žvaigždes?

Aiškinimas Kas jie tokie yra? „Kas yra kosmonautai?“

– Vaikai, ar žinote, kas yra kosmonautas?

Kosmonautas – tai drąsus žmogus, kuris skrenda į kosmosą – ten, kur gyvena žvaigždės, planetos ir Mėnulis!

Jie skrenda raketa labai aukštai į dangų, kur nėra oro ir viskas plūduriuoja! Kosmonautai atrodo kaip „dangaus tyrinėtojai“ – jie lyg mokslo superherojai!

Ką veikia kosmonautai?

– Kosmonautai:

Tiria planetas ir žvaigždes,

Skraido aplink Žemę kosminėje stotyje,

Stebi, kaip veikia kūnas be svorio,

Padeda mokslininkams suprasti, kaip veikia Visata.

Kaip atrodo kosmonautai?

– Jie dėvi specialius kostiumus, kurie saugo juos nuo šalčio, karščio ir leidžia kvėpuoti kosmose.

– Kai išeina į atvirą kosmosą, jie būna pririšti virvėmis, kad nenuskristų!

Kuo skrenda kosmonautai?

– Jie skrenda raketomis arba kosminiais laivais.

– Kai kurios raketos skrenda į Tarptautinę kosminę stotį, kur kosmonautai gyvena net kelis mėnesius!

Įdomybės vaikams:

– Kosmose viskas plaukioja – ir maistas, ir daiktai, ir patys žmonės!

– Norint tapti kosmonautu, reikia mokytis, būti sveikam ir drąsiam!

– Pirmasis žmogus, kuris pakilo į kosmosą, buvo Jurijus Gagarinas.

Žaidimo eiga:

1. „Pasiruošimas skrydžiui“ – vaikai apsivelka „kostiumus“, tikrina šalmą, prisisega „diržus“.

2. „Startas“ – skaičiuojate: „3...2...1... Startas!“ – raketa „kyla“ (vaikai imituoja kilimą).

3. „Kosmose“ – vaikai juda lėtai, kaip be gravitacijos, „plaukioja“, „renka žvaigždes“.

4. „Sutiko ateivį“ – vaikai pasisveikina, pabendrauja.

5. „Grįžimas į Žemę“ – visi grįžta į „raketą“ ir leidžiasi.

Demonstravimas Sudėlioti dėlionę apie kosmosa 100 detalių,pažiūrėti trumpa filmuką apie kakė makė, kuri keliauja į kosmosa https://youtu.be/NjF6ZQ-h7yk?feature=shared 

Mokytojas parodo raketos nuotrauką, papasakoja, kaip ji atrodo, kam skirta.

Užduoda klausimą: „Kaip atrodytų jūsų raketa?“

2. Kūrimo procesas:

– Vaikai grupelėmis konstruoja savo raketą.

– Naudoja dėžes kaip pagrindą, tūbeles – varikliukams, o foliją – blizgiems paviršiams.

– Galima pridėti spalvoto popieriaus „liepsnoms“, langeliams, antenoms.

3. Papuošimas:

– Vaikai puošia raketą – piešia duris, sparnus, klijuoja žvaigždes ar užrašo pavadinimą.

4. Pristatymas:

– Kiekviena grupelė pristato savo raketą:

„Mano raketa skrenda į...“, „Joje yra...“

Su akvarelė arba guašu piešia, koks norėtų būti kosmonautas 

Darome Kosmonautų mankšta: daroma prieš veiklas – lėti, plaukiojantys judesiai, „gravitacijos netekimas“, „raketos varikliai įsijungia“.

– Mokytojas kviečia vaikus pasiruošti „skrydžiui į kosmosą“.

– Visi sustoja prie „starto linijos“ ( kuria nusipiešė su kreidelėmis) Mokytoja skaičiuoja:

„3… 2… 1… Startas!“ – visi „raketos“ šauna į priekį bėgdami arba šokinėdami.

– Pakeliui turi „nusileisti“ ant planetų (spalvoti apskritimai ar žymės ant žemės).

– Imituoja beorę erdvę: vaikšto lėtai, plaukioja, surenka „meteorus“ (akmenukus, kankorėžius).

Veikla grupelėmis "Surask savo planeta" 

Vaikai suskirstomi į 3–4 grupeles.

– Kiekviena grupė gauna užduotį: surasti tam tikrą planetą (pvz., Marsą, Saturną).

– Vaikai ieško planetų kortelių gamtoje, o radę – pasakoja, ką apie ją žino.

Individuali veikla :

Kiekvienas vaikas pasirenka gamtos daiktų ir kuria „kosminį objektą“ – planetą, raketą, Mėnulį.

– Klijuoja ant kartono, gali sugalvoti pavadinimą, papasakoti, ką jo objektas „veikia“ kosmose.