Siekiant sustabdyti klimato krizę ir prisitaikyti prie esamo jos poveikio, būtina skatinti švietimą ir supratimą apie padėtį pasaulyje. Tai ypač svarbu, nes tinkamai nesuvokiant klimato kaitos priežasčių ir pasekmių, visuomenės pastangos gali būti fragmentiškos ir nepakankamos. Žmonės turi suvokti, kad jų veiksmai daro poveikį visai planetai, o vietinės pastangos turi būti suderintos su pasauliniais tikslais.

Vėlavimas imtis realių veiksmų tampa akivaizdus, kai daugelis šalių išsikelia tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui (nors augant ekonomikai, didėjant gyventojų skaičiui ir augant vartojimui, kiekvieną dešimtmetį į Žemės atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra didesnis nei praėjusį dešimtmetį ir nėra patikimų prognozių, kada išmetamųjų teršalų kiekį bus galima sustabdyti). Šis tikslas nustatytas ne dėl kokių nors svarbių mokslinių priežasčių, o todėl, kad tai gražus apvalus skaičius ir pakankamai tolima ateitis, kad būtų galima pateisinti neveiklumą artimiausiu metu.

Prognozuojama, kad iki 2026-2042 m. vidutinė pasaulio temperatūra visam laikui viršys 1,5 °C. Tai reiškia, kad šio amžiaus viduryje jau gali būti peržengtos kelios kritinės ribos, kurios iš esmės ir drastiškai pakeis mūsų pasaulį, o kelio atgal nebebus. Tikslas pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį yra neaiškus ir nepagrįstas realiais veiksmais, tiesiog nukreipia dėmesį nuo apibrėžto tikslo. Tik švietimas ir informavimas gali padėti suprasti, kad reikia imtis skubių ir koordinuotų veiksmų.

Alanas