Kūrybiškumo ugdymas nėra lengvas ar baigtinis procesas. Nėra tokios formulės, kuri leistų išugdyti kūrybišką asmenybę.Yra manoma, kad žmogus iš prigimties mąsto kūrybiškai, todėl mokiniai gali plėtoti kūrybines galias, jei patys aktyviai veikia ir tyrinėja išgyvendami sėkmes ir nesėkmes, ieško būdų, kaip rasti teigiamą atsakymą. Taip skatinamas ne tik supančio pasaulio pažinimas, bet ir savęs pažinimo poreikis.

  Kūrybiškumo ugdymas paremtas ne tiek žinių perėmimu, kiek gebėjimu jomis naudotis. Kūrybiškumas yra darbas, kurį atlieka mokytojas ir mokiniai pritaikydami įgytas žinias. Pritardama šiai minčiai, stengiuosi tai įgyvendinti chemijos pamokose.

• Probleminį dėstymą, probleminį pokalbį (mokymas klausiant, o ne sakant skatina mokinius ieškoti atsakymo kuriant savo supratimą, reikalauja ne tik atsiminti ir suprasti, bet ir pagrįsti, vertinti kritiškai, pateikti privalumus ir trūkumus);
• Uždavinių sprendimą (skatina kūrybinį mąstymą, leidžia priimti sprendimus, moko bendrauti ir bendradarbiauti);
• Rašymo penkias minutes metodą, kai pateikiami vienas ar keli reikšminiai žodžiai, kuriuos reikia apibūdinti (suteikia galimybę mokiniams pasvarstyti apie jiems iškeltus klausimus, duotą temą, skatina diskutuoti, dalintis mintimis);
• Trumpalaikius projektinius darbus ( skatina kritiškai vertinti informaciją, mokslo naujoves, jas sieti su gyvenimu, kūrybingai įforminti ir pristatyti darbo rezultatus);
• Cheminį eksperimentą ( ugdo mokinių gebėjimą planuoti bandymą: užtikrinti darbo saugumą, pasirinkti tinkamas priemones, numatyti bandymo rezultatus ir jų pateikimo būdą, paaiškinti prognozę, ugdo gebėjimą analizuoti gautus rezultatus ir padaryti išvadas).