Parkas apima keletą ypatingų zonų. Šiaurėje yra Ševiotas, virtinė kalvų, kurios riboja Angliją nuo Škotijos. Toliau pietuose kalvos duoda kelią banguotų viržynių zonai. Piečiausia parko dalis apima dramatišką Adriano sieną.

Parko oficialus simbolis yra the kuolinga.

Nacionalinis parkas įkurtas 1951 m., tai pirmasis Nacionalinis parkas Britų salose. Srities reljefas labai įvairus, šiaurėje yra vadinamasisDark Peak, kuriame vyrauja viržynės, o pietuose White Peak, kuriame reljefas žemas. Parką kasmet aplanko apie 22 milijonų žmonių. Pik Distriktas yra antras pagal lankomumą nacionalinis parkas pasaulyje (po Fudžijamos nacionalinio parko Japonijoje).

Pik Distrikto pietuose didesnė dalis yra aukštesnė nei 300 m, o aukščiausias taškas yra Kinder Scout, kurio aukštis 636 m. Nepaisant parko pavadinimo, kraštovaizdžiui nebūdingos smailios viršūnės.

Nacionalinis parkas užima 1440 km² plotą.

Didžiąją dalį Anglijos sudaro kalvos, tačiau šiaurėje neaukštų kalnų grandinė skiria Rytų ir Vakarų Angliją. Rytuose taip pat yra žema, pelkėta lyguma, kurios didelė dalis buvo nusausinta ir dabar naudojama žemės ūkiui.

Londonas, be abejo, yra vienas didžiausių ir judriausių miestų ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Antras pagal dydį Anglijos miestas yraBirmingemas. Kiti didžiausi Anglijos miestai – Lydsas, Šefildas, Liverpulis, Mančesteris, Bradfordas, Bristolis, Koventris, Lesteris, Notingamas.

Kraštovaizdžiui būdingi neaukšti kalnai šiaurėje, kalvotos lygumos didžiojoje dalyje, žemumos rytuose, kalvos ir aukštumos pietuose.

Šiaurėje – pasienyje su Škotija Čevioto kalvos, klintiniai Peninų kalnai (400 km ilgio Peninų pėsčiųjų takas), ežeringi Kambrijos kalnai, aukščiausias Anglijoje Skofel Paikas (978 m. virš jūros lygio), Kambrijos ir Peninų kalnus skiriantis Ideno slėnis.

Viduryje, vakaruose ir rytuose – Midlando lygumos, Lankašyro ir Češyro pakrančių lygumos, klintinės Kotsvoldo ir Nortamptono aukštumos, kreidinės Čilterno ir Rytų Anglijos aukštumos, molingi Trento ir Temzės slėniai sudaro Didįjį molio slėnį, pelkėta Fenso žemuma, buvusi Šiaurės jūros įlanka (iš dalies nusausinta XVIII a.), – žemiausia Anglijos vieta (4 m žemiau jūros lygio).

Pietuose – kreidinės Šiaurės ir Pietų Dauno aukštumos, tarp jų Vildo lyguma; Solsberio lyguma, klintinės Mendipo kalvos, 130 m gylio Čederio tarpeklis, stalaktitų ir stalagmitų urvai, Kornvolio ir Devono granitinės kalvos ir buvusios dykynės: Eksmuras, Dartmūras ir Bodmino dykynė.

Vyrauja Atlanto jūrinis, veikiamas šiltosios Golfo srovės. Vyrauja pietvakarių ir vakarų vėjai. Daugiau kaip pusė dienų metuose debesuotų ir apsiniaukusių. Žiemos švelnios, drėgnos, pučia gūsingi vėjai. Vasaros vėsios. Pavasaris, ruduo ilgi, vėjuoti ir dažnai žvarbūs.

Dažni rūkai ir miglos. Ypač žinomas tirštas gelsvos spalvos Londono rūkas. Škotijai būdinga migla su dulksna.

Krituliai pasiskirsto beveik vienodai per visus metus, išskyrus Peninus ir Ežerų kraštą (žiemą iškrinta dvigubai daugiau kritulių nei vasarą). Daugiausia kritulių tenka vakariniams kalnams ir kalvų šlaitams, mažiausiai – rytinei Anglijai. Sniego danga nepastovi – vidutiniškai Kornvalyje išsilaiko 5 dienas, Škotijos kalnuose 60 dienų. Vidutinis dienų skaičius su krituliais – ~200. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis: Esekse 510 mm, Londone 590 mm, Anglijos šiaurės rytuose 700 mm, Midlando lygumoje 800 mm, Kornvalyje 1300 mm, Grampiano kalnuose 1500 mm, Peninų vakariniuose šlaituose 2500 mm, Ežerų krašte 3300 mm, ties Ben Neviu 4300 mm, Snoudone 5080 mm (pirmauja Europoje).

Vegetacinio laikotarpio trukmė: Škotijos aukštikalnėse 4 mėn., Vidurio Anglijoje 7 mėn., Kornvalyje 9 mėn., Silio ir Normandijos salose 11–12 mėn.