Atpažįsta ir pavadina ne tik stebėtus vietinius, bet ir kai kuriuos tolimųjų kraštų augalus ir gyvūnus, samprotauja apie jų gyvenimo būdą ir buveines.

15.Tyrinėjimas.

Lygina daiktus, medžiagas, augalus, gyvūnus, žmones, atsižvelgdamas į jų požymius, savybes...

16.Problemų sprendimas.

Pasitikrina, kaip suprato problemą apie ją kalbėdamas ir užduodamas klausimus... Išbando sprendimo būdų alternatyvas.

9.Skaitmeninis sumanumas.

Derina bent dvi mokytojo pasiūlytas skaitmenines priemones...

18.Mokėjimas mokytis.

Pradeda numatyti ir atsirinkti priemones bei medžiagas, reikalingas veiklai įgyvendinti.

2. Skirs gyvūnų maistą ir priežiūros priemones pagal jų poreikius, mokysis priimti tinkamus sprendimus.

3. Atpažins gyvūnų emocijas pagal veido išraiškas ar elgesį ir ieškos būdų jiems padėti.

4. Tyrinės gyvūnus iš arti išvykos metu ir fiksuos jų išvaizdos, elgsenos ar garsų požymius.

5. Naudos skaitmenines priemones gyvūno pristatymui ar kūrybiniam darbui pavaizduoti.

Klausimai vaikams:

Kokius gyvūnus esate matę ar turite namuose?

Kur gyvena šuo? O katė? O višta?

Ar visi gyvūnai gali gyventi namuose?

Kas turi pasirūpinti gyvūnu, kad jam būtų gera?

Ką reikia turėti, jei namuose gyvena šuniukas? Ka reikia turėti jei gyvena kačiukas?

Ką gyvūnai valgo? Ar visiems tinka tas pats maistas?

Vaizdinė medžiaga. https://www.youtube.com/watch?v=tk9aAN-I8DA. Žiūrėti iki 3:16 s.

Supratimo klausimai:

1.Ką valgo katė? Ar ji ėda daržoves?

2.Kuo šuo skiriasi nuo katės – ar jie valgo tą patį?

3.Kur gyvena jūrų kiaulytė? Ar gali gyventi lauke?

4.Kaip jūrų kiaulytė praneša, kad nori valgyti ar būti paglostyta?

5.Kokie dar naminiai gyvūnai buvo parodyti?

Mąstymo ir refleksijos klausimai:

1.Ką reikėtų padaryti prieš parsivežant gyvūną į namus?

2.Ar užtenka gyvūnui tik duoti maisto?

3.Ką galime padaryti, kad gyvūnas jaustųsi saugiai ir laimingai?

4.Kaip manai, ar jūrų kiaulytei smagu būti vienai?

5.Koks gyvūnas labiausiai tiktų tavo namams? Kodėl?

Apie rūpestį:

1.Ką gyvūnui reikia duoti kasdien?

2.Ar galima gyvūną palikti vieną ilgam? Kodėl?

3.Kaip tu parodytum, kad myli savo gyvūną?

4.Kaip tu suprastum, kad gyvūnui kažko trūksta?

5.Ar gyvūnas gali pats susirasti maisto ar pasikloti guolį?

Apie atsakomybę:

1.Kas turi pasirūpinti, kad gyvūnas būtų pavalgęs?

2.Ką darytum, jei tavo gyvūnas būtų liūdnas ar sergantis?

3.Ar gyvūnai moka pasakyti „ačiū“? Kaip jie parodo, kad jiems gera?

Aiškinimas. Kad gyvūnas jaustųsi gerai, jam reikia ne tik maisto, bet ir švaros, vietos gyventi, meilės bei žmogaus rūpesčio. Gyvūnas pats nepasakys, ko jam trūksta, todėl žmogus turi stebėti ir padėti.

Demonstravimas. „Ko reikia šuniukui, kad būtų laimingas?“

Tikslas:

Parodyti vaikams konkrečiais daiktais ir veiksmu, ką žmogus turi padaryti, kad gyvūnas būtų aprūpintas.

Mokytojas (arba kartu su vaikais) prie minkšto žaislinio šuniuko arba paveikslėlio atneša reikalingus daiktus:

– Dubenėlis (užpila maisto)
– Buteliukas (pavaizduoja vandenį)
– Šepetys (parodo, kad reikia šukuoti)
– Antklodė (padeda šuniukui pailsėti)
– Žaisliukas (padeda pažaisti)

Kiekvienas daiktas trumpai aptariamas: – „Štai maistas – gyvūnas turi būti sotus.“
– „O kas, jei mes jį pamiršime pašukuoti?“
– „Štai žaislas – nes ir gyvūnui reikia žaisti.“

Vaikai žiūri ir padeda mokytojui parinkti daiktus, kurie tinka, ir atmeta tuos, kurie netinka (pvz., saldainis, žmogaus daiktai).

Žaidimas. „Kur gyvūnas gyvena ir ko jam reikia?“

Vaikai, per žaidimą, mokosi sieti gyvūną su jo buveine ir priežiūros priemonėmis, priima sprendimus ir argumentuoja savo pasirinkimus.

Ant stalo ar kilimo padedamos kortelės su gyvūnais: šuo, katė, višta, triušis, jūrų kiaulytė.

Atskirai padedamos kortelės ar daiktai: būda, dubenėlis, šienas, narvelis, šepetys, vištidė, žaislas, kaulas, šluostė, žmogiški daiktai (pvz. telefonas, akiniai – netinkami).

Kiekvienas vaikas traukia vieną gyvūną, ir turi:
– Parinkti dvi jam tinkamas priemones
– Pasakyti, kur jis gyvena
– Pasakyti, ką jam reikia duoti, kad jis būtų laimingas

Jei vaikas pasirenka netinkamą daiktą – grupė padeda nuspręsti, kodėl jis netinka.

Klausimai vaikams žaidimo metu:

• Kur tavo gyvūnas gyvena?

• Ką jis mėgsta?

• Ar jam tiktų šitas daiktas? Kodėl?

• Ko jam tikrai nereikia?

Vaikas planuoja išvyką su savo augintiniu – mokosi numatyti, ko jam reikės keliaujant, kokie daiktai būtini, o kokie – netinka. Lavina atsakomybės jausmą, planavimą ir priežastinį mąstymą.

Vaikas pasirenka vieną gyvūną: šuo, katė, triušis, jūrų kiaulytė.

Gali naudoti dėžutę ar krepšelį, į kurią turės sudėti reikalingus daiktus kelionei.

Ant stalo pateikiami įvairūs daiktai (tikri ar paveikslėliai):
– vandens buteliukas, maistas, dubenėlis, antklodėlė, žaisliukas, pavadėlis
– nereikalingi daiktai: telefono dėklas, akiniai, žmogaus batai, saldainiai

Vaikas pasirenka tik tai, kas tinka gyvūnui, ir įdeda į kelionės krepšį.
– Pabaigoje paaiškina: „Šuniui reikia vandens ir guolio, nes kelionėje jis pavargs.“

Klausimai vaikui:

Kur tu keliausi su savo gyvūnu?

Ką jam reikės pasiimti, kad jaustųsi gerai?

Ar visiems gyvūnams reikia to paties?

Ko tikrai negalima dėti į krepšį?

Papildomi variantai:

Stipriau pažįstantys raides vaikai gali užrašyti gyvūno vardą ar žymėti pirmąsias raides ant daiktų.

Gali išsirinkti kelionės vietą (pvz., prie ežero, į sodą) ir atsižvelgti į tai, ką pasirinkti.

2.Kūrybinis darbas. Vaikas sukuria piešinį ar koliažą, kuris atspindi jo gyvūno kasdienį gyvenimą: kur jis gyvena, ką veikia, ką mėgsta. Tai padeda vaikui reflektuoti ir įtvirtinti žinias apie gyvūno poreikius, gyvenimo aplinką ir santykį su žmogumi.

Vaikas pasirenka vieną gyvūną, su kuriuo norėtų gyventi ar jau gyvena (tikras arba įsivaizduotas): šuo, katė, triušis, papūgėlė ir t. t.

Kuria piešinį ar koliažą su šiais elementais:
– Gyvūno buveinė (būda, narvas, pagalvėlė, lizde ir kt.)
– Dienos veiklos: valgymas, poilsis, žaidimai
– Daiktai, kurių jam reikia (maistas, vanduo, guolis, žaislas)
– Vaiko santykis: vaikas glosto, šukuoja, šnekina.

Norintys pažengę vaikai gali:
– Parašyti gyvūno vardą
– Įrašyti 1–2 žodžius: valgo, miega, žaidžia.

Klausimai vaikui kūrybos metu:

Kur tavo gyvūnas gyvena?

Ar jam patinka ten būti? Kodėl?

Ką tu jam duodi?

Kaip jis parodo, kad jam gera su tavimi?

3.IT veikla. Žaidimas surasti gyvūnų poras. https://wordwall.net/lt/resource/37250079/naminiai-gyvūnai

Vaikai bendradarbiaudami sukuria plakatą apie vieną pasirinktą naminį gyvūną ir vizualiai parodo, ko jam reikia, kad jis jaustųsi saugus, sveikas ir mylimas.

Vaikai suskirstomi į grupeles (2–4 vaikai).
Kiekviena grupė išsirenka vieną naminį gyvūną: šuo, katė, višta, jūrų kiaulytė.

Gauta užduotis – sukurti plakatą „Kaip rūpintis... (gyvūno vardas)?“
Įtraukti šiuos elementus:
– Gyvūno buveinė
– Ką jis valgo
– Kaip bendrauja
– Kaip žmogus juo rūpinasi
– Ko jam nereikia (galima pažymėti kryžiukais).

Grupės dirba kartu – piešia, karpo, klijuoja, diskutuoja, dalinasi priemonėmis.

Pabaigoje – kiekviena grupė pristato savo plakatą.

Klausimai vaikams dirbant:

Ar visi gyvūnai valgo tą patį? Ką jie valgo?

Ką tavo gyvūnui svarbiausia turėti?

Kaip parodyti, kad jam reikia meilės?

2.Sensorinė veikla. „Kas tai per gyvūnas?“

Vaikai tyrinėja skirtingus paviršius, formas ir kvapus, kurie primena naminius gyvūnus arba su jais susijusius objektus. Tai lavina jutiminius pojūčius, dėmesio sutelkimą ir gyvūnų pažinimą per patirtį.

Ant staliuko ar grindų paruošiami jutiminiai maišeliai (arba uždengti padėklai), kiekviename – daiktas ar medžiaga, primenanti gyvūną ar jo daiktą.

Vaikai paliečia nematydami, uosto, purto – ir spėja: Kas čia? Kuris gyvūnas tai naudoja? Kodėl?

Galimi jutiminiai objektai:

Objektas maišelyje / Galimas gyvūnas / Paaiškinimas.

1.Šienas / Triušis, jūrų kiaulytė / Guoliui, ėda.

2.Plunksnos / Papūga, višta / Kūno danga.

3.Švelni vilna / Katė, šuo / Kailis.

4.Guminis kaulas / Šuo / Žaislas.

5.Grūdai / Višta, paukštis / Lesalas.

6.Pilstomas kraikas / Katė/ Tualeto reikmėms.

Klausimai vaikams:

Ką jauti? Ar šilta, švelnu, šiurkštu?

Kuriam gyvūnui tiktų šis daiktas? Kodėl?

Ar tavo augintinis naudoja kažką panašaus?

3.Konstruojame. „Slėptuvių miestas gyvūnams“

Vaikai kuria slėptuvių erdvę įvairiems naminiams gyvūnams, remdamiesi žiniomis, kad gyvūnams svarbu jaustis saugiai, turėti savo kampą. Tai padeda jiems reflektuoti gyvūno emocinius poreikius, mokytis per konstrukciją.

Pradedame trumpu pokalbiu: – Kur gyvūnai mėgsta slėptis? Kodėl jiems reikia slėptuvių?
– Katė lenda į dėžes. Šuo – po stalu. Jūrų kiaulytė – į vamzdelį. Paukštis – į lizdą.

Vaikams pateikiama užduotis:
„Sukurk slėptuvę savo gyvūnui ar keliems skirtingiems gyvūnams – iš kuo įvairesnių medžiagų.“

Konstruojama individualiai arba poromis. Gali atsirasti: – Katės dėžutė su landa
– Vištos lizdas iš vatos
– Šuns palapinė iš popieriaus
– Slaptas urvelis triušiui

Galiausiai vaikai pristato, kas jų slėptuvėje slepiasi, kodėl ji tokia, kaip gyvūnas jaučiasi joje.

Priemonės:

Dėžutės, kartonai, storo popieriaus likučiai, kaladėlės, šiaudeliai, pagalvėlės, vamzdeliai, audinio atraižos, vata, tinkleliai, klijai. Žaisliniai gyvūnėliai (katė, šuo, triušis, paukštis...).

Klausimai vaikams:

1.Ką tavo gyvūnas veikia, kai jam liūdna arba norisi ramybės?

2.Apibūdink kokia yra tavo slėptuvė, ar slėptuvė yra šilta, minkšta, saugi?

3.Koks skirtumas tarp katės ir vištos slėptuvės?

Tyrinėjimas. „Kas čia lankėsi?“

Vaikai ieško aplinkoje gyvūnų buvimo požymių, spėlioja, kuris gyvūnas galėjo būti, ką jis veikė, ar jam buvo gera. Tai lavina mąstymą, dėmesingumą ir pažinimą per patyrimą.

Veiklos eiga:

Prieš veiklą mokytojas pasiruošia:
– Iš anksto padaro „gyvūnų pėdsakų“ (spaudas smėlyje ar purve, žymė su dažais)
– Padeda netikras plunksnas, šieną, dubenėlio žymę, kailio plaukelį, vatos gumulėlį.

Vaikai kartu su mokytoju vaikšto po darželio kiemą ar pievą ir „detektyvo būdu“ tyrinėja įkalčius: – Kieno čia pėdos?
– Kodėl čia šienas?
– Kam šis plaukas?
– Ar gyvūnas buvo vienas?

Kiekvieną kartą vaikai spėlioja, kuris gyvūnas galėjo čia lankytis ir ką jis veikė.

Pabaigoje – refleksinis ratas: „Kas buvo įdomiausia? Ką supratai apie gyvūnus?“

Klausimai vaikams tyrinėjimo metu:

1.Ką matai ant žemės / smėlio?

2.Kokio gyvūno pėdsakas tai galėtų būti?

3.Koks daiktas čia paliktas – kam jis gali priklausyti?

4.Ką gyvūnas galėjo čia veikti?

5.Kokie daiktai rodo, kad čia buvo naminis gyvūnas?

6.Kaip jautėsi gyvūnas šioje vietoje?

7.Kuo skiriasi mažo ir didelio gyvūno pėdsakai?

8.Kokių dar ženklų galima rasti, kurie rodo gyvūno buvimą?

Veikla grupelėse:

1.Tyrinėjimas / Meninė veikla. „Gyvūno pėdsakų istorija“

Vaikai tyrinėja gyvūnų pėdsakus ir kuria vaizdinę istoriją, kurioje atskleidžia, kur gyvūnas keliavo, ką veikė ir kaip jautėsi. Lavina vaizduotę, pažinimą, loginį ryšį tarp gyvūno elgesio ir jo poreikių.

Grupė gauna paruoštus pėdsakų šablonus (katės, šuns, vištos, triušio ir kt.) arba patys spaudo gyvūnų pėdas(naudojant žaislus su reljefu, kempinėles ar trafaretus).

Vaikai kūriniuose formuoja pėdsakų taką ant didelio popieriaus lapo ar kartono. Pėdsakai veda per:
– Dubenėlį su maistu
– Žaislą
– Guolį
– Slėptuvę
– Kliūtį

Po to papuošia taką aplinka – piešia medžius, dubenėlius, gyvūno emocijas (džiaugsmas, smalsumas, nuovargis).

Kiekviena grupė pristato savo gyvūno istoriją pagal pėdsakus: – „Mūsų šuo ėjo pažaisti, po to ieškojo vandens, o tada nuėjo ilsėtis.“

Klausimai vaikams:

1.Kuo skiriasi jūsų gyvūno pėdsakai nuo kitų?

2.Ką šis gyvūnas darė? Kaip jis jautėsi?

3.Kodėl gyvūnas ėjo ten, o ne kitur?

4.Kaip žmogus galėtų padėti gyvūnui toje kelionėje?

2.Praktinė veikla. „Pagauk gyvūno poreikį“ (judesio estafetė)

Vaikai per judesį ir užduotis atpažįsta skirtingus gyvūnų poreikius (maistas, poilsis, dėmesys, švara), sudėlioja jų seką, mokosi greitai mąstyti, prisiminti ir priimti sprendimą.

Lauke išdėstomos 4 stotelės / žymos su skirtingais gyvūno poreikiais (piktogramos arba simboliai): maistas, poilsis, švara, dėmesys ir žaidimas. Vaikas gauna kortelę su situacija, pavyzdžiui: „Katė miaukia ir trinasi“, „Šuniukas nuleidęs galvą ir slepiasi“, „Višta purvinu snapu“, „Triušis susigūžęs kamputyje“.

Jis turi nubėgti iki to poreikio ženklo, kuris labiausiai tinka situacijai ir garsiai pasakyti:
– „Jam reikia maisto!“
– „Švaros!“
– „Poilsio vietos!“

Tada grįžta ir perduoda kitam. Galima žaisti ir poromis.

Klausimai vaikams po veiklos:

1.Ką tavo gyvūnui labiausiai reikėjo?

2.Kaip supratai, ko jam trūksta?

3.Kaip galėtum padėti jam, jei būtum šeimininkas?

3.Tyrinėjimas. „Gyvūnų pasaulis – ką galiu išgirsti ir užuosti?“

Vaikai tyrinėja aplinką per klausa ir uoslę, ieškodami ženklų, kurie gali būti susiję su gyvūnais ar jų veikla (pvz., paukščių garsai, šieno kvapas, gyvūnų kvapą primenančios medžiagos), lavina sensorinius gebėjimus, dėmesingumą ir vaizduotę.

Mokytoja pakviečia vaikus eiti į kiemą ar gamtos kampelį už darželio ribų su klausimu:
– „Ką gali atpažinti ne akimis, o ausimis ir nosimi?“.

Vaikai sustoja ir tyliai klausosi 1 minutę – registruoja:
– Kokie garsai girdimi (paukščiai, šunys, vabzdžiai)?
– Iš kur sklinda garsas? Kas jį galėtų skleisti?

Po to vaikai ieško kvapų:
– Šienas, medžiai, žolė, žemė
– Kaip šie kvapai gali būti susiję su gyvūnais?

Veiklos pabaigoje vaikai dalijasi, ką pastebėjo: – „Užuodžiau šieną – kaip pas triušį narve.“
– „Girdėjau paukštį – gal čia lizdas.“

Klausimai vaikams:

1.Ką girdėjai – kas galėjo skleisti tą garsą?

2.Koks kvapas tau priminė gyvūną?

3.Kaip gyvūnai praneša apie save gamtoje?

Vaikai mokosi pastebėti skirtumus ir panašumus tarp naminių gyvūnų, įvardyti jų savybes, analizuoti judėjimo, išvaizdos, garsų ir elgsenos ypatumus.

Mokytojas padeda gyvūnų nuotraukas ar figūrėles: katė, šuo, višta, antis, triušis, jūrų kiaulytė, papūga.

Kartu su vaikais kalbasi apie jų išvaizdą, garsus, judėjimą, plaukus / plunksnas, elgesį.

Akcentuoja: visi gyvūnai skirtingi, bet kiekvienas turi poreikių, kuriuos žmogus turi suprasti ir gerbti.

Pažiūri vaizdinę medžiagą, kurioje matyti naminiai gyvūnai.

https://www.youtube.com/watch?v=K-5DZRjsRa8&t=20s.

Klausimai vaikams:

1.Kas matoma ant šios nuotraukos?

2.Kuo skiriasi šuo nuo katės?

3.Kaip juda antis? O kaip juda triušis?

4.Kokį garsą skleidžia papūga? O šuo?

5.Ką gyvūnas gali parodyti savo ausimis ar uodega?

6.Kodėl svarbu pažinti gyvūną, prieš juo rūpinantis?

Aiškiai išsakoma mintis pokalbio pabaigoje: Gyvūnai yra skirtingi – jie atrodo, juda, jaučia ir reaguoja skirtingai. Kad galėtume jais rūpintis, turime juos stebėti ir suprasti.

Aiškinimas. Gyvūnai atrodo skirtingai, juda ir skleidžia garsus savaip, nes kiekvienas jų yra unikalus. Kai pažįstame gyvūną, galime geriau suprasti, ko jam reikia, kaip jam padėti ir kaip su juo bendrauti.

Šis aiškinimas vaikams padeda suprasti:

1.Kodėl svarbu ne lyginti, o pažinti kiekvieną gyvūną kaip atskirą būtybę.

2.Kodėl vienam gyvūnui tinka vieni dalykai, o kitam – kiti.

3.Kaip žmogus turi prisitaikyti prie gyvūno, o ne atvirkščiai.

Demonstravimas. „Kiekvienas gyvūnas juda ir kalba savaip“

Vaikai stebi, kaip skirtingai juda, atrodo ir skleidžia garsus įvairūs naminiai gyvūnai, ir supranta, kad kiekvienas jų turi savo būdą bendrauti ir gyventi.

Mokytojas parodo kelias gyvūnų nuotraukas / figūrėles arba paveikslus: šuo, katė, višta, triušis, papūga.

Kiekvienam gyvūnui demonstruoja: – Garsą – moka pats arba leidžia įrašą.

https://www.youtube.com/watch?v=UuzxWvfeMig&list=PLwhXmWmopFDuJu9cl84HbBzCgBxcgwZy3. Žiūrėti iki 2:46 s.
– Judėjimo būdą – pavaizduoja (bėga, šuoliuoja, skrenda, šliaužia).
– Kailio / plunksnų savybę – parodo medžiagą (pvz., plunksną, kailio atraižą).

Vaikai patys pakartoja garsą ar judesį, jei nori.

Klausimai vaikams stebėjimo metu:

1.Kaip juda šis gyvūnas?

2.Ką girdi? Kur girdėtas toks garsas?

3.Ką primena šis kailis ar plunksna?

4.Kuo šis gyvūnas skiriasi nuo kito?

Žaidimas. „Rask porą – panašus ar priešingas?“

Vaikai mokosi skirti gyvūnų savybes, lygina išvaizdą, judėjimą, garsus, ieško panašumų ir skirtumų, lavina mąstymą, gebėjimą pagrįsti savo sprendimą.

Ant kilimo ar stalo padedamos gyvūnų kortelės (tikros ar pieštos): šuo, katė, antis, višta, triušis, jūrų kiaulytė, papūga, vėžlys.

Kiekvienas vaikas išsitraukia vieną kortelę ir ieško poros arba panašaus gyvūno (pvz. višta – antis, abu deda kiaušinius, plunksnos, lesa). Arba skirtingo (pvz. katė – papūga: vienas miaukia, kitas čirškia; vienas vaikšto, kitas skraido)

Pora guli šalia, o vaikas paaiškina, kodėl būtent šie du: – „Višta ir antis turi plunksnas.“
– „Katė ir papūga skleidžia skirtingus garsus.“

Klausimai vaikams:

1.Ką turi bendro šie gyvūnai?

2.Kuo jie labai skiriasi?

3.Kuri pora buvo tau netikėta?

4.Kaip galėtum tai paaiškinti draugui?

Vaikas mokosi skirti gyvūnų ypatybes – kur jie gyvena, kaip juda, ką valgo, kokios jų kūno dalys, ir pastebėti, kas netinka. Tai skatina atidumą, mąstymą, lyginimą ir gebėjimą pagrįsti savo pasirinkimą.

Vaikui pateikiamos 3–4 paveikslėlių sekos, kuriose yra vienas netinkamas elementas.

1.Šuo – dubenėlis – kaulas – narvas,

2.Višta – plunksnos – grūdai – žuvies akvariumas,

3.Katė – švelnus kailis – skraido,

4.Triušis – šienas – šuoliai – snapas.

Vaikas apžiūri kiekvieną seką, pasako, kas čia netinka ir kodėl. Jei vaikas moka – gali užrašyti žodžio pirmąją raidę arba nupiešti tinkamą elementą vietoje netinkamo.

Klausimai vaikui:

1.Ką čia matai?

2.Koks paveikslėlis „ne vietoje“?

3.Kodėl jis netinka šiam gyvūnui?

4.Kaip būtų teisinga jį pakeisti?

2. Kūrybinė veikla. „Papūga iš pėdutės“

Vaikai susipažįsta su papūgos išvaizda, spalvomis, kūno dalimis ir atvaizduoja ją kūrybiškai, naudodami savo pėdos atspaudą. Lavinama sensorika, kūno suvokimas, smulkioji motorika ir vaizduotė.

Vaikas nusidažo pėdą (vieną – su guašu ar plaunamais dažais) ir spaudžia ją ant balto lapo – tai taps papūgos kūnu.
– Pėdos pirštai vaizduos papūgos plunksnotą galvą, o kulnas – kūną.

Kai dažai išdžiūsta, vaikas: priklijuoja judančią akytę, iš spalvoto popieriaus iškerpa arba priklijuoja geltoną snapelį, dekoruoja spalvotomis plunksnomis – uodegai ir sparnams. Pabaigoje užrašo vardą ir žodį „Papūga“ arba gauna kortelę su užrašu.

Klausimai vaikams:

1.Kaip atrodo tavo papūga?

2.Kurios kūno dalys matosi tavo atspaude?

3.Kokių spalvų yra tavo papūga?

4.Ar galėtum pasakyti, kaip papūga skamba?

https://pin.it/4L4567CdD

3. IT veikla. Vaikai žaidžia interaktyvų žaidimą naminiai gyvūnai ir paukščiai. https://wordwall.net/lt/resource/2712763/naminiai-gyvūnai-ir-paukščiai-surask-paveikslėlį.

Vaikai grupelėse kuria gyvūnų emocijų veidelius (liūdnas šuo, nustebusi katė, mieguistas triušis ir pan.) bei mokosi atpažinti ir perteikti emocijas per gyvūnų mimiką ir kūno kalbą. Skatinamas emocinis intelektas, vaizduotė ir komandinė kūryba.

Grupelė išsirenka gyvūną (katė, šuo, triušis, papūga...).

Gaminamas didelis gyvūno veidas iš kartono (ar piešiamas ant lapo).

Vaikai kartu nusprendžia, kokią emociją gyvūnas išreiškia: laimingas, liūdnas, nustebęs, piktas, bijantis.

Priedai: Akys, kurios gali būti nukreiptos žemyn, aukštyn, plačiai atmerktos;
Antakiai – lankstūs, keičiami;
Burnytė – šypsena, liūdesys, o gal dantukai!

Galiausiai kiekviena grupė pristato savo gyvūno jausmą – ką jis jaučia ir kodėl.

Klausimai vaikams:

1.Kaip jaučiasi jūsų gyvūnas?

2.Kaip supratote, kad jis liūdnas / džiaugiasi?

3.Ką žmogus galėtų padaryti, kad gyvūnas jaustųsi geriau?

4.Ar esate matę, kaip gyvūnas parodo nuotaiką?

2.Sensorinė veikla. „Gyvūno nosimi – ką užuodi?“

Vaikai tyrinėja įvairius kvapus, kurie gali būti siejami su naminių gyvūnų gyvenimu: maistu, aplinka, buveine. Ugdomas uoslės pojūtis, asociatyvus mąstymas ir kalbinė raiška.

Mokytojas paruošia kvapų maišelius ar dėžutes (uždarus, su skylute kvėpavimui), į kuriuos įdėta: šienas (triušis, jūrų kiaulytė), žuvies kvapas (katės maistas – galima imituoti kvapą), obuolys ar morka (triušis, arklys), grūdai (višta), šuns sausas pašaras, pūkuotų daiktų kvapas (pavyzdžiui, vata).

Vaikai uodžia kvapą, o tada spėja, kuris gyvūnas galėtų būti šalia to kvapo, kas tai galėtų būti – maistas, guolis ar kita.

Vaikas užrašo ar pasako žodį / raidę, kuria prasideda spėjamas gyvūnas, jei sugeba.

Klausimai vaikams:

1.Ką jauti? Su kuo tau šis kvapas asocijuojasi?

2.Kuris gyvūnas galėtų valgyti tai, ką užuodi?

3.Ar šis kvapas primena lauko ar namų aplinką?

4.Ką tavo nosis pasako apie gyvūną?

3.Konstruojame. „Sukonstruok gyvūną iš formų“

Vaikai konstruoja gyvūną, naudodami geometrines figūras ar įvairias kaladėles, išmoksta atpažinti ir kurti gyvūnų formas bei pamatyti, kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Lavinamas erdvinis suvokimas, loginis mąstymas, kūryba.

Vaikas ar grupelė pasirenka gyvūną, kurį nori konstruoti (pvz., katę, triušį, šunį, vištą, papūgą).

Naudodami: geometrines formas (trikampiai, apskritimai, kvadratai), lego, medines kaladėles, kamštelius, kempines, gamtines medžiagas. Sukuria gyvūno figūrą – svarbu akcentuoti ausų formą, kūno dydį, uodegos ilgį, ir t. t. Gali padėti pridėti akis, nosį, ūsus ar plunksnas iš papildomų medžiagų (siūlai, vata, plunksnelės). Pabaigoje – trumpa refleksija: – „Kaip tavo gyvūnas atrodo?“
– „Kuo jis skiriasi nuo draugo gyvūno?“

Klausimai vaikams:

1.Kokias formas pasirinkai savo gyvūnui?

2.Kokia forma tinka ausims? Uodegai?

3.Kuo tavo gyvūnas ypatingas?

4.Ką dabar darytum kitaip, jei konstruotum dar kartą?

Tyrinėjimas. „Surask gyvūnui spalvą“

Vaikai tyrinėja gamtą ir ieško spalvų, kurios tiktų skirtingiems gyvūnams – pagal jų kailį, plunksnas ar nuotaiką. Mokosi spalvų atpažinimo, jų susiejimo su gyvūnais, emociniu turiniu, lavina vaizduotę ir kūrybišką mąstymą.

Mokytojas išdalina vaikams gyvūnų nuotraukas arba pasako gyvūno vardą (šuo, katė, papūga, višta, triušis…). Vaikai eina į gamtą ir ieško spalvų, kurios primena to gyvūno: kailį, plunksnas, nuotaiką, judesį (pvz. lengvą – kaip vėjas, sunkų – kaip akmuo). Suradę (gėlę, lapą, akmenuką, žolę), vaikai padeda ant bendro spalvų rato arba padaro iš jų natūralų koliažą. Aptariama:
– „Kodėl ši žalia spalva tiktų triušiui?“
– „Papūga turi daug spalvų – ar radome tiek pat spalvų aplinkoje?“
– „Kaip spalva gali parodyti gyvūno jausmą?“

Klausimai vaikams:

1.Kokią spalvą pasirinktum savo gyvūnui?

2.Ką ši spalva pasako apie jo išvaizdą ar nuotaiką?

3.Ar gyvūno spalva padeda jam pasislėpti ar išsiskirti?

4.Ką gyvūnas „pasakytų“ ta spalva?

Veiklos grupelėse:

1.Tyrinėjimas / Meninė veikla.

„Kailiukas ar plunksnos?“

Vaikai tyrinėja gyvūnų kūno dangas – plunksnas, kailį, odą – ir kuria tekstūrų koliažus, lygindami skirtingų gyvūnų savybes. Skatinamas sensorinis pažinimas, gebėjimas palyginti ir meninė išraiška.

Vaikai suskirstomi į grupeles, kiekviena pasirenka arba gauna vieną gyvūną: – Katė, šuo, triušis, višta, papūga, kiaulė...

Kiekviena grupelė tyrinėja gyvūno kūno dangą: – Ar tai švelnus kailis?
– Ar tai šiurkšti oda?
– Ar tai plunksnos?

Gavę įvairių tekstūrinių medžiagų (vata, švitrinis popierius, audiniai, popierius, siūlai, plunksnelės), sukuria gyvūno kūno dangos koliažą.

Galiausiai pristato kitoms grupėms, kuo jų gyvūnas išsiskiria, kaip skiriasi nuo kitų: – „Mūsų katė švelni, bet šuo šiurkštesnis.“
– „Papūga spalvinga, plunksnos labai lengvos.“

Klausimai vaikams:

1.Kuo jūsų gyvūnas ypatingas?

2.Koks jausmas liečiant jo kūno dangą?

3.Kuo jis skiriasi nuo kitų gyvūnų?

4.Kokias medžiagas pasirinkote ir kodėl?

2.Praktinė veikla. „Gyvūnų jausmų stotelės“

Vaikai lavina gebėjimą atpažinti gyvūno emocijas pagal situacijas, reaguoti į jas tinkamu veiksmu, stiprėja emocinė empatija ir problemų sprendimo įgūdžiai.

Lauko erdvėje įrengiamos 4–5 stotelės, kiekviena su viena gyvūno emocija / situacija. Šuo vienišas – sėdi kamputyje,triušis išsigandęs – krūpteli po garsaus garso, papūga labai aktyvi – skraido ir čirškia, katė miega ir nenori būti trikdoma. Kiekvienoje stotelėje vaikai: sustoja ir stebi gyvūno būseną (nupieštą / pavaizduotą žaisle / paveikslėlyje), pasitaria tarpusavyje, ką darytų šioje situacijoje, imituoja veiksmą: paglosto, palieka ramybėje, pakviečia švelniai ar pan.

Mokytojas užduoda kiekvienai grupei klausimą, o vaikai pristato sprendimą.

Klausimai vaikams:

1.Kaip, tavo manymu, jaučiasi šis gyvūnas?

2.Ką galėtum padaryti, kad jam būtų geriau?

3.Ar kiekvienam gyvūnui tinka tas pats veiksmas?

4.Kada reikia gyvūną palikti ramybėje?

3.Tyrinėjimas. „Gyvūnų žvalgų žemėlapis“

Vaikai mokosi orientuotis aplinkoje kaip gyvūnai, stebi aplinką judėdami „kaip žvalgai“, žymi pastebėtus svarbius objektus: vandens vietą, ramybės kampelį, pavojų, maisto šaltinį. Lavinamas erdvinis suvokimas, problemų sprendimas ir gyvūnų poreikių supratimas.

Mokytojas su vaikais aptaria: Jei tu būtum gyvūnas ir turėtum žemėlapį, ką jame norėtum matyti?

Vaikai susiskirsto į mažas žvalgų grupeles (3–4 vaikai) ir gauna: tuščią gyvūno žemėlapio lapą, lipdukus ar spalvotas žymes, užduotį: nupiešti ar pažymėti vietas, kurios gyvūnui svarbios.

Tyrinėjimo metu grupelės ieško ir žymi ant savo žemėlapio:

Kur būtų vandens vieta? Kur būtų šešėlis / ramybė? Kur pavojinga? (garsai, žmonės, judesys). Kur galėtų būti maistas?

Kur smagu žaisti?

Grįžus – kiekviena grupė pristato savo žemėlapį:
– „Mūsų šuo ilsėtųsi čia, nes...“
– „Katė bijotų šitos vietos, nes...“

Klausimai vaikams:

1.Kur tavo gyvūnas ilsėtųsi? Kodėl?

2.Kur gyvūnui pavojinga būti?

3.Ar visiems gyvūnams tiktų tie patys kampeliai?

4.Ką tavo gyvūnas darytų, jei rastų tokią vietą?

Pokalbis. „Kaip suprasti gyvūno jausmus?“

Vaizdinė medžiaga: kortelės su skirtingų emocijų gyvūnais (laiminga katė, išsigandęs šuniukas, liūdna papūga).

Klausimai vaikams:

1.Ką rodo gyvūno akys / ausys / kūno padėtis?

2.Kada gyvūnui būna linksma? Kada – liūdna?

3.Kaip galime parodyti rūpestį?

Aiškinimas.

Gyvūnai taip pat jaučia – kai kuriems reikia švelnumo, kitiems – ramybės. Jei nemoka kalbėti, mes turime juos suprasti iš elgesio ir padėti jaustis saugiai.

Demonstravimas

Rodomi paveikslėliai: gyvūnas linksmas / pavargęs / alkanas / išsigandęs – vaikai aiškina, kaip tai supranta ir ką darytų tokioje situacijoje.

Žaidimas. „Kas nutiko mano augintiniui?“

Vaikai mokosi atpažinti gyvūnų poreikius ir emocijas, lavina kūrybinį mąstymą bei kalbinę raišką, sukuria sprendimus, kaip padėti gyvūnui.

Mokytojas arba vaikas išsirenka mini situaciją / scenarijų (iš pasakojimo ar paveikslėlio):
– Šuniukas sėdi prie durų ir verkšlena.
– Katytė slepiasi po stalu ir nenori išeiti.
– Triušis šokinėja visur ir negali nusėdėti vietoje.

Grupelė arba vienas vaikas turi: Spėti, kas nutiko gyvūnui, sugalvoti, kaip jam padėti, pavaizduoti sprendimą (judesiu, žodžiu ar daiktu).

Mokytojas užduoda klausimus:
– Kaip jautėsi gyvūnas?
– Kaip pastebėjai, kad jam kažkas negerai?
– Ką padarei, kad jis jaustųsi geriau?

Vaikai mokosi atpažinti gyvūnų poreikius, lavina sprendimų priėmimą, loginį mąstymą, emocijų atpažinimą, ugdo atsakomybės jausmą.

Vaikas gauna popierinį gyvūnėlį (pvz., kačiuką, šuniuką, triušį ar papūgą) ir šalia pateiktus miniatiūrinius daiktų paveikslėlius ar žaisliukus, pavyzdžiui: maistas, vandens dubenėlis, guolis, žaislas, šepetys, pleistriukas, širdelė (rūpestis), saulutė (šiluma), ausinės (ramybė).Vaikas turi:

1.Išsirinkti 3–5 reikalingus daiktus, kurių šiuo metu „reikia“ jo gyvūnui.

2.Paaiškinti savo pasirinkimą: „Mano gyvūnui liūdna, todėl jam reikia žaisliuko ir širdelės.“

3.Suklijuoti arba sudėti šiuos daiktus aplink savo gyvūno paveikslėlį.

Galima pateikti:

Skirtingų emocijų gyvūnų paveikslėlių (pvz., linksmas, liūdnas, pavargęs).

2. Kūrybinė veikla: „Kaip jaučiasi mano gyvūnas?“

Vaikai gauna naminio gyvūno veiduko trafaretą – tai gali būti katės, šuns, triušio ar papūgos galvytė be veido išraiškos. Prie šio pagrindo pateikiami atskirai atspausdinti emocijų veidukai: džiugus, liūdnas, išsigandęs, piktas, nustebęs ir t. t.

Pasirenka vieną emociją, kurią nori uždėti gyvūnui – uždeda atitinkamus veidukus (akis + burną) ant gyvūno trafareto.

Apžiūri, palygina skirtingas išraiškas – keičia, maišo, stebi.

Aptaria su pedagogu ar grupės draugu:
„Kaip dabar jaučiasi mano gyvūnas?“ „Ko jis galėtų norėti?“
„Kodėl jis taip jaučiasi?“

Nauda vaikui:

1.Lavėja emocinis intelektas

2.Ugdoma empatija gyvūnams

3.Skatinamas kūrybiškas mąstymas

4.Vaikai mokosi žodžiais įvardyti emocinę būseną.

https://pin.it/1lXdDZJ0y

3. IT veikla. Vaikai žaidžia interaktyvų žaidimą, kuriame reikia įvardyti kiek mato gyvūnų skaitvardžiais. https://wordwall.net/lt/resource/40125161/skaitvardžio-ir-daiktavardžio-derinimas-naminiai-gyvūnai.

Vaikai pasirenka naminį gyvūną (šunį, katę, žuvytę, triušį ir kt.) ir kuria jo portretą ar visą figūrą naudodami įvairias priemones, pavaizduotas nuotraukoje:

Popieriniai lėkštelės (katės portretui)

Ledinukų pagaliukai (šuns snukučiui)

Spalvotas popierius ir vokai (šuo su širdimi)

Krepinio popieriaus kamuoliukai (žuvytė)

Vata, akytės, pūkuoti siūlai, tekstilės atraižos, sagos ir kt.

Vaikų skatinimui klausimai:

Kokį gyvūną nori sukurti?

Kaip jis atrodo? Kokia jo spalva, ausys, uodega?

Ką tavo gyvūnas mėgsta?

Ką jis jaučia – ar jis linksmas, nustebęs, liūdnas?

Kiekvienas vaikas ar grupelė sukuria skirtingą naminį gyvūną. Darbeliai eksponuojami kaip „Gyvūnų kūrybos paroda“ – puiki galimybė vaikams pristatyti savo kūrinį kitiems.

https://pin.it/74a2vXUxf

2.Sensorinė veikla. „Kur slepiasi gyvūno uodega?“

Ugdyti vaikų lytėjimo pojūtį, smalsumą ir gebėjimą atpažinti daiktus pagal faktūrą, skatinti dėmesingumą ir žodyną apibūdinant pojūčius.

Į maišelius ar uždaras dėžutes įdedamos įvairios uodegos – skirtingų faktūrų medžiagos: pūkuoti siūlai, plunksnos, veltinis, švitrinis popierius, vilna, šilkas.

Vaikas įkiša ranką į maišelį ar dėžutę nežiūrėdamas. Jis liečia ir spėja, kokiam gyvūnui galėtų priklausyti ši „uodega“.

Tada traukia gyvūno kortelę ar lipduką ir sujungia faktūrą su gyvūnu (pvz., katės – minkšta, šuns – šiurkštesnė, triušio – pūkuota, žuvies – slidoka imitacija).

Klausimai vaikams:

Kaip jaučiasi ši uodega?

Kuri uodega tau maloniausia liesti?

Ar visi gyvūnai turi vienodas uodegas?

3.Konstruojame. „Mano augintinis LEGO pasaulyje“

Tikslas:

Lavinti vaikų smulkiąją motoriką, kūrybiškumą, gebėjimą planuoti ir įgyvendinti idėją, konstruojant pagal pažįstamą temą – augintinius.

Vaikai kuria iš LEGO ar konstruktorių savo naminio gyvūno miniatiūrą arba jo aplinką. Tai gali būti: šuo arba katė, triušis, papūgėlė, žiurkėnas ar žuvis, jų nameliai, guoliai, žaislai, dubenėliai ir pan.

Vaikai, sukonstravę modelį, pristato jį draugams, paaiškina: koks tai gyvūnas? Ką jis mėgsta veikti? Ką pastatė gyvūno priežiūrai?

Klausimai vaikams:

1.Ką tavo gyvūnas mėgsta labiausiai?

2.Ar jam reikalinga vieta poilsiui?

3.Ką pastatei, kad gyvūnui būtų patogu?

4.Kaip manai, ar tavo gyvūnas būtų laimingas?

Tyrinėjimas. „Jei būčiau šuns nosis“

Vaikai lavina uoslės pojūtį ir vaizduotę, tyrinėdami, kokie kvapai yra aplink juos, ir spėja, ką apie tai pasakytų gyvūnas, ypač šuo, kuris pasaulį pažįsta nosimi.

Įžanga: Mokytojas pasakoja, kad šunys pasaulį pažįsta nosimi – jie viską uosto, kad sužinotų: kas čia buvo, kur kas nuėjo, ar tai skanu, ar tai pavojinga.

Vaikai kviečiami būti „šuns nosimis“ – vaikšto po kiemą ar parką ir: uosto gėles, žolę, medžių žievę, akmenėlius, žemę, orą, pastebi, kokie kvapai stiprūs, silpni, malonūs ar keisti.

Tada kiekvienas vaikas pasirenka: – vieną kvapą, kurį nori pranešti kaip šuo
– imituoja garsą, kurį galėtų šuo išleisti (pvz., „uostau, pasirodo čia buvo katė“)

Aptarimas ratelyje:
– Ką radai?
– Kokį kvapą šuo pastebėtų pirmiausia?
– Kur kvapas buvo stipriausias?
– Ką tavo šuo padarytų po to, kai užuodė šį kvapą?

Priemonės:

1.Lauko aplinka (natūralūs kvapai: žolė, žemė, gėlės, lapai, medžiai)

2.Pasirinktinai: dėžutės su saugiais kvapais (žolelės, kava, ramunėlės, džiovinti lapai)

3.„Šuns nosies“ lankeliai ar simboliai – jei norima žaidybinės nuotaikos.

Veiklos grupelėse:

1.Tyrinėjimas / Meninė veikla. „Gyvūnas iš gamtos“

Tikslas:

Vaikai lauke stebi ir renka natūralias medžiagas (lapus, šakeles, žolę, kankorėžius, žiedus ir pan.), o tada kuria gyvūno atvaizdą – tikrą ar išgalvotą. Skatinamas pasaulio pažinimas per formas, spalvas, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas grupelėje.

Kiekviena grupelė gauna užduotį: „Sukurkite gyvūną iš visko, ką randate gamtoje.“

Vaikai vaikšto po teritoriją, renka natūralias medžiagas – kuo įvairesnių tekstūrų ir formų.

Grįžę ant pievos ar didelio popieriaus lakšto komponuoja gyvūną: – Galva iš akmens
– Uodega iš žolių
– Akys iš gėlių
– Ausys iš lapų

Pristatydami gyvūną: - Pasako, koks tai gyvūnas (realus ar išgalvotas)
– Kokie jo poreikiai, kaip jis jaučiasi
– Kokį vardą jam suteikė.

Klausimai vaikams:

1.Ką tavo gyvūnas mėgsta?

2.Ar jis būtų laimingas gamtoje?

3.Kaip sugalvojai ausis / akis / uodegą?

4.Ar tavo gyvūnas panašus į naminį?

2.Praktinė veikla. „Pasiklydusio augintinio paieška“

Vaikų grupelėms pranešama, kad pasiklydo augintinis – šuo, katinas ar triušis. Jie gauna žemėlapio nuorodų (piktogramų) seką ir turi sekti kryptimis, kad jį surastų. Pakeliui jie turi įveikti „užduočių stoteles“, kuriose reikia atlikti loginius, kūrybinius ar gamtos pažinimo iššūkius.

Įvadas:
– Ar gyvūnai moka grįžti namo? Kaip jie randa kelią?
– Ką darytum, jei pasiklystų tavo augintinis?

Veikla grupėmis:
– Gaunate kortelių seką – sekite ją ir ieškokite stotelių.
– Kiekvienoje stotelėje jūsų laukia užduotis (pvz., pastatyti užtvarą, nupiešti gyvūną pagal aprašymą, rasti vietą pagal apibūdinimą).

Pabaiga – radinys:
– Kai pasiekiate paskutinę stotelę – randate „augintinį“.
– Pristatykite savo nuotykių kelią, papasakokite, ką atradote.

3.Tyrinėjimas. ,,Kieno plunksna, kailis ar šeriai?“

Tyrinėjimas per lytėjimą ir vaizdą, gyvūnų pažinimas per jų kūno dangą.

Vaikai grupėse tyrinėja įvairias natūralias medžiagas ir tekstūras (šiaudai, vilna, plunksnos, kailis, šeriai, spygliai ir kt.), bando atspėti, kuriam gyvūnui jos galėtų priklausyti, ir išdėsto jas gyvūnų paveikslų siluetuose. Po tyrinėjimo grupės pristato, kaip gyvūno kūno danga padeda jam gyventi (šiluma, apsauga, kamufliažas).

Įvadas:
– Ar gyvūnai turi „drabužius“?
– Ką suteikia plunksnos, o ką – šeriai?
– Kodėl triušio kailis minkštas, o paršiuko – šiurkštus?

Tyrinėjimas:
– Grupė gauna vieną gyvūno siluetą.
– Tyrinėkite pateiktas medžiagas ir pasirinkite, kurios tinka jūsų gyvūnui.
– Suklijuokite arba pritvirtinkite medžiagas ant gyvūno formos.
– Pristatykite: „Mes esame šuns tyrinėtojai. Jo kūno danga tokia, nes...“

Refleksija:
– Ką naujo sužinojai apie gyvūnų kūno dangas?
– Ar norėtum pats turėti plunksnų vietoj plaukų? Kodėl?

Kas yra gyvūnų prieglauda?

Kodėl kai kurie gyvūnai neturi namų?

Kaip mes galime padėti gyvūnams?

Aiškinimas ir demonstravimas: https://www.youtube.com/watch?v=oeRglW6GZuA.

Supažindinama su gyvūnų prieglaudos taisyklėmis (elgesys, tylus bendravimas, neliesti be leidimo ir pan.)

Žaidimas: „Aš esu gyvūnas“ – vaikai gauna korteles su gyvūnais ir judesiais / garsais pavaizduoja, kaip tas gyvūnas jaučiasi.
– Kaip juda liūdnas šuniukas?
– Kaip atrodo laimingas katinėlis?

Pagrindinė veikla – IŠVYKA

Išvyka į naminių gyvūnų prieglaudą

Veiklos tipas: Tyrinėjimo veikla grupelėse
Tikslas: Stebėti gyvūnų elgesį, išvaizdą, sužinoti apie jų gyvenimą prieglaudoje.

Veiklos eiga:

1. Vaikai dalyvauja edukacijoje prieglaudoje – susitinka su gyvūnais, klauso darbuotojo pasakojimo.

2. Stebi: kaip atrodo šuo / katinas / triušis, kokio dydžio, kokia jo uodega, ausys, balsas.

3. Užduoda klausimus:
   – Ką jis mėgsta?
   – Ar jis turi draugų?
   – Kaip jis čia pateko?

4. Kiekviena grupė išsirenka „savo gyvūną“, kurį stebi atidžiau.

   Po išvykos – Refleksija ir kūryba

   Kūrybinė veikla grupelėse: „Gyvūnas, kurį norėčiau parsivežti“
   – Vaikai piešia arba lipdo gyvūną, kuris jiems labiausiai patiko.
   – Grupelėse pristato: kaip jis atrodė, kuo patraukė, kaip norėtų juo pasirūpinti.

   
   

Tikslas padėti vaikams įtvirtinti žinias ir emocijas po išvykos, ugdyti empatiją gyvūnams ir lavinti kūrybinį mąstymą.

Vaikai individualiai (arba po vieną poromis) pasirenka vieną iš gyvūnų, kuriuos matė prieglaudoje, ir „virsta“ juo. Sukuria jam vardą, apibūdina, koks jis: dydis, kailis, balsas, nuotaika.

Pasako trumpą istoriją apie jį (kaip jis atsidūrė prieglaudoje, ką mėgsta, kas jį džiugina).

Vaikui padedama žodžiu ar vaizdu, jei reikia – naudojamos kortelės su gyvūnais.

Pasirinkimas: Vaikas pasirenka gyvūną, kurį norėtų „vaidinti“ ar kuriuo būti.

Įsikūnijimas: Apgalvoja, koks jis:
– Vardas
– Balsas
– Kas jį džiugina
– Ką mėgsta valgyti

Pasakojimas / žaidimas: Vaikas kalba pirmuoju asmeniu:
– „Aš esu Murklys. Gyvenu prieglaudoje, nes...“
– „Labiausiai mėgstu, kai mane glosto...“

Vertinimas / stebėjimas:

Vaiko gebėjimas perteikti emociją, įsijausti, vartoti apibūdinimus.

Kalbinė raiška, empatijos išraiška, gebėjimas susikaupti veiklai.

2. Kūrybinė veikla. „Mano prieglaudos gyvūnas“

Tikslas:

Padėti vaikams išreikšti įspūdžius po išvykos ir ugdyti empatiją gyvūnams per meninę raišką.

Vaikai individualiai kuria savo pasirinkto prieglaudos gyvūno portretą, naudodami ne tik piešimą, bet ir įvairias tekstūras: vilną, šiaudus, popierių, audinį, siūlus, medžiagų atraižas. Svarbu perteikti gyvūno išvaizdą ir charakterį – ar jis gauruotas? Švelnus? Liūdnas ar linksmas?

Įžanga:
– Prisimename gyvūnus, kuriuos matėme.
– Koks gyvūnas tau labiausiai patiko? Kodėl?
– Kaip jis atrodė? Kokia jo uodega, kailis, ausys, akys?

Kūryba:
– Vaikai kuria gyvūno portretą, naudodami medžiagas, kurios perteiktų jo kūno dangą ir charakterį.
– Gali pasirinkti realų gyvūną ar susikurti „svajonių gyvūną“.

Pristatymas:
– Vaikai trumpai papasakoja apie savo gyvūną: vardas, istorija, kodėl jis ypatingas.

Vertinimas / stebėjimas:

Vertinamas gebėjimas naudoti skirtingas medžiagas ir jas derinti.

Vaiko pastabumas detalėms ir pasakojimo rišlumas.

3. IT veikla. Vaikai su mokytojos pagalba žaidžia interaktyvų žaidimą. https://wordwall.net/lt/resource/37426171/pasaulio-pažinimas/atspėk-kas-slepiasi.

Skatinti vaikų bendradarbiavimą ir kūrybinį mąstymą, įsijaučiant į gyvūno poreikius – sukurti jaukius, saugius ir linksmus namus prieglaudos gyvūnui. Vaikai grupelėse pasirenka vieną gyvūną (kurį matė prieglaudoje arba sugalvoja) ir kuria jo svajonių namus – kaip jie galėtų atrodyti, kad gyvūnas jaustųsi laimingas? Naudodami įvairias medžiagas, vaikai konstruoja namelio maketą ar koliažą, apmąstydami: ar reikės guolio? Vandens dubenėlio? Žaislų? Langų? Laiptelių?

Įžanga:
– Koks turi būti gyvūno namas, kad jis jaustųsi saugus?
– Ko jam reikia? Kur jis galėtų miegoti, valgyti, žaisti?

Kūryba grupelėse:
– Grupės pasirenka gyvūną.
– Drauge aptaria, kaip atrodys jo namai, kas bus viduje.
– Kuria maketą ar koliažą, kiekvienas vaikas prisideda savo idėja.

Pristatymas:
– Kiekviena grupė pristato savo „svajonių namus“:
– Kuo jie ypatingi?
– Kaip ten gyvūnas jausis?
– Ar toks namas prieglaudos gyvūnui padarytų džiaugsmo?

Vertinimas / stebėjimas:

Vertinama, kaip vaikai planuoja grupėje, išsako idėjas, pasiskirsto užduotimis.

Kūrybinis priemonių panaudojimas, gyvūno poreikių suvokimas.

2.Sensorinė veikla. „Kaip jaučiasi gyvūnas?“

Tikslas:

Tyrinėjant įvairias medžiagas, garsus ir aplinkos savybes, suvokti, kaip gyvūnai gali jaustis skirtingose situacijose – ir kas juos džiugina ar trikdo.

Įvadas (ratelyje):
– Ar gyvūnai jaučia? Ką jie gali jausti, kai jiems šalta, triukšminga ar minkšta?
– Ar visiems gyvūnams patinka tie patys dalykai?

Veikla grupelėse:
– Vaikai tyrinėja skirtingas pojūčių stoteles.
– Kiekvienoje stotelėje išbando medžiagą / garsą ir diskutuoja:
– Ar tai patiktų gyvūnui? Kodėl?
– Kuris gyvūnas labiausiai mėgsta šilumą / tylą / švelnumą?

Refleksija:
– Kokią stotelę pasirinktum savo gyvūnui? Kodėl?
– Kaip galime padėti gyvūnui jaustis gerai?
– Ką tu pasirinkai ir kaip pagrindei?

Priemonės:

3–4 pojūčių tyrimo stotelės: švelnių ir šiurkščių paviršių (vilna, smėlis, popierius, burbulinė plėvelė), garsų (triukšmas, ramus balsas, lojimas), šilumos / vėsos (šiltas audinys, šaltas metalas), kvapų (žolelės, šienas, kvapas „po lietaus“ – jei turit galimybių).

Gyvūnų paveikslėliai (šuo, katinas, triušis)

„Emocijų kortelės“ gyvūnams: laimingas / neramus / išsigandęs.

3.Konstruojame. „Gyvūnų namelis – pastatyk saugią prieglaudą“

Tikslas:

Sukurti gyvūnui saugią ir patogią buveinę, atsižvelgiant į jo poreikius: dydį, judėjimą, šilumą, saugumą.

Priemonės:

1.Konstruktoriai (dideli blokai, LEGO, magnetiniai)

2.Kartonas, dėžutės, lipni juosta

3.Statybinės detalės (pagaliukai, šiaudeliai, dangteliai, kamšteliai)

4.Gyvūnų figūrėlės ar paveikslėliai (šuo, katinas, triušis)

5.Skaičiuojamosios kortelės (kokios dalys reikalingos: stogas, sienos, guolis).

Įvadas:
– Kur gyvena gyvūnai prieglaudoje?
– Ko jiems reikia, kad jaustųsi saugiai ir jaukiai?
– Ar visiems gyvūnams tinka toks pat namelis?

Konstrukcija:
– Vaikai pasirenka gyvūną arba gauna kortelę su užduotimi: „Pastatyk saugią prieglaudą šuniui“ / „Triušiui reikia užuovėjos“.
– Vaikai planuoja, kaip atrodys jų statinys: ar reikės durų? stogo? guolio viduje?
– Konstruoja iš pasirinktų medžiagų.

Pristatymas:
– Vaikai pristato savo kūrinį:
– Kas jame yra? Kodėl tokį sukūrė?
– Ar jų gyvūnas jausis ten saugus?

Vertinimas / stebėjimas:

1.Stebima, ar vaikai numato gyvūno poreikius ir sprendžia, kaip juos patenkinti.

2.Vertinama idėjų raiška, konstrukcijos funkcionalumas, gebėjimas paaiškinti pasirinkimus.

Tyrinėjimas. „Gyvūno pėdsakais – slapto draugo paieška“

Visa grupė gauna slaptą laišką nuo „prieglaudos gyvūno“, kuris pasislėpė kieme ir paliko pėdsakų, kvapų ir daiktų seką, padėsiančią jį rasti. Vaikai grupėje analizuoja užuominas, tyrinėja aplinką, liečia, uosto, klausosi, bando suprasti, kokio gyvūno pėdsakai tai galėtų būti, ir kur jis pasislėpęs.

Priemonės:

1.Slaptas „gyvūno laiškas“ (pedagogo skaitymas su emocija)

2.Pėdsakai (spaudiniai smėlyje, popieriniai)

3.Kvapų stotelės (žolelės, šienas, vilna, kepinto grūdo kvapas ir kt.)

4.„Prarasti“ daiktai: dubenėlis, žaisliukas, pavadėlis

5.Paslėpta dėžutė su pliušiniu gyvūnėliu arba paveikslėliu

6.Kortelės su gyvūnų siluetais, kuriuos reikia atspėti pagal užuominas.

Pradžia:
– Pedagogas gauna „slaptą laišką“ nuo gyvūno:
„Aš – mažas gyvūnas iš prieglaudos. Ieškau draugo, bet pasislėpiau. Palikau tau pėdsakų, kvapų ir žaislų. Surask mane!“

Tyrinėjimo misija:
– Vaikai keliauja kiemu kaip tyrinėtojų komanda.
– Kiekvienoje stotelėje randa užuominą:
– Pėdsakas (koks gyvūnas paliko?)
– Kvapas (kam jis būdingas?)
– Daiktas (koks gyvūnas jį naudotų?)
– Kiekvienoje vietoje vaikai tariasi, svarsto, kas tai galėtų būti.

Radinys:
– Radus visas užuominas, vaikai atranda gyvūno slėptuvę.
– Aptarimas: kas jį išdavė? Ar buvo sunku? Ką sužinojome apie jo poreikius?

Veiklos grupelėse:

1.Tyrinėjimas / Meninė veikla.

„Kaip jaučiasi gyvūnas? Sukurk emocijų plakatą“

Tikslas:

Tyrinėti gyvūnų emocijas remiantis jų išvaizda, laikysena, elgesiu ir perteikti tai per kūrybinę išraišką – plakatą „gyvūno veidu“.

Priemonės:

Dideli popieriaus lapai (A2 formatas, flomasteriai, pieštukai, kreidelės, gyvūnų nuotraukos (su skirtingomis emocijomis: išsigandęs, linksmas, ramus, liūdnas). Iškirptos emocijų ikonėlės (veidukai, spalvų simboliai), lipdukai, medžiagų atraižos (tekstūrai kurti: švelni vilna, šiurkštus popierius, vata ir pan.)

Įžanga (ratelyje):
– Kaip galime suprasti, kaip jaučiasi gyvūnas, jei jis nekalba?
– Ką sako jo akys? Kaip atrodo kūnas, kai jis bijo ar džiaugiasi?

Grupinis tyrinėjimas:
– Grupės gauna po gyvūno paveikslėlį.
– Aptaria: kaip jis atrodo? Kaip jaučiasi? Kodėl?
– Stebi detales: akių forma, uodegos laikysena, ausų padėtis.

Meninė kūryba:
– Vaikai kuria „gyvūno emocijos plakatą“:
– Piešia gyvūno veidą su emocija
– Klijuoja faktūras pagal emociją (pvz., vata – švelnumas, šiurkštus popierius – nerimas)
– Pasirenka spalvas, kurios atspindi nuotaiką
– Užrašo gyvūno vardą ir frazę: „Aš jaučiuosi... nes...“

Pristatymas:
– Grupės pristato savo gyvūną:
– Kaip jis jaučiasi? Kodėl?
– Ką galime padaryti, kad jam būtų geriau?

2.Praktinė veikla. „Pastatyk gyvūnui guolį iš gamtos“

Sukurti gyvūnui guolį naudojant lauke esančias gamtines medžiagas – mokytis atpažinti tinkamas medžiagas ir įvertinti gyvūno poreikius aplinkoje.

Priemonės:

Natūralios medžiagos, surinktos kieme ar lauke: šakelės, žolė, samanėlės, lapai, akmenukai, kankorėžiai. Nedideli krepšeliai ar dėžutės medžiagoms nešti, pliušiniai gyvūnai (ar kortelės su gyvūnais, kuriems kurs guolį), kilimėliai / padėkliukai guolio statybai (nešvarumams surinkti).

Įvadas:
– Jei gyvūnas neturėtų namų, ką rastų lauke, kad susisuktų jaukią vietą?
– Kokios medžiagos būtų šiltos? Kur saugu nuo vėjo ar lietaus?

Medžiagų rinkimas:
– Grupelės ar poros gauna gyvūno kortelę (pvz., „Pastatyk guolį triušiui“)
– Vaikai renka tik tai, kas yra saugu ir tinkama – švelnu, šilta, minkšta.

Guolio statyba:
– Ant padėkliuko vaikai dėlioja guolį – kuria lizdelį, kloja pagrindą, apdeda sienelėmis
– Dedamas pliušinis gyvūnas arba paveikslėlis: ar telpa? ar minkšta?

Pristatymas:
– Vaikai pristato savo guolį:
– Kodėl pasirinktos šios medžiagos?
– Ar gyvūnas čia jaustųsi saugiai?
– Ar pavyko sukurti tokią vietą, kokią turi prieglaudoje?

3.Tyrinėjimas. „Surask, ko reikia gyvūnui“

Tikslas:

Ugdyti gebėjimą pastebėti ir įvertinti gamtinės aplinkos savybes, svarbias gyvūnų gerovei: kur šilta, kur minkšta, kur ramu, kur būtų galima gauti maisto ar pastogę.

Priemonės:

1.Kortelės su gyvūnų poreikiais (šiluma, pavėsis, guolis, vanduo, maistas, tyluma, žaidimai)

2.„Ieškotojo kortelės“ su užduotimis: „Surask vietą, kur būtų šilta katei“, „Rask, kas galėtų tapti guoliu triušiui“

3.Krepšeliai arba maišeliai radiniams (jei surenkami smulkūs objektai)

4.Padidinimo stiklai, jei turit

5.Fiksavimo lapas.

Įvadas:
– Ką gyvūnui reikia, kad jis jaustųsi gerai? (ne tik maisto!)
– Ar viską gyvūnas gali rasti gamtoje? Ar jam reikia žmogaus pagalbos?

Tyrinėjimo užduotis:
– Grupės ar poros gauna po kortelę su konkrečia užduotimi.
– Tyrinėja kiemo erdvę: suranda vietas, daiktus ar aplinkos ypatybes, kurios atitinka gyvūno poreikį.
Pvz.:
– Šilta vieta katinui → saulės atokaita
– Vandens poreikis → rasa ant žolės, laistymo žarna
– Minkšta guoliui → samanos, žolė

Pristatymas:
– Vaikai parodo ir paaiškina:
– Ką radome?
– Kuriam gyvūnui tai tiktų?
– Kodėl ši vieta jam gera?

– Ką šią savaitę sužinojai apie gyvūnus?
– Ar geriau pažįsti, ko reikia gyvūnui, kad jis jaustųsi saugiai?
– Kuo skiriasi augintinis namuose ir gyvūnas prieglaudoje?

Aiškinimas. Tikslas:

Padėti vaikams suprasti, kas yra pristatymas, kaip jį galima sukurti ir kokiais būdais jie gali parodyti savo gyvūną (tikrą ar svajonių) kitiems grupės vaikams.

Kas yra pristatymas?
– „Pristatymas – tai kai tu papasakoji apie kažką kitiems: ką žinai, ką sukūrei, ką myli.“
– „Šiandien mes tapsime pasakotojais, kurie parodys savo gyvūną grupei.“

Ką galima pristatyti?
– Tikrą savo augintinį (jei turi)
– Svajonių gyvūną, kurio norėtum
– Gyvūną, kurį pažinai per savaitę (iš veiklų ar prieglaudos)

Kaip galima pristatyti?
Pedagogas parodo 2–3 pavyzdžius: nuotrauka su komentaru, piešinys su pasakojimu, paprastas sakytinis pristatymas, skaitmeninis skaidrių ar vaizdo pristatymas (jei naudosit planšetes).

Ką verta papasakoti apie gyvūną?
– Koks jo vardas?
– Ką jis mėgsta valgyti, kur miega, kaip elgiasi?
– Kodėl jį pasirinkai?
– Ką jis mėgsta labiausiai?

Papildomi patarimai vaikams:

1.Nereikia visko atsiminti mintinai – gali naudoti paveikslėlį, kortelę, piešinį.

2.Gali kalbėti pats arba paprašyti, kad tau padėtų draugas ar mokytojas.

3.Svarbiausia – kalbėk iš širdies.

Demonstravimas. Tikslas:

Padėti vaikams suprasti, kaip galima pristatyti savo gyvūną, parodyti skirtingus būdus – kad kiekvienas vaikas rastų sau priimtiną ir įdomų kelią.

Pedagogas parodo 2–3 skirtingus pristatymo pavyzdžius: 1 pavyzdys: Nuotrauka + žodinis pasakojimas
(Mokytoja rodo nuotrauką savo augintinio arba žaislinio gyvūno)
„Tai mano šuo Rikis. Jis mėgsta bėgioti ir valgyti morkas. Jo guolis yra minkštas ir šiltas. Kai jis pavargsta – miega su savo žaislu.“

2 pavyzdys: Piešinys + sakytinis pristatymas
(Rodomas piešinys svajonių gyvūno)
„Aš nupiešiau savo svajonių gyvūną – drakoną-katiną. Jis draugiškas, moka skraidyti ir mėgsta būti glostomas. Norėčiau, kad jis gyventų mano kambaryje.“

3 pavyzdys: Skaitmeninis pristatymas (jei įmanoma)
(Planšetėje ar ekrane parodomas trumpas vaiko ar mokytojo sukurtas skaitmeninis pristatymas: foto koliažas, video ar garso įrašas)
„Tai yra mano virtualus gyvūnas, kurį susikūriau planšetėje. Jis mėgsta žaisti, o jo vardas – Pūkis.“

Nauda vaikams:

1.Matydami skirtingus būdus, jie gali drąsiau pasirinkti sau tinkamą.

2.Suvokia, kad nėra vieno teisingo būdo – galima piešti, kalbėti, parodyti ar net įrašyti.

3.Ugdomas pasitikėjimas savimi ir idėjų įvairovė.

Žaidimas. Tikslas:

Lavinti vaikų vaizduotę, pastabumą ir gebėjimą atpažinti gyvūno savybes pagal judesius, garsus ar mimiką, skatinti kūrybišką mąstymą bei įsijautimą į gyvūno būsenas.

Žaidimo eiga:

1. Vaikai vienas po kito arba po du išsitraukia kortelę / paveikslėlį su gyvūnu.
   – Galima naudoti tikrų ar svajonių gyvūnų paveikslėlius.

2. Be žodžių (tik su judesiais, garsais, mimika) imituoja gyvūną:
   – Kaip jis juda
   – Kokį garsą skleidžia
   – Ką jis mėgsta veikti

3. Grupė spėja:
   – „Manau, kad tu esi... šuniukas, nes loja ir vizgina uodegą!“
   – „Tu turbūt katinas – toks tylus ir mėgsta glostymus.“

4. Kai gyvūnas atspėjamas, vaikas pasako: – „Taip, aš esu šuo. Labiausiai mėgstu žaisti su kamuoliu ir miegoti ant kilimo.“
   

Tikslas:

Skatinti vaiką savarankiškai mąstyti apie gyvūno dieną ir rūpesčius, ugdyti atsakomybės jausmą per žaidybinį modeliavimą.

Vaikas išsirenka vieną gyvūną (tikrą ar svajonių) ir gauna „jo dienos kortą“.

Kortelėse mato gyvūno poreikius dienos metu.
– Imituoja veiksmus: paglosto, „pamaitina“, padengia guolį, pakviečia žaisti.

Sutvarko dienos veiksmus pagal laiką:
– „Ryte – pašeriu“
– „Dieną – žaidžiu“
– „Vakare – glostau ir migdau“

Apibendrina:
– „Mano gyvūnas šiandien buvo laimingas, nes...“
– „Kitą kartą jam padėsiu dar labiau, nes...“.

2.Kūrybinė veikla. „Mano savaitė su gyvūnais“

Tikslas:

Padėti vaikams įtvirtinti žinias ir patirtis, įgytas per visą savaitę – prisiminti, ką jie darė, ko išmoko, ką pajuto – ir išreikšti tai per kūrybinį plakatą.

Įvadas:
– Ką prisimeni iš visos savaitės?
– Kas tau buvo įdomiausia, nauja, jautru?
– Ką išmokai apie gyvūnus ir jų poreikius?

Kūryba:
– Vaikas susikuria savo savaitės koliažą:
– Piešia ar klijuoja piktogramas
– Žymi dienų fragmentus: išvyka, žaidimas, guolio kūrimas, pristatymas
– Parašo ar padiktuoja 1–2 sakinius

Pasidalinimas:
– Vaikai rodo savo plakatą draugui ar visai grupei:
– „Čia aš kūriau guolį, o čia žaidžiau kaip šuniukas.“
– „Man labiausiai patiko kai...“

3.IT veikla. Vaikai žaidžia smagų interaktyvų žaidimą. https://wordwall.net/lt/resource/2233429/naminiai-paukščiai-ir-gyvuliai.

Tikslas:

Padėti vaikams apmąstyti ir reflektuoti visos savaitės veiklas, bendradarbiaujant sukurti kūrybinį darbą – kolektyvinę pasakojimų knygą apie patirtį su gyvūnais, remiantis tikromis ir svajonių situacijomis.

Įvadas:
– Kas įsimintiniausia šią savaitę?
– Kokie buvo mūsų svarbiausi atradimai apie gyvūnus?
– Ką veikei, ką sukūrei, kaip jautėsi gyvūnas?

Knygos kūrimas grupelėse:
– Kiekviena grupė pasirenka arba išsitraukia vieną savaitės dieną / veiklą (pvz., „Išvyka į prieglaudą“, „Guolio statymas“, „Slaptas gyvūnas“)
– Sukuria puslapį / iliustraciją apie tai, ką veikė, ką sužinojo
– Įrašo sakinį ar du: „Tądien mes kūrėme guolį. Gyvūnui buvo šilta ir gera.“

Sujungimas:
– Visų grupių puslapiai susegami į bendrą pasakojimų knygą
– Knyga pavadinama kartu: „Mūsų savaitė su gyvūnais“

Pristatymas:
– Kiekviena grupė trumpai pristato savo puslapį
– Vaikai dalijasi: „Ką prisimeni?“, „Kas tau buvo įdomiausia?“

2.Sensorinė veikla. „Gyvūno pojūčių pasaulis“

Tikslas:

Padėti vaikams per pojūčius prisiminti visos savaitės veiklas ir patirtis – nuo šilto guolio, minkšto kailio iki kvapų, garsų ir emocijų, kurios buvo patirtos per tyrinėjimus, kūrybą, žaidimus ir išvyką.

Lytėjimas – „Gyvūno kailis“
– Vata, vilna, švitrinis popierius, šiaudai, samanos
– Klausimas: „Kurį lietimą prisimeni iš guolio statybos ar žaidimo?“

Klausymas – „Gyvūnų garsai“
– Švelnus miauksėjimas, lojimas, šnarpštimas, paukščio giesmė
– Klausimas: „Kurį garsą girdėjai prieglaudoje arba žaidime?“

Kvapas – „Prisimink nosimi“
– Džiovintos žolelės, šienas, kačių kraikas, vilna
– Klausimas: „Kurį kvapą uosčiau tyrinėdamas gyvūnų poreikius?“

Vaizdas – „Savaitės prisiminimai“
– Foto koliažas arba piešiniai iš savaitės veiklų
– Klausimas: „Kuri veikla tau labiausiai įstrigo?“

Emocijos – „Kaip jautėsi gyvūnas / aš“
– Veidukai su emocijomis (liūdnas, ramus, džiaugsmingas)
– Klausimas: „Kaip jautėsi gyvūnas guolyje? O kai jį žaidei? Kaip jauteisi pats?“

3.Konstruojame. „Gyvūnų pasaulis – pastatykime savo savaitės miestelį“

Tikslas:

Vaikai, prisimindami savaitės veiklas, kuria gyvūnų pasaulio modelį, kuriame atsispindi jų sukurtos slėptuvės, guoliai, žaidimų zonos, prieglauda, augintinių namai, tyrinėjimo vietos ir pan.

Įvadas:
– Prisiminkime viską, ką darėme šią savaitę su gyvūnais: kur jie gyveno, ką tyrinėjome, ką jiems kūrėme.
– Šiandien sukursime savo gyvūnų pasaulį, kuriame bus viskas, ką sužinojome.

Planavimas grupelėse:
– Vaikai aptaria, ką nori sukurti: prieglaudą, gyvūno namus, žaidimų aikštelę, slėptuvę, guolį, takelį į gamtą.
– Nusprendžia, kokias medžiagas naudos, kaip viską sujungs.

Kūrimas:
– Kiekviena grupė kuria savo objektą, po to jungia visus į bendrą gyvūnų miestelį (surenka vienoje vietoje ant stalo, didelio lapo ar grindų).

Pristatymas:
– Kiekviena grupė papasakoja, ką sukūrė ir kodėl.
– „Čia yra mūsų sukonstruota prieglauda su minkštais guoliais.“
– „O čia – tyrinėjimų pieva, kur gyvūnai žaidžia ir atranda.“

Tyrinėjimas. „Surask gyvūno istoriją gamtoje“

Tikslas:

Padėti vaikams apibendrinti, ką jie išmoko visą savaitę apie gyvūnų poreikius, emocijas ir gyvenimo sąlygas, tyrinėjant aplinką ir atpažįstant gamtoje simbolines „gyvūno istorijos“ dalis.

Grupė keliauja „Gyvūno istorijos taku“ lauke – tai simbolinis tyrinėjimo takas, susidedantis iš 5 stotelių, kurios atspindi savaitės temas:

Stotelės ir užduotys:

„Guolio vieta“
– Vaikai ieško šilčiausios, jaukiausios vietos gamtoje.
– Užduotis: „Ar ši vieta tiktų gyvūno poilsiui? Kodėl?“

„Prieglaudos tvora“
– Vaikai prie pasirinktų pagaliukų sudeda simbolinę tvorelę.
– Klausimas: „Kodėl gyvūnui reikia saugios erdvės?“

„Emocijų takelis“
– Kiekvienas vaikas išsirenka akmenuką ar lapą, kuris jiems primena gyvūno emociją (liūdesį, džiaugsmą, baimę).
– Pasako: „Kai glosčiau gyvūną, jis jautėsi...“

„Maisto paieškos vieta“
– Vaikai randa žolės, kankorėžių, sėklų – žiūri, ką galėtų valgyti skirtingi gyvūnai.
– Klausimas: „Ką gyvūnai valgo? Kur jie gamtoje galėtų rasti maisto?“

„Svajonių namai“
– Grupė sustoja ir sukuria simbolinius namus iš gamtos medžiagų (šakelių, lapų, samanų).
– Klausimas: „Kokie namai gyvūnui būtų geriausi? Ką jau žinome iš savaitės veiklų?“

Refleksija ratelyje (lauke arba grįžus):

– Ką šiandien atradai?
– Kuri stotelė tau labiausiai patiko? Kodėl?
– Ko išmokai šią savaitę apie gyvūnus ir jų gyvenimą?

Veiklos grupelėse:

1.Tyrinėjimas / Meninė veikla. „Gyvūno savaitė mano akimis“

Tikslas:

Padėti vaikams per pojūčius ir kūrybą atspindėti, ką jie veikė, tyrinėjo ir jautė visą savaitę gyvendami temoje apie gyvūnus. Kiekviena grupė sukurs vieno gyvūno savaitės kelionės koliažą, remdamasi tikra ar išgalvota patirtimi.

Veiklos eiga:

Įžanga:
– Ką šią savaitę darėme?
– Kaip gyvūnai jautėsi įvairiose situacijose?
– Kokias medžiagas naudojome tyrinėjant, statant, žaidžiant?

Tyrinėjimo dalis:
– Vaikai išsirenka gyvūną (katiną, šunį, triušį ar išgalvotą)
– Prisimena jo savaitę: ką jis patyrė, ko išmoko, kaip jautėsi
– Renkasi atitinkančias medžiagas: švelni vata – poilsis, šiurkštus popierius – nerimas, siūlai – žaidimas, žaluma – tyrinėjimas

Kūrybinė dalis:
– Grupė sukuria koliažą:
– Piešia gyvūną
– Aplink jį klijuoja atitinkamas medžiagas, simbolizuojančias savaitės patirtis
– Naudoja emocijų veidukus ir savaitės simbolių korteles

Pristatymas:
– Kiekviena grupė pristato savo gyvūno savaitės istoriją per koliažą:
– „Ši vieta su švelniu audiniu reiškia, kai gyvūnas miegojo guolyje.“
– „O ši – kai jis slėpėsi, nes bijojo triukšmo.“

2.Praktinė veikla. „Pagalbos dėžutė gyvūnui“

Tikslas:

Padėti vaikams praktiškai įtvirtinti žinias apie gyvūno poreikius, prisiminti visas savaitės patirtis ir pritaikyti tai realiose situacijose, simboliškai „rūpinantis“ gyvūnu.

Veiklos eiga:

Įvadas:
– Prisiminkime, ko reikia gyvūnui, kad jis jaustųsi gerai visą savaitę.
– Ar viską jam suteikėme? O ką dar galime padaryti?

Užduotis:
– Vaikai gauna gyvūną (kortelę ar figūrėlę) ir situaciją
– Pagal ją surenka reikalingų daiktų „pagalbos dėžutę“ gyvūnui
Pvz.:
– Jei gyvūnas bijo triukšmo → vaikas parenka guolį, minkštą skiautę, žaislą
– Jei gyvūnas eina į lauką → dubenėlį, pavadėlį, skanėstą

Pristatymas:
– Vaikas ar pora pristato dėžutę:
– „Šią dėžutę ruošiau Murkliui. Jis šiandien liūdnas, todėl palikau jam šiltą skiautę ir žaislą.“

3.Tyrinėjimas. „Ką aš atradau šią savaitę?“

Tikslas:

Padėti vaikams įsisąmoninti savaitės metu patirtą informaciją ir pojūčius, naudojant tyrinėjimo metodą: stebėjimą, lyginimą, pasakojimą ir kūrybišką išraišką.

Veiklos eiga:

Įžanga (ratelyje):
– Ar prisimeni, kaip jautėsi gyvūnai skirtingose veiklose?
– Ką pats jutai, kai glosčiau gyvūną? Kai kūrei jam guolį?
– Ką atradai apie save šią savaitę?

Individualus tyrinėjimas:
– Vaikai gauna „tyrinėtojo lapą“ (arba didesnį popieriaus lapą su 3 sritimis)
– Pasirenka: piešia, klijuoja, rašo ar pasakoja savo savaitės tyrimų išvadas
– „Atradimai“ → „Gyvūnas jaučiasi saugiai minkštame guolyje“
– „Pojūčiai“ → „Kai glosčiau žaislinį šuniuką, buvo šilta“
– „Rūpestis“ → „Ateityje duosiu gyvūnui vandens ir vietą pailsėti“

Pasidalinimas:
– Kas nori – pasako arba parodo savo tyrinėjimo lapą grupei
– Pedagogas įvardija: „Štai kokie tyrinėtojai jūs buvote – atradote, pajutote, supratote.“