| Meno rūšys | architektūra, dailė, muzika, šokis, teatras, kino menas
 | Plastiniai ir erdviniai menai  | architektūra, dailė, dizainas, meninė fotografija
 | Architektūra  | plastinio meno šaka, statybos menas, eksterjeras ir interjeras projektavimas, pastato meninė išraiška, statybinės medžiagos statiniai ir jų kompleksai, statinio konstrukcija, meninė kompozicija pramoninė, industrinė architektūra visuomeninė architektūra (tiltai, oro uostai, stadionai, teatrai)
 | Dailė   | plastinio meno šaka
 | Dailės funkcijos | estetinio pasigėrėjimo ir pramogos, komunikacinė ir reprezentacinė, emocinės savireguliacijos ir socialinės integracijos, kultūros tęstinumo ir inovatyvumo ir kt.
 | Dailės rūšys   | vaizduojamoji dailė (tapyba, skulptūra, grafika) tautodailė, profesionalioji, mėgėjų tarpdisciplininiai menai 
 | Vaizdavimo būdai | realistinis, sąlygiškasis, abstraktusis
 | Abstraktusis vaizdavimo būdas | priešybė realistiniam vaizdavimo būdui, abstrakčių vaizdų (linijų, spalvinių dėmių, erdvinių formų, faktūrų) perteikimas kūrinyje
 | Realistinis vaizdavimo būdas | priešybė abstrakčiajam vaizdavimo būdui, tikroviškas vaizdavimo būdas, pagrįstas siekiu objektyviai perteikti daiktų formas, proporcijas, faktūrą, spalvas, šviesą ir šešėlius
 | Sąlygiškasis vaizdavimo būdas | labai apibendrintų, tik artimų tikrovei, vaizdų kūrimas
 | Meninės išraiškos bruožai | dėmė (ryški, taisyklinga, netaisyklinga ir kt.) detalė (didelė, maža, smulki, apibendrinta ir kt.) forma (erdvinė, geometrinė, paprasta, sudėtinga, stabili, dinamiška ir kt.) linija (tiesi, lenkta, vingiuota, laužyta, nutrūkstanti, rami ir kt.) monumentalumas ir dekoratyvumas realistinis, apibendrintas, sąlygiškas vaizdas ritmas (tolygus, ramus, sudėtingas ir kt.) spalvos (šviesios, tamsios, ryškios, blankios, šiltos, šaltos ir kt.) koloritas (šviesus, tamsus, blankus, vienspalvis, įvairiaspalvis ir kt.) pozityvas, negatyvas
 | Piešinys    | eskizas, iš natūros, studija, siluetas, abstraktus, kontūras, rentgenograma
 | Grafika | piešiniai, atspaudai, tiražuota grafika, knygų grafika, plakatas, ekslibrisas; linoraižinys, medžio raižinys, ofortas, litografija, šilkografija, monotipija, autorinė technika
 | Knygų grafika | iliustracijos, viršelis, inicialas, priešlapis, atsklanda, užsklanda, šriftas, knygrišystė, knygos ženklas (ekslibrisas)
 | Kompozicija | fragmentinė, aukso pjūvis
 | Tapyba | molbertinė tapyba (paveikslas, kartonas, drobė, aliejiniai dažai, akvarelė, guašas, tempera, akrilas), rėmai, molbertas, teptukai, paletė piešinys, kompozicija, koloritas atspalvis, niuansai, faktūra, fonas, kontrastai
 | Koloritas | kontrastai ir subtilūs spalviniai perėjimai, vienspalvis (monochromija), polichromija, įvairiaspalvis (polichromija), šviesus, tamsus
 | Skulptūra | dailės šaka, trimačiai kūriniai monumentas, monumentalumas ir dekoratyvumas paminklas, apvalioji skulptūra, reljefas (aukštas, iškilus ir žemas, įdubus) dekoratyvinė, kamerinė, smulkioji, miniatiūrinė; statula, skulptūrinė grupė, biustas, torsas, medalis, medalionas, moneta, 
 | Dailės žanrai | portretas, natiurmortas, peizažas, buitinis, žanrų nykimas 
 | Meninė fotografija    | reportažinė, dokumentinė, fotomontažas
 | Dizainas | plastinio meno šaka, daiktų projektavimas grafinis dizainas, reklama, plakatai, logotipai
 | Paroda | grupinė, personalinė (individuali), retrospektyvinė, jubiliejinė, tarptautinė, bienalė (kas dveji metai rengiama), trienalė (kas treji metai), kvadrienalė galerija, muziejus, viešos erdvės ekspozicija
 | Kūrinio metrika | autoriaus vardas, pavardė, pavadinimas, data, atlikimo technika autorių teisės, laikinieji menai ir jų dokumentavimas
 | Priešistorės dailė | Urvų tapyba (šviesa ir šešėliai, natūralūs dažai) Mesopotamijos, Senovės Egipto menas (piramidės, hieroglifai, žmogaus vaizdavimo kanonai, kostiumas)
 | Antika | klasikinės proporcijos architektūroje ir skulptūroje romėnų mozaikos, šriftas, grafiti
 | Meniniai stiliai | romanika, gotika, renesansas, barokas
 | Romanika | pilys, vienuolynai, bažnyčios, cilindriniai, kryžminiai skliautai; sunkios, masyvios formos, proporcijos; sunkiasvoriškumas;  santūri puošyba, inicialai
 | Gotika | grakščios proporcijos, kilimas aukštyn, kontraforsas, arkbutanas, rožė, pinaklis, smailioji arka, skliautai liepsnotoji gotika
 | Renesansas | antikinė tradicija, sfumato, linijinė perspektyva, pasikliovimas žmogaus protu ir kūrybinėmis galiomis, gamtos ir jos formų tyrinėjimas, idealių proporcijų sistemų paieška, portreto gimimas
 | Barokas   | dinamiška ir asimetriška kompozicija, optiniai ir teatralizuoti efektai, erdvės iliuzijos kūrimas, puošnumas, plastiškumas, sudėtingi spiraliniai judesiai rūmų kompleksai ir parkai, prancūziškasis parkas
 | Klasicizmas | meninis stilius, antikos tradicijų plėtojimas racionalios kūrybos taisyklės, idealaus grožio ir tvarkos idėja, simetriškos kompozicijos, aiškūs taisyklingi planai, logiški tūriai                                    
 | Romantizmas | kultūrinis judėjimas; neostiliai, prisiminimai apie didingą praeitį angliškasis parkas
 | Realizmas | literatūros ir vaizduojamosios dailės kryptis
 | Impresionizmas | betarpiško įspūdžio, akimirkos fiksavimas; atmosferiniai, oro virpėjimo efektai, apšvietimo ir refleksų svarba, fragmentiškumas, kadravimas, šviesios spalvos, juodos nenaudojimas, minkštas modeliavimas - kontūrų nebuvimas, vibruojantis paveikslo (skulptūros) paviršius, optiniai spalvų maišymo būdai    
 | Simbolizmas | sąlygiškumas, dekoratyvumas, subtilumas fantastinės vizijos, vizionieriškumas, sapnų, svajonių reginiai; vaizdavimas to, kas nematoma (jausmų, vidinių būsenų ir išgyvenimų)
 | Klasikinio modernizmo kryptys | Secesija / Modernas / Art Nouveau / Jugendstilius, fovizmas, ekspresionizmas, kubizmas, futurizmas, abstrakčioji dailė, konstruktyvizmas, siurrealizmas
 | Secesija/Modernas/Art Nouveau/Jugendstilius | asimetriškumas, formų vingrumas, žaismingumas, grakštumas, lengvasvoriškumas, pastelinės spalvos 
 | Fovizmas | sąlygiški vaizdai, didelės grynų ryškių spalvų dėmės, spalvų kontrastai, plokščios formos ir ornamentiškumas, ekspresyvi ritmika
 | Ekspresionizmas | ekspresija, menininko neramių ir dramatiškų jausmų, išgyvenimų, vidinių būsenų perteikimas, vaizdiniai; impulsyvi meninė raiška, transformuotos, schematizuotos formos, laužytų linijų ritmas, ryškių spalvų dramatiški kontrastai
 | Kubizmas | supaprastintų ir išryškintų geometrizuotų formų vaizdiniai; kelių žiūrėjimo taškų fiksavimas viename kūrinyje; ribota spalvų (žalsvų, pilkšvų, rusvų) gama, koliažo technika, vadovaujamasi žinojimu, išmanymu, o ne emocija; intelektualinio prado svarba
 | Futurizmas | judėjimo, greičio, dinamikos, šviesų, garsų ir kitų modernaus miesto, progreso, techninės civilizacijos reiškinių perteikimas, dinamika, veržlus tempas, tikrovės motyvų segmentavimas (skaidymas į atskiras dalis), simultaninis ritmas (viename darbe išplėtojamas įvairialypis pasakojimas, sumuojami skirtingais laiko momentais ir skirtingose vietose vykę veiksmai, įvykiai, judesiai). 
 | Abstrakčioji dailė | bedaiktė dailė, abstraktūs tapybos, grafikos, skulptūros kūriniai;         realių daiktų vaizdavimo atsisakymas, tik ,,grynos“ formos ir tūriai (spalva, linija, faktūra, tonas, tūris): laisvos, emocingos, spontaniškos, griežtos, racionalios, geometrinės
 | Konstruktyvizmas | konstrukcijos pirmenybė prieš vaizdą, loginė vaizdinio sąranga, mokslo ir technikos žinių, intelekto svarba, medžiagiškumo ir techninio apdorojimo svarba
 | Siurrealizmas | asociatyvūs meniniai vaizdai, paradoksalūs sugretinimai, individuali mitologija, sapnų, aistrų, instinktų, pasąmonės vaizdiniai, vizionieriškumas
 | Vėlyvojo modernizmo kryptys | popartas, opartas, kinetinis menas, minimalizmas 
 | Popartas | ryškus koloritas, preciziškas piešinys ir atlikimo maniera, komiksą, plakatą primenanti kompozicija, banalumo, kičo, TV,  žurnalų ir kino vaizdinių eksploatavimas, humoro jausmas 
 | Opartas  | mirgėjimo, pulsavimo, vibravimo, gilumos, judėjimo iliuzijų plokštumoje kūrimas, regėjimo fiziologija ir psichologija, optikos dėsnių išmanymas, preciziškos geometrinės kompozicijos
 | Kinetinis menas | dinamiška kompozicija, mechaninių prietaisų, gamtos jėgų pagalba pagrįstas meno kūrinio judėjimas
 | Minimalizmas | ABC menas, šiuolaikiniai pramoniniu būdu pagaminti daiktai; principas - mažiau yra geriau; jausmų ir kontekstų vengimas
 | Postmodernizmo kryptys | konceptualusis menas, laikinieji menai, performansas, žemės menas, instaliacija 
 | Konceptualusis menas | idėjos, koncepto viršenybė prieš formą; daiktinis, materialinis kūrinio pavidalas nesvarbus
 | Laikinieji menai | konkreti vieta; ribotas laiko tarpsnis; nendrės, šiaudai, smėlis, ledas 
 | Performansas | sumanytas iš anksto, apgalvotas veiksmas; uždokumentuotas
 | Žemės menas | natūralaus kraštovaizdžio dalykai: pylimai, grioviai, duobės ir kt. - išnaudojami sumanymai arba padaromi
 | Instaliacija | erdvinis kūrinys; skulptūros, tapybos, piešinio, fotografijos, skulptūros raiškos priemonių vienovė, galerijos ar lauko erdvė, dokumentacija

 

Į Vidurinio ugdymo programos privalomą mokymosi turinį įtrauktas ir Brandos darbas.  Menų krypties BD gali pasirinkti mokiniai, besimokantys pagal pasirinkto menų dalyko vidurinio ugdymo programą, t. y. ir dailės dalyką pasirinkę mokiniai. Menų krypties Brandos darbo specifika apibrėžiama kūrybinio pobūdžio veiklomis, kai sukuriamas BD produktas – meno kūrinys, kurio sukūrimas reikalauja kompetencijų iš bet kurios vienos ar kelių menų krypties ugdymo dalyko programų. Mokinio dalykinę menų kompetenciją nusako Dailės Bendrosiose programose nurodytos veiklos sritys: dailės raiška; dailės supratimas ir vertinimas; dailės reiškinių ir kontekstų pažinimas. Tai praktinio/kūrybinio pobūdžio darbas, kurį, kaip ir menų egzaminą, sudaro trys dalys:

·         Aprašomasis darbas (30 proc.)

·         Meninio produkto sukūrimas (50 proc.)

·         Pristatymas (20 proc.)

       Mokiniui pateikiamoje kūrybinėje užduotyje nurodyta informacija skiriasi nuo mokslo tiriamosios krypties ir nuo technologinės krypties Brandos darbo, nes pateikiami tik menų sričiai aktualūs reikalavimai kūrybiniam darbui sukurti arba kūriniui atlikti. 

Daugiau informacijos apie Brandos darbą ir jo vykdymą internete: 

1.Vieno žmogaus portretas. Neoklasikinis / realistinis variantas.                                                                          Draugo ar šeimos nario  (tėčio, mamos, močiutės ir t.t.) portreto kūrimas.  Medžiagą kaupti reikėtų pradėti nuo ankstyvojo Renesanso portretų profiliu - tai lengviausias žinomas meninis būdas portretinės charakteristikos kūrime. Išstudijuoti Brandaus Renesanso portretus, kuriuose žmogus vaizduojamas ne žiūrintis tiesiai, bet kiek pasisukęs (taip vadinamoje trijų ketvirčių pozicijoje). Atliekant tyrimą gilintis, kaip galima atskleisti žmogaus išorinę (atkreipti dėmesį į žmogaus drabužių stilių, stovėseną, sėdėseną) ir vidinę charakteristiką (kostiumas -  ryškios ar blankios spalvos, stilius, laisvus, būdingus judesius ir mėgstamus gestus, svarbius daiktus - knygas, meno kūrinį, gal kavos puoduką ir pan.). Kuriant portretą, pagalvoti, kaip juos suderinti, siekiant žmogaus portretinio atvaizdo vienovės.

2.Grupinis žmonių portretas:  klasės draugų ar šeimos, giminės narių. Neoklasikinis / realistinis variantas.  Uždaviniai: kaip atskleidžiant kiekvieno žmogaus individualumą ir atskleisti vienijančią portretuojamųjų žmonių grupę idėją. Susirinkti medžiagą apie grupinius Renesanso, baroko epochos portretus. Analizuojant ir kuriant portretą, gilintis, kaip atskleisti atskiro žmogaus išorinę ir vidinę charakteristiką, neužmirštant, kad reikėtų sugalvoti, išryškinti tuos žmones vienijančią, apjungiančią idėją (bendri pomėgiai, panašūs gyvenimo siekiai, tie patys autoritetai ir vertybės ir kt.).

3.Vieno žmogaus portretas. Modernistinis variantas. Susirenkama, analizuojama, apibendrinama ir kūrybiškai interpretuojama medžiaga, kaip modernistinėje epochoje siekiama atskleisti žmogaus charakteristiką. Impresionizme - jo įsiliejime į  gamtą, žmonių grupę, minią. Betarpiška impresionistinio įspūdžio pagava: moteris kaip spalvinga gėlė, kaip augalas (Klodas Monė), kaip porcelianinė lėlė (Ogiustas Renuaras), panašumas į gyvūną (Edgaras Dega) ir t.t. Fovizme viską lemia spalva, spalvinė charakteristika: Anri Matiso moters portretas “Žalia linija”. Žmogaus veido modeliavimas žaliomis, violetinėmis, mėlynomis spalvomis. Kubizme: išryškinta laužyta, lakoniška linija arba viename darbe apjungiama keli žiūrėjimo taškai (iš skirtingų žiūrėjimo taškų). Siurrealistinis: įsivaizduojamų apie tą portretuojamąjį žmogų charateristikų drąsus išryškinimas: gal baimės, gal nepaisymas žmogaus amžiaus (portretuojamojo asmens jauninimas ar sendinimas) ir t.t.

4.Natiurmortas. Neoklasikinis / realistinis variantas.  Kuriant savitą natiurmortą, siekiama, kad tai nebūtų atskirų daiktų rinkinys, bet kad atskirus daiktus apjungtų tam tikra vienijanti simbolinė tvarka, kuri vizualiai papasakotų apie žmogų ar žmones, kuriam tie daiktai priklauso. Medžiaga kaupiama tyrinėjant 17 a. olandų dailę, 18 a. prancūzų dailės kūrinių pavyzdžius (ypač Šardeno natiurmortus), 19 - 20 amžių realistinės dailės kūrinius (natiurmortus).

5.Natiurmortas. Modernistinis variantas. Galimi įvairūs kūrybiniai keliai ir būdai: spalvingumo, susidomėjimo įmantriomis ir atraktyviomis formomis, išradingos kompozicijos paieškos (tarpusavio daiktų išdėstymo); paslapties, mįslės išryškinimas; daiktų dėliojimas taip, kad atsirastų tarsi teatro mizanscenoje režisūrinis momentas (gilintis į Adomo Galdiko natiurmortus su liaudies skulptūrėlėmis, etnografiniais artefaktais, lėlėmis, žaislais). Daiktai - kaip artistai teatro scenoje; gyvybės jiems suteikimas, animavimas.

6.Gamtovaizdis kaip žmogaus vidinio pasaulio atspindys. Analizuojant dailės kūrinius ir kuriant savitą interpretaciją, surasti atskirų gamtovaizdžio sudedamųjų dalių ryšius su žmogaus vidinėmis būsenomis, su amžiaus tarpsniais, su charakterio ypatybėmis: audringumas, chaotiškumas - spinduliavimas į išorę; susikaupimas, įsigilinimas į save ir t.t. Tyrinėti, sukaupti medžiagą 19 a. simbolistinėje dailėje, 20 a. modernistinėje dailėje ir kūrybiškai ją interpretuoti.

7.Miesto / miestelio panoramos kūrimas. Surasti tašką, iš kurio matytųsi bendras miesto, miestelio panoraminis vaizdas: jis gali būti realus (nuo kalvos, piliakalnio, iš varpinės, bažnyčios bokšto, apžvalgos aikštelės ir t.t.), bet galėtų būti ir įsivaizduojamas. Kaip, nesilaikant tikrovės motyvų, jos pavidalų kopijavimo, įvesti kūrybišką motyvų pertvarkymo tvarką: sukaupti medžiagą, kaip amžių bėgyje buvo vaizduojamas šv. Onos ir Bernardinų ansamblis. Spręsti klausimus: ką išryškinti, išdidinti, ką paslėpti, ko atsisakyti, kaip neturinčius svarbos bendram idėjos atskleidimui.  Pavyzdžių ieškoti iš 17 a. olandų tapybos, 19 a. pabaigos impresionistų peizažų, įvairiose meninėse  epochose sukurtų panoraminių vaizdų.

8.Mano namų interjeras. Realistinis variantas. Pamąstyti, apie ką turėtų byloti namų aplinka: baldų išdėstymas, jų piešinys ir kompozicinė tvarka. Mokytis iš 17 a. olandų tapybos, 18 a. ir 19 a. prancūzų interjerinės tapybos pavyzdžių. Kiek daiktų tvarkoje, namų atmosferoje atsiskleidžia žmogus, jo gyvenimo būdas, vidiniai interesai ir t.t. Interjeras gali būti realus, bet ir įsivaizduojamas, pavyzdžiui, ,,Mano būsimi namai”.

9. Mano namų interjeras. Modernistinis variantas. Susirenkama, analizuojama, apibendrinama ir kūrybiškai interpretuojama medžiaga, kaip modernistinėje dailėje vaizduojamas interjeras, kaip siekiama atskleisti žmogaus charakteristiką. Analizuojami šiuolaikinio interjero dizaino pavyzdžiai, kaip daiktų pasirinkime, patalpos estetiniame sutvarkyme, meno kūrinių pasirinkime, namų atmosferoje atsiskleidžia žmogus, jo gyvenimo būdas, vidiniai interesai ir t.t. Interjeras gali būti realus, bet ir įsivaizduojamas, pavyzdžiui, ,,Mano būsimi namai”.

 

Год создания 2006

Стиль: условный.

Материал: Холст

Техника: масло