visų rūšių medžiuose ir krūmuose – spygliuočių ir lapuočių.
Maistas:

uogos, sėklos.
Išvaizda:

patinas – raudonas, patelės ir jaunikliai – oranžinės, pilkos ir geltonos mišinys.

spygliuočių miškuose, parkuose. Lizdą krauna eglėse 3-16 m aukštyje iš sausų šakelių, žolių stiebų. Deda 4-5 kiaušinius, išmargintus rudomis dėmelėmis. Peri 13 dienų. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizdą palieka po 13-16 dienų.
Maistas:

pumpurai, sėklos. Ypač mėgstamas juodagalvių sniegenų lesalas yra drebulių, blindžių, klevų išbrinkę pumpurai: po medžiais galima rasti pabertus išgliaudytų pumpurų žvynelius. Matyt, auganti augalo dalis yra labai maistinga, minkšta, todėl paukščiai atsisako peržiem naudoto kietojo maisto.
Išvaizda:

patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Pilvinė kūno pusė ryškiai raudona, pauodegys balsvas.
 Labai greitai, vos ėmus sprogti lapams, sniegenos taps labai slapios, pasiskirstys perėjimo vietose. Jas galės surasti tik tie, kas pažįsta juodagalvės sniegenos patinėlio giesmelę. Vėl jas, keliaujančias pulkeliais ir atskrendančias į mūsų sodybas, pamatysime rudenį. (S. Paltanavičius)

pusiau atviras kraštovaizdis – krūmėtos pievos, pamiškės su krūmais, drėgnuose laukuose ir upių bei ežerų krantuose.
Maistas:

uogos, sėklos.

Išvaizda:

patinas ryškiai raudonos spalvos. Sparnai su neryškiomis juostelėmis. Snapas stiprus, rudas.
 Lizdą krauna neaukštai krūmuose. Deda 4-6 melsvus kiaušinius, išmargintus juodais taškeliais. Lietuvoje reta rūšis