Į puodelį kefyro įdedu šaukštelį sodos (tam kad rūgštis nugesintų specifinį sodos skonį) ir viską supilu į kiaušinio plakinį. Atsargiai išmaišau.

Kepimo milteliius (1 šaukštelis) sumaišau su miltais (1 stiklinė) ir druska (žiupsnelis) ir viska suberiu į drėgną mišinį. Dabar labai svarbu tešlos nepermaišyti, todel maišau ją lyg tai būtų morengas, miltus tarsi įlankstau į tešlą kabindama truputi nuo šonų ir "lenkdama" link vidurio. Kai  nebesimato sausų miltų iškart nustoju maišyti, tešla turi atrodyti truputi gumuluota ir pilna oro.

Į įkaitintą keptuvę dedu šaukštelį kokosų aliejaus (galima ir kito) ir  kabindama po šaukštą dedu tešlą į keptuvę. Kepti blynus geriausia ant vidutiniškai silpnos ugnies, kol šie tampa tamsiai auksinės spalvos iš abiejų pusių.

Valgyti kol karšti užsidėjus gabalą medaus korio ar užsipylus skysto medaus ant viršaus. Ir be abejo valgyti su visu koriu! Galima uždėti ir šviežių uogų, jos pridės malonaus rūgštumo prie saldaus medaus.

- Štai boružė. Ji tokia graži ir nuolat dėvi juodai taškuotą suknelę. Be to, šalia namų augina skanias žemuoges. Net iš kito miško vabalai atvyksta jų paragauti. O aš esu labai lėta, nemoku auginti žemuogių ir visuomet turiu nešiotis namuką, be kurio tikriausiai būčiau žavi kaip boružė...

,,Bitės turi labai gražius balsus, - prisiminė sraigė. – Ir visos dainuoja chore. Kaip puiku dainuoti! Žymiai maloniau ir lengviau, negu būti ekskursijų vadove ir vaikščioti po mišką su nieko nesuprantančiais naujokais vabalais.“

Kai pro šalį prašokavo visada besišypsantis žiogas, sraigė vos nepravirko:

  - Ir jo gyvenimas puikus. Žiogas nuostabiai groja gitara, daug keliauja...

Gitara groti sraigė nemokėjo. Neturėjo ji ir gražaus balso, todėl nusprendė tapti panaši į boružę. ,,Jeigu gyvensiu kaip boružė, tikriausiai tapsiu tokia pat graži ir laiminga“, – mąstė ji. Pamiršusi, kad seniai laikas į darbą, sraigė nuskubėjo pas boružę.

 - Sveika, boruže. Aš norėčiau padėti tau auginti žemuoges, - tarė sraigė. Boružė truputį nustebo, bet kaip tik tuo metu ruošėsi aplankyti pusbrolį, todėl mielai sutiko, kad sraigė padėtų.

  - Tik nepamiršk pavakary gerai palaistyti žemuogių, – priminė ji ir tuojau išskubėjo.

Sraigė buvo tokia patenkinta, jog nieko neišgirdo, todėl, užuot atsinešusi vandens, nusprendė snustelėti. O tuo metu grupė vabalų, susirinkusių ekskursijų biure, jau nerimavo. Labiausiai jaudinosi žiogas – pas jį svečiavosi giminaitis iš užsienio, kuris labai norėjo kuo greičiau susipažinti su miško įžymybėmis. Tačiau ekskursijų vadovės vis dar nebuvo. Neiškentęs žiogas nuskubėjo ieškoti sraigės. Surado ją miegančią prie boružės namo. Žemuogės buvo visai nuvytusios, šalia mėtėsi tuščias vandens kibirėlis.

- Sraige! Pabusk greičiau! Tu vėluoji į darbą, – sušuko žiogas.

Sraigė atsimerkė ir, pamačiusi žiogą, prisiminė, jog pamiršo palaistyti žemuoges ir nenuėjo į darbą.

- Aš tik norėjau būti graži ir reikalinga, – pradėjo ji teisintis. Žiogas viską suprato.

 - Sraige, tu niekada nebūsi tokia kaip boružė, nes Dievas tave sukūrė kitokią. Boružė negalėtų taip įdomiai papasakoti apie visas miško įžymybes, – kalbėjo žiogas. Be to tu mums labai patinki.

  - Mes laukiame tavęs! Mes mylime tave! – vienas per kitą kartojo aplink susirinkę vabalai.

Sraigė tylėdama klausėsi ir mąstė. Pagaliau ji nusišypsojo, nes suprato, kad ji tikrai yra mylima, graži ir reikalinga.

Kaip ir kiekvienas iš mūsų

Įsijoti miltus (160gr.), cinamoną (žiupsnelį) ir kepimo miltelius (1arb. šaukštelis) ir išmaišyti.

Bananus (3 gerai prinokusius) sutrinti šakute ir įmaišyti į tešlą. Įmaišyti smulkintus riešutus (30gr. galima ir nedėti).

Tešlą išpilstyti į keksiukų formeles, užpildant 2/3 formelės.

Kepti iki 170 C laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 minučių. Skanaus!