Kazimieras Būga by Mokykla

Gimtinė

2021-11-24 10:29:37 UTC

1879 m. lapkričio 6 d. (pagal senąjį kalendorių – spalio 25 d.) gimė Pažiegės vienkiemyje, Dusetų rajone.

2021-11-24 10:30:47 UTC

1890-1891 m. žiemą mokėsi Dusetų valsčiaus mokykloje.

2021-11-24 10:31:14 UTC

Nuo 1891 m. rudens iki 1892 m. pavasario Zarasų apskrities (kitaip Novoaleksandrovsko) mokykloje. Bet tėvams sūnų mokyti Zarasuose buvo nepatogu: toli važinėti, sunku su maistu, neturėjo giminių, kurie čia paglobotų.

2021-11-24 10:32:19 UTC

1892 m. liepos mėnesio pabaigoje tėvas nuvežė Kaziuką į Peterburgą. Rudenį pradeda lankyti triklasę Sestržencevičiaus vardo apskrities mokyklą, kurią baigė 1895 metų pavasarį.

2021-11-24 10:34:12 UTC

1895 m. tuo tikslu įstoja į keturklasę šv. Kotrynos mokyklą, kurią su pagyrimu baigė 1897 m. pavasarį.

2021-11-24 10:35:52 UTC

1897 m. rudenį įstoja į Peterburgo kunigų seminariją, iš kurios po metų išstojo, tuo užsitraukdamas tėvų ir visos giminės rūstybę.

2021-11-24 10:36:33 UTC

Nuo 1989 metų spalio mėn. pirmųjų dienų pradėjo savarankišką gyvenimą.

2021-11-24 10:37:35 UTC

1892 m. priklauso „Labdarių draugijai“ („Labdaringoji Peterburgo lietuvių ir žemaičių draugija“). Vėliau sekretoriavo naujai įkurtoje „Savitarpiečių“ draugijai („Peterburgo lietuvių savitarpinės pagalbos draugija“).

2021-11-24 10:38:35 UTC

1898-1899 m. žiemą Mosaryje (Baltarusija) moko Antaną ir Juozą Bernotus, kurie ruošėsi Peterburge stoti į mokyklą.

2021-11-24 10:38:47 UTC

1899 m. rudenį vėl sugrįžta į Peterburgą, kur gyvena kartu su globotiniais Bernotais. Lapkričio ar gruodžio mėn., moksladraugių padedamas, Būga gauna tarnybą Meteorologijos observatorijoje, kurioje ištarnavo beveik ketverius metus.

2021-11-24 10:40:56 UTC

Bendradarbiauja spaudoje. 1900 m. „Tėvynės sarge“ išspausdintas Būgos straipsnis „Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“, pasirašyta K. Sėliaus slapyvardžiu.

2021-11-24 10:42:20 UTC

1902 m. susipažino su žymiuoju lietuvių kalbos žinovu, Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi Kazimieru Jauniumi, buvo paskirtas jo Sankt Peterburgo MA apmokamu sekretorium.

2021-11-24 10:43:42 UTC

1905 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus.

vandanormantiene — 2021-11-24 15:05:32 UTC

1905 m.- globojamas Peterburgo lietuvių kunigų ir rusų mokslininkų, įstojo į Peterburgo universitetą studijuoti kalbotyros.

vandanormantiene — 2021-11-24 15:07:42 UTC

Studijuodamas universitete išleido pirmą stambų veikalą „Aistiškai studijai“, parašė vertingų mokslo darbų. Už darbą apie slavų skolinius lietuvių kalboje jam įteiktas aukso medalis. Atkakliai dirbdamas visus pirmuosius mokslo metus, 1906 m. gegužės mėnesį baigė rašyti „Aistiškų studijų“ pirmąją dalį. Antroji šio veikalo dalis liko nespausdinta.

Be „Aistiškų studijų“ parengė stambų Kazimiero Jauniaus darbą - jo lietuvių kalbos gramatiką.

vandanormantiene — 2021-11-24 15:08:28 UTC

1911 m. „Lietuvos tautos“ II tomo I knygoje paskelbė studiją „Apie lietuvių asmens vardus“.

Be mokslo darbų, K. Būgai tuo metu rūpėjo ir lietuvių kalbos praktikos reikalai, ypač įvairuojančios rašybos suvienodinimas.

vandanormantiene — 2021-11-24 15:09:19 UTC

1912 metais K. Būga baigė Peterburgo universitetą ir buvo paliktas jame dirbti. Mokslų akademija jam pavedė tęsti Antano Juškos žodyno redakciją. Kalbininkas pradėjo ruoštis profesūrai, o kalbos žinias gilino būdamas Karaliaučiaus universitete pas Adalbertą Becenbergerį.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:37:18 UTC

1914 m. žurnale „Vairas“ išspausdina 19 „Kalbos mažmožių“ serijos straipsnių, kuriuose gvildena praktinius kalbos klausimus.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:37:41 UTC

1915 m. Sankt Peterburge suorganizavo lietuvių kalbos kursus evakuotam iš Lietuvos jaunimui.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:38:48 UTC

1916 m. pagaliau baigė laikyti magistro egzaminus ir gavo teisę būti Petrogrado universiteto privatdocentu. Netrukus Būgai buvo pasiūlyta lyginamosios kalbotyros katedra Permėje.
„Nuo 1916 m. liepos mėn. 1 dienos nuskiria mane Permės kuriamajan universitan privatdocentu, o paskui nuo 1917 m. pakelia mane ekstraordinario profesoriaus pareigoms eiti.“

vandanormantiene — 2021-11-26 07:41:33 UTC

Kalbininkas grįžta 1920 m. iš Rusijos į Lietuvą.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:42:22 UTC

1920 m. grįžusiam į nepriklausomą Lietuvą Būgai Švietimo ministerija pavedė organizuoti lietuvių kalbos žodyno redagavimą ir leidimą. Po kelių mėnesių buvo sudaryta žodyno redakcija.

„Žodyno darbas yra talkos darbas. Vienas žmogus negali surinkti ne tiktai visos Lietuvos, bet ir visos parapijos žodžių. Tą darbą turi dirbti šimtai darbininkų“ (K. Būga).

vandanormantiene — 2021-11-26 07:43:13 UTC

1922 m. prof. J. Endzelynas ragino K. Būgą pateikti šį veikalą Latvijos universitetui kaip daktaro disertaciją; Būga atsakė, jog ruošiąs „Kalbos ir senovės“ antrąją dalį, kurioje paliesiąs dar daug kitų problemų.

„Tai – savotiška lituanistikos enciklopedija, be kurios negali apsieiti nė vienas, norintis tyrinėti lietuvių kalbą, savotiškas lituanistikos vadovėlis, kurio neišstudijavęs niekas negali savęs laikyti lituanistu.“ (Z. Zinkevičius)

vandanormantiene — 2021-11-26 07:43:52 UTC

1923 m. „Tauta ir žodis“ (I) išspausdintas „Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė“ (20 psl.) Turėdamas net 17 pūdų kartoteką – maždaug 600 000 kortelių radęs kelis pagalbininkus, Kazimieras Būga pradėjo rašyti Žodyno tekstą.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:45:23 UTC

1924 m. „Tauta ir žodis“ (II) išspausdintas „Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje“.
1924 m. pasirodė pirmas žodyno sąsiuvinis

vandanormantiene — 2021-11-26 07:46:27 UTC

Į žodyno įvadą įdėjo 2 studijas: „Kirčio ir priegaidės mokslas“ ir „Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai“.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:46:55 UTC

Nuo įtempto darbo pablogėjo K. Būgos sveikata. Net ir sirgdamas rūpinosi žodynu. Kiek atsigavęs po smegenų uždegimo, iš Karaliaučiaus ligoninės rašė žmonai: ,,Ir ligoje rūpėjo žodyno dėžės… Šitos dėžės pridera ne Būgai, o Lietuvos turtui“.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:47:20 UTC

1924 m. Kazimieras Būga gavęs atostogų išvyko į Aukštadvarį lietuvių kalbos tarmių tyrinėti. Jam šįkart rūpėjo patikslinti dzūkų tarmės ribą tame krašte. Čia jį betyrinėjant dzūkų tarmės ribas užklupo liga. Manoma, kad gripas, kuris vėliau persimetė į smegenis.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:48:09 UTC

Spalio 20 d. žmonai rašė, kad daktarai pataria grįžti į Lietuvą. Tačiau vėliau sveikata staiga pablogėjo, sustiprėjo galvos skausmai, sutriko kalba ir raštas.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:50:06 UTC

Lapkričio 25 d. Būgą suparalyžiavo, o po beveik savaitės, būdamas 45 metų, jis mirė. K. Būgos palaikus į Kauną iš Karaliaučiaus greituoju traukiniu gruodžio 5 d. parvežė jo senasis globėjas prof. E. Volteris kartu su K. Būgos žmona. Gruodžio 6 d. Kazimieras Būga buvo iškilmingai palaidotas Kauno kapinėse netoli savo mokytojo Kazimiero Jauniaus kapo.

vandanormantiene — 2021-11-26 07:56:31 UTC

K. Būgos kapas Kaune.

Permės universitetas

vandanormantiene — 2021-11-26 08:17:33 UTC

1919 m. profesoriauja Permės universitete, kuris 1919 m. vasarą buvo perkeltas (dėl karo evakuotas) į Tomską (Sibire).
Tomske profesoriui K. Būgai prižiūrint, buvo leidžiamas laikraštis „Sibiro Lietuvių Žinios. Centralio Lietuvių Biuro." Sibire organas“.

vandanormantiene — 2021-11-27 12:20:47 UTC

Kazimiero Būgos įamžinimas Dusetose.

2021-12-01 11:43:24 UTC

1934 m. Dusetų bibliotekai suteiktas prof. K. Būgos vardas.

2021-12-01 11:45:28 UTC

1979 m., pažymint prof. K. Būgos gimimo 100 metų jubiliejų, pastatytas liaudies meistro Vytauto Ulevičiaus skulptūrinis stulpas su rodykle, rodančia kelią į kalbininko gimtinę.

2021-12-01 11:48:35 UTC

Dusetų garbės piliečio Donato Čepuko iniciatyva 2008 m. gimnazijoje įrengtas kampelis Kazimierui Būgai.

Kazimieras Būga: Résumé

2021-12-01 20:01:52 UTC

Kazimieras Būga, célèbre linguiste lituanien, est connu pour ses travaux sur la langue lituanienne.

Il est né le 6 novembre 1879 à Pažiegė, près de Dusetos, en Lituanie.

En 1890, K. Būga a commencé ses études primaires à l'école de Dusetos.

Ensuite, il a fait ses études à Zarasai.

Depuis 1892, K. Būga a continué ses études à Pétersbourg, en Russie.

En 1905, il est entré à l'Université de Saint-Péterbourg pour étudier la linguistique.

Pendant ses études K. Būga a rédigé plusieurs articles scientifiques.

En 1912, K. Būga a terminé ses études à l'Université et s'est mis à travailler comme linguiste.

En 1920, le linguiste est retourné en Lituanie.

Le professeur a enseigné la linguistique aux étudiants à l'Université de Lituanie.

Kazimieras Būga a été l'initiateur du Dictionnaire académique de la langue lituanienne (en 20 volumes).

Il a eu l'idée d'enregistrer tous les mots lituaniens (les mots communs et les noms propres).

Avec l'aide de bénévoles, K. Būga a collecté environ 617 mille petites feuilles de mots (les cartes).

Kazimieras Būga a consacré toute sa vie au Dictionnaire et à la science.

Le grand linguiste est mort en 1924. Il a été enterré au cimetière Petrašiūnai, à Kaunas.

Dusetų valsčius

garuolis — 2021-12-04 07:22:20 UTC

Dusetos 1888 m. Kauno gubernijos žemėlapyje.
XIX a. pabaigoje Dusetos – Zarasų (tuo metu vadinto Novoaleksandrovsku) apskrities valsčiaus ir parapijos centras.

Dusetos

garuolis — 2021-12-04 07:27:57 UTC

Dusetų vaizdas XX a. pradžioje.
Dusetose gyveno apie 1300 žmonių. Čia buvo platinama draudžiamoji lietuvių spauda, įsteigta slaptų lietuviškų mokyklų. 1888 m. baigta satatyti nauja mūrinė bažnyčia. 1896 m. atidarytas paštas.

Zarasai

garuolis — 2021-12-04 07:32:03 UTC

XX a. pradžioje čia gyveno apie 7 tūkst. žmonių, kurių didesnė dalis buvo žydai.
Pagrindiniai miesto visuomeniniai pastatai buvo išsidėstę aplink aikštę. Dalis gatvių buvo grįstos akmenimis. XIX a. pabaigoje čia veikė apskrities, žydų, stačiatikių mokyklos.

Peterburgas

garuolis — 2021-12-04 07:47:39 UTC

Sankt Peterburgas – Rusijos sostinė – buvo stambiausias Rusijos pramonės ir kultūros centras. Čia nuo XVIII a. pradžios veikė universitetas, Rusijos mokslų akademija.
1910 m. mieste jau gyveno beveik 2 mln. žmonių.

1914 m. caras Nikolajus II pervadino Sankt Peterburgą į Petrogradą.

Permė

garuolis — 2021-12-04 08:05:28 UTC

1900-1910 m. Permės pakraščiuose sparčiai augo pramonė. Gyventojų skaičius kartu su pramoniniu rajonu buvo apie 100 tūkstančių žmonių. Pačioje Permėje įmonių buvo nedaug.

Tomskas

garuolis — 2021-12-04 08:14:06 UTC

XIX–XX a. sandūroje Tomskas – vienas didžiausių Sibiro pramonės ir kultūros centrų. Jame buvo 4 teatrai, 5 kino teatrai, 7 bibliotekos, trys pramogų sodai, buvo leidžiami 4 laikraščiai.
1888 m., pastačius pastatą, imperatorius Aleksandras III įsakė atidaryti pirmąjį Sibire Tomsko universitetą.

2021-12-06 11:11:55 UTC

Sankt Peterburgo universitetas įkurtas 1819 metais. 1916 m. universitete dirbo 379 dėstytojai (81 profesorius, 200 docentų, 81 asistentas), mokėsi 6000 studentų

2021-12-06 11:17:10 UTC

Kazimiero Būgos gatvė Kaune.

vandanormantiene — 2021-12-06 14:53:47 UTC

Kalbininkai Seinuose. Pirmas iš kairės sėdi Jurgis Šlapelis, Jonas Jablonskis, kun. Juozas Laukaitis, stovi Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis. 1909 m.

vandanormantiene — 2021-12-06 15:02:57 UTC

Profesoriaus K. Būgos biblioteka.

vandanormantiene — 2021-12-08 14:01:24 UTC

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

Kazimiero Būgos gyvenamosios vietos

klase — 2021-12-09 15:09:00 UTC

klase — 2021-12-16 11:27:05 UTC

klase — 2025-02-21 13:02:39 UTC

E. Volterio „Lietuviška chrestomatija", Sankt Peterburgas, 1904, 2 t., p. 355-376.

klase — 2025-02-21 13:04:08 UTC

K. Būgos užrašyti dusetiškių tekstai su trumpu šios šnektos apibūdinimu (rus. k.). Dainas padainavo Karalina ir Ona Būgiotės (iš Pažiegės k.), Amilija Lingiotė (iš Bileišių k.), Alena Jusiuvienė (iš Didžiadvario k.), pasakas sekė Jonas Lingė (iš Pažiegės k.). Viskas rūpestingai parengta, sukirčiuota. Beveik visos šios dainos ir pasakos užrašytos 1901 m. spalio ir lapkričio mėn., tik viena daina anksčiau - 1897 m. Tuo metu K. Būga dar nebuvo baigęs gimnazijos. Kirčiavimo mokėsi iš F. Kuršaičio, A. Baranausko, K. Jauniaus raštų. Veikalo gale įdėta vestuvinė rauda, užrašyta iš Dubinskiotės (Bileišių k.), bet nenurodyta, kas ją užrašė (gal K. Būga? Raudos rašyba ir kirčiavimas kiek kitoks nei anksčiau minėtų tekstų).