Jie turi ilgos, aptakios torpedos formos 1,5–12 m ilgio kūną , kuris sumažina vandens pasipriešinimą ir leidžia greitai judėti. Delfinų oda yra lygi ir šiek tiek slidoka, dažnai pilkos spalvos. Nugara yra tamsesnė (nuo melsvai pilkos iki juodos), o pilvas – šviesesnis arba baltas. Ši spalvinė schema padeda jiems maskuotis nuo plėšrūnų ir grobio (viršuje atrodant kaip tamsus dugnas, o iš apačios – kaip šviesus dangus). Nugaros pelekas daugumos delfinų yra trikampis arba pusmėnulio formos ir padeda stabilizuoti kūną plaukiant. Krūtinės pelekai trumpi ir ovalūs, naudojami manevruoti ir sulėtinti greitį. Uodega horizontali, stipri ir labai lanksti – pagrindinis variklis plaukiant. Snapas yra ilgas, aptakus, dažnai su vos matomos šypsenos efektu (būdingas buteliasnapiams delfinams). Į šonus nukreiptos akys leidžia jiems matyti tiek į priekį, tiek į šonus. Kvėpavimo anga yra galvos viršuje, kuri naudojama kvėpavimui. Ji leidžia delfinams greitai įkvėpti ir nerti. Dantys - smulkūs, kūgio formos, išdėstyti eilėmis abiejose žandikaulio pusėse. Jie naudojami grobio sugriebimui, bet ne kramtymui.

Lietuvoje delfinai gyvena nelaisvėje Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume, kuris įsikūręs Klaipėdoje. Delfinariume gyvenantys delfinai yra buteliniai delfinai (Tursiops truncatus), viena iš labiausiai paplitusių ir lengvai prisitaikančių delfinų rūšių.

Delfinų triukai: Šuoliai per lankus, bangos imitacija, sukimosi ar ritimosi judesiai. Sinchronizuoti veiksmai su kitais delfinais. Plaukimas kartu su dresuotoju ar lankytojais. eagavimas į komandą pasisveikinti su žmonėmis, pvz., pakelti peleką.

• Delfinai yra itin draugiški ir smalsūs, todėl jų buvimas skatina žmones atsipalaiduoti ir užmegzti emocinį ryšį.

• Sensorinis kontaktas, kaip prisilietimai prie delfinų odos ar jų skleidžiami garsai, stimuliuoja smegenis ir skatina ramybės bei pasitikėjimo jausmą.

• Plaukimas ar žaidimas su delfinais padeda gerinti kūno koordinaciją, raumenų tonusą ir fizinę būklę.

• Tai ypač naudinga žmonėms su judėjimo negalia ar reabilitacijos metu po traumų.

• Manoma, kad delfinų skleidžiami ultragarso signalai (echolokacija) gali veikti žmogaus centrinę nervų sistemą, padėdami sumažinti stresą ar gerinti smegenų veiklą.

• Delfinai, dėl savo draugiškumo ir socialinio elgesio, dažnai skatina žmones atsiverti, ypač tuos, kurie turi sunkumų bendraujant.

• Delfinų terapija taikoma esant įvairiems sveikatos sutrikimams, įskaitant:

  • Autizmo spektro sutrikimus;

  • Dauno sindromą;

  • Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD);

  • Depresiją ir nerimo sutrikimus;

  • Motorinius sutrikimus;

  • Psichologines traumas ar stresą.

1. Švilpimai:

   • Delfinai skleidžia individualius švilpimus, kurie yra jų „vardai“.

   • Šie garsai padeda delfinams atpažinti vienas kitą net didelėse grupėse.

   • Švilpimai naudojami bendraujant, ypač kai delfinai nori atkreipti kito delfino dėmesį.

2. Spragtelėjimai:

   • Šie garsai yra pagrindinė dalis jų echolokacijos sistemoje.

   • Delfinas skleidžia spragtelėjimus, o jų atspindys (echas) padeda nustatyti objektų vietą, dydį ir formą.

   • Tai itin naudinga tamsiame vandenyje ar medžiojant grobį.

3. Klyksmai ir traškesiai:

   • Šie garsai dažniausiai pasireiškia delfinų socialinėje sąveikoje.

   • Klyksmai gali būti naudojami konfliktuose, o traškesiai – kaip žaidimo ar įspėjimo signalas.

„Delfinai“ debiutavo su singlu Svajonės, kuris netrukus tapo vienu iš grojamiausių kūrinių Lietuvos radijo stočių eteryje. Kiti singlai Viskas Bus Gerai, Žemyn taip pat susilaukė didelio populiarumo.

Tai ir pasiklausykime vienos populiariausių dainų "Svajonės".

https://lt.wikipedia.org

www.youtube.com

www.pinterest.com

www.lrytas.lt

Lietuvos jūrų muziejus (internete)