Ponia ir ponas Dursliai gyvenantys ketvirtajame Ligustrų gatvės name . Išdidžiai sakydavo jog ačiū Dievui jie yra patys normaliausi žmonės. Net nesitikėkite, kad jie įsiveltų į ką nors keista ar paslaptingo, nes jie tokių dalykų dažniausiai nepakenčia. Ponas Durslis direktoriavo „Graningso” grąžtų firmoje. Ponia durslė buvo ponios poter sesuo ir jos jau nesimatė kelerius metus. Haris 10 metų gyveno pas juos. Vieną kartą jis gavo kvietimą į Hogvartso burtų mokyklą. Dursliai jam neleido keliauti į burtų mokyklą. Su skraidančiu motociklu atskrido Hagridas (uždraustojo miško sargas) ir įkalbėjo Durslius jį ten nuvežti. Dursliai jį nuvežė į stotį. Haris traukinyje susirado naujus draugus Ronį ir Hermijoną. Kai jie atvažiavo, paskirstymo kepurė paskyrė visus tris draugus į Grifo Gūžtą. Haris per skraidymo su šluota pamoką susiginčijo su Draku Smirdžium. Drakas išmetė Nevilio Nevėkšlos sniego rutulį ir Haris jį pagavo. Jis taip pateko į Grifo Gūžtos kvidičo komandą. Hermijona, Ronis ir Haris rado duris, kurios veda link Išminties akmens. Įveikę Haris susitiko su dviveidžiu žmogumi. Vienoj jo pusėje buvo tamsos valdovas Voldemortas o kitoje profesorius Kvirlis. Haris pažiūrėjas į veidrodį pamatė, kad jam į kišenę įkrito išminties akmuo. Haris palietęs Kvirlį jį nudegindavo. Hariui pradėjo skaudėti randą ir jis nusilpo. Spėjo pamatyti, kaip atskrieja Albas Dumbuldoras. Haris pabudo ligoninėje. Atėjo metas paskelpti, kas laimėjo metų taurę. Iš pradžių laimėjo Klastūnynas, bet vėliau pridėjus pridedamuosius taškus laimėjo Grifo Gūžta.

Kai parėjo namo jam paskambino Judžinas ir pasakė kad mokyklą uždarė ir norėtų su Darenu ir bertčiu eiti į lauką.

Bertis nudžiugo ,bet staiga prisiminė jog neturi rogutčių tad nuėjo pas močiute. Bertis jos paklausė ar ji turi rogutes. Močiutė nuėjo į palėpe ir paėmėrogutes. Bertis galvojo jog bus geresnės ,bet geriau nei nieko. Jis jau ėjo už kampo ,bet pamatė Nika pasipūtelį. Nikas pasigyrė kad turi naujas geriausias rogutes pasaulyje. Kai jau norėjo eiti Nikas pamatė kad Bertčio rogutės yra senos. Jis iš jų pasišaipė. Bertis paskė kad nori dalyvauti lenktynese. Kai jie jau atėjo Bertis ir laimėjo ir Nika apmėtė gniuštėmis.

Man patiko nevala Bertis.

Knygoje yra 110 puslapių.

Šerlokas Holmsas gyvena su Daktaru Džonu Votsonu.

Vieną dieną Šerlokas Holmsas gavo laišką. Jį perskaitęs suprato, kad reikia paskubėti. Užsivilko švarką ir paklausė Daktaro Džono Votsono ar nori važiuoti kartu? Jis paklausė kur važiuosi? Šerlokas Holmsas atsakė: 3 negyvenamą namą.

Jis paklausė Šerloko Holmso: ką mes ten veiksime?Šerlokas Holmsas atsakė: tyrinėsime žmogžudystę. Tada važiuosiu ir aš.

Daktaras Džonas Votsonas užsivilko paltą ir išskubėjo į kebą.

Atvažiavo į žmogžudystės vietą. Kai išlipo iš kebo pamatė 2 policininkus, šitie policininkai nusivedė juos į tą kambarį. Šerlokas Holmsas iškarto pradėjo tyrinėti nužudytą žmogų. Šerlokas Holmsas paklausė gal žinote kas sužinojo nusikaltimą ir kur jis gyvena? vienas iš šių policininkų atsakė: sužinojo ponas Morkus Knakys jis gyvena dainų g. 5, 14 namas. Šerlokas Holmsas ir Daktaras Džonas Votsonas padėkojo už atsakymą ir išvažiavo namo. kitą dieną išvažiavo pas poną Morkų Knakį. Kai nuvažiavo jie paklausė apie įvykį kas jame nutiko? kaip papasakojo ponas Morkus Knakys pažadėjo sužinoti daugiau. Jie padėkojo ir išvažiavo namo. Kitą dieną ponas Morkus Knakys pasididžuodamas savimi nuėjo pas Šerloką Holmsą. Jis paskė ,kad sugavo žudiką. Šerlokas Holmsas net pašoko iš kėdės.

Jie(Šerlokas Holmsas, ponas Morkus Knakys,Daktaras Džonas Votsonas) nuvažiavo su žudiku į policijos nuovadas.

Žudikas viską išpasakojo kodėl žmogus žuvo, o žuvo todėl, nes žudikas turėjo 2 rabletes, viena reiškia gyvenima,o kita mirtį. Žudikas gavo gyvenima o kitas žmogus- mirtį.

kai papasakojo žudikas paklausė Daktaro Džono Votsono : ar jūs gyditojas? Taip atsakė Daktaras Džonas Votsonas.

Pridėkite ranką prie mano krutinės pasakė plėšikas.

Daktaras Džonas Votsonas pasakė kad serga širdies plakimo liga ir kad gali gritai mirti. Kitą dieną Daktaras Džonas Votsonas ir Šerlokas Holmsas atvyko aplankyti žudiką, bet kai atėjo priėjo grotų pamatė kad jis mirė. Jie išvažiavo namo.

Daktaras Džonas Votsonas pasakė: pagaliau baigėm.

PABAIGA

Knygoje buvo 215 puslapiu.

PABAIGA!!!

Knygoje buvo 316 puslapių

   Istorija prasideda nuo to, kad sekmadienį vaikai atsibudo ryte ir tėvai pasakė, kad jie išvažiuoja pas senelius. Prieš išeidami tėvai dar pasakė, kad negalima jungti jokių elektroninių prietaisų, nes bus audra.

  Tada tėvai išvažiavo. Bet vaikams buvo labai nuobodu ir jie susigalvojo pažaisti UNO. Tada vaikams tapo nuobodu žaisti kortom ir jie norėjo įjungti televizorių ir pažaisti 10min Minecraftą.

Bet jie žaidė per ilgai ir elektra išsijungę. Iš televizoriaus atėjo zombiai iš Minecrafto į Mato balkoną. Matas, kai pamatė zombį, labai apsidžiaugė, nes Matui patinka  blogiukai ir Matas norėjo užvaldyti pasaulį. Jis susidraugavo su zombiu ir pas jį ateidavo dar daugiau ir daugiau zombių ir jo zombiai puldavo žmones. Matui zombis pasakė, kad už poros dienų ateis ir Ender Drakonė ir ji užpuls visą pasaulį ir kad, pas jį name yra portalas į Minecraft pasaulį ir iš ten išeis daugiau zombių. Vaikai pamatė, kad pas Matą atėjo zombiai ir jie galvojo, kad jam šakės ir jie parašė jam žinutę. Bet Matas tik atrašė, kad jis užpuls visą pasaulį. Vaikai labai nustebo. Ir jie turėjo kažką daryti ir nuėjo pas kaimynę Zosę ir paprašė pagalbos. Zosė įleido pas save į namus ir pas ją buvo pilnas Minecrafto kambarys ten buvo Minecrafto ginklai ir daug ko. Vaikai paaiškino, kad Matas nori užpulti pasaulį ir Zosė norėjo jiems padėti ir davė jiems gerus ginklus ir šarvus kaip iš Minecrafto. Bet vaikai suprato, kad zombiai bijo šviesos ir jie sudegs, taip ir nutiko - zombiai ėmė degti ir jie sudego. Tada vorai pradėjo čiupti žmones ir nešti į urvus. Vaikas Ąžuolas ėjo gelbėti žmones ir įėjo į urvus.

Kai Ąžuolas gelbėjo žmones, jį pagavo vorai ir nunešė į kalėjimą. Ten buvo labai daug žmonių ir iš kažkur atsirado Matas. Matas jam pasakė, kad ateis Ender Drakonė ir bus šakės. Tą laiką tėvai jau atėjo prie  buto durų ir laukė kol atidarys, bet niekas neatidarė. Mama paskambino vaikams, bet jie neatsiliepė, o tėtis nubėgo į mašiną, nes ten buvo raktai.

  Tada, kai jie įėjo į butą, ten buvo tik Ąžuolo sesuo Liepa, bet nebuvo Ąžuolo. Mama ir tėtis labai išsigando, kad Ąžuolas dingo iš tikrųjų, o ir Liepa pasakė, kad Ąžuolas dingo. Liepa viską paaiškino, kas kaip buvo ir tėvai suprato. Ir jie paskambino policijai ir tikėjosi, kad Ąžuolas atsiras.

Teksto veikėjai: Ąžuolas, kaimynė Zosė, Liepa, mama, tėtis ir Matas.

Puslapių: 123

Kygoje -135 puslapiai.

PABAIGA

Aš skaičiau knygą pavadinimu ,,Mūsų mokyklos direkturius vampyras!". Tai knyga prasidėjo tuo, kad vieną kartą Iza, Zakas, Džiudė ir Meisė atėję į mokyklą eidami į trečią aukštą (ten jų klasė) ir jie priėjo prie laiptų į trečią aukštą jie pamatė ženklą ,,Draudžiama pavojinga eiti!" ir juos pakvietė jų mokytoja panelė Džouns juos kvietė į aktų salę. Ten jie laukė kol jų mokyklos direktorius įžengs į scheną bet į scheną įžengė ne direktorius o pavaduotoja. Pavaduotoja pareiškė kad jų direktorius įšėjo į atostogas, ir pristatė naują mokyklos direktorių kelioms savaitėms. Direktorius įžengė į scheną ir tuo metu kai jis atėjo sugriaudėjo ir visi vaikai pradėjo sypti. Džiudė pasakė kad jis atrodė labai itartinai. Jie visi pagalvojo kad jis vampyrastai jie visi susitarė kad Džiusė iškeps direktoriui česnakinį keksiuką, nes juk vampyrai nemėgsta česnako tai ji iškepė tą keksiuką ir kitą rytą Zakas direktoriui įdavė keksiuką ir jis lyg niekur nieko jį suvalgė. Po valandos jie liko be žado, nes juk jie nemėgsta česnako tai jie išėjo į lauką ir jie Meisiei pasakė kad ji liptu į šiukšlinę o Džiudė, Zakas ir Iza eis direktoriui pasakyti kad Meisė slepesi šiukšledėžėje o aplink ją šokinėjo pasiutlige sergantys šunys. Jie bėga link direktoriaus kabineto ir jiuos sustabdo raštinės tetos ir jiems triejiems pasėdėti ant nusiraminimo kėdutės kol jie ten sedėjo jie iš direktoriaus kabineto išgirdo šnypštimą, o ten vyko mokytojų susirinkimas. Kai jiems baigėsi laikas sedėti ant kėdutės jie greitai pravėrė direktoriaus duris ir pasakė kad direktoriusnkuo greičiau išeitų į lauką o juk vampyrai taip pat nemėgsta saulės spindulių o kaip tik šiandien šviečia saulė. Tai visi mokytojai išbėgo į lauką o po kelių sekundžių ir direktorius! Direktoriaus veidas buvo vos ne visas išsilydęs! Vaikai apsidžiaugė bet po kurio laiko atvažiavo greitoji pasiimti direktoriaus. Kitą dieną vaikai atėję į mokyklą jų aukštas jau buvo atidarytas tai jie galėjo eiti į klasę ten juos pasitiko jų mokytoja ir jiems pasakė kad jų tikrasis diektorius yra išvykęs į kelionę ir šiandien grįš tai viskas bus gerai, ir dar pasakė kad dabartinis direktorius nėra vampyras jis tiesiog yra elergiškas česnakiu ir saulės šviesai. Jie nuėjo atsiprašė direktoriaus ir Iza paklausė koks šnypštimas ėjo iš jo kabineto bet jis atsakė kad susirinkimo metu jie juokėsi o jis taip juokiasi jog atrodo kad šnypščia, išėję iš kabineto jie pamatė jų direktoriu parbėgusį į mūsų klasę su dideliu meškinu o juk panelė Džouns ir direktorius Merflisyra įsimilėję. Tai jis įbėgo į mūsų klasę apkabino mūsų mokytoją ir jai iteikė gėlių!

PABAIGA!

Aprašymas

Veikėjai: Iza, Zakas, Direktorius, Meisė, Džiudė ir mokytoja.

Knygoje yra 270 puslapių.

Katidzė gyveno vaikų namuose. Viena diena vaikams leido nueiti prie ežero paplaukioti. Katidzė nemokėjo plaukti bet ji nenorėjo prasitarti draugams. Kai jos du geriausi draugai skatino ją ilipti į vandenį, todėl Katidzė nusprendė prasitarti, kad ji nemoka plaukti. Jos priešė Rūtė išgirdo ir ją įstumė į vandenį. Katidzė skendo. Gulan jos geriausė draugė nubegi iškviesti aukletoją. Peras jos taip pat geriausias draugas nusprendė ją ištraukti iš vandens. Atbėgo Gulan su aukletoja ir paklausė ar kas nors dar nemoka plaukti ir Rūtė gėdingai iškėlė ranką. Aukletoja išmokino ją plaukti. po kiek laiko atvažiavo Katidzės tėtis, jis nusprendė, kad būtu geras laikas pasiimti mergaite. Katidzė to labai nenorėjo tad pasislėpė. Aukletojos visur išjieškojo ir nerado nusoprendė leisti pasilikti Katidzei ilgiau, davė č savaites. Rūtė išgirdo aukletojų pokalbį apie tai kad Katidzė yra čigonė. Rūtė del to šaipėsi. Kita karta kai Katidzės tėtas atvažiavo mergaitė tikrsai turėjo išvažiuoti. Kai jie atvažiavo pasirodė Katidzės brolis Paulius kuriam būuvo 17 sesė Paulina kuriai buvo 10 metų ir jos viresnė sesė Rosa kuriai 14 metų. Katidzė turėjo pamote, nes jos mama mirė kai ji visai buvo maža. Jos teta(pamotė) niekada jiems nepadėdavo, nes sakydavo, kad jai migrena. Todėl Rosa jai buvo kaip mama. Teta ja mušdavo kai net ji nieko nepadarydavo. Katidzei tektavo ilgai dirpti ir velai miegoti viena karta kai juos išvarė policininkai iš gyvenamosios vietos ji erado čigonų kaimelį. Tėtis Taikonas nuėjo paklausti ar gali ten apsigyventi. Per tą laiką Katidzė ir Paulina pamatė mergaite kuri turėjo daug šuniukų. Mergaitė pakalusė ar nori vieno mergaitės sutiko ir išsirinko šuniuką. Kai surado gur gyventi vietą ir kai mergaitės pasistatė stovyklą nuėjo į savo palapine. Buvo ant patalų miegoti šiek tiek šlapia, nes lijo lietus. Katidzė paklausė kaip galime pavadinti šuniuką, Paulina pasakė juodis

-Tai, kad jis baltas. Pasakė katidzė. Na tai rytoj esu labai pavargusi atšovė Paulina.

-Jei nepasakysi aš taip ir neužmigsiu. atsikirto Katidzė.

-Kokia tu įkiri tegul jis būna svingas pasakė Paulina.

po kiek laiko teta privertė Rosa susituokti nors ji buvo tik keturiolikos. Vestuvės vyko tris dienas kai baigėsi vestuvės visi vyko namo išskirus Rosa žinoma.

aprašymas

Autorė: Katarina taikon

knyga parašyta pagal tikrą istorija

Puslapiu skaičius: 300

Knygos veikėjai Gregas, Raulis ir mama.

Knygoje puslapiu yra 217.

-BŪŪŪŪŪ!!! .

Vaiduoklis kelia sumaištį ir išdaigas mokykloje. O direktorius Mėmė nesugeba jo pagauti. Viskas pasisuko į blogają pusę kai direktorius Mėmė keptuve trenkė inspektoriui Kukulaičiui, nes manė kad tai vaiduoklis. Tuomet inspektorius davė lygiai savaitę laiko atsikratyti vaiduokliu kitaip mokykla bus uždaryta.

Direktorius Mėmė, davė draugam Tomui, Domui ir Upei ištirti šią mįslę. Detektyvai pirmiausia susidarė planą kaip ištirs bylą, apklausti visus liudininkus. Jie kalbasi su mokytojais ir mokiniais, analizuoja ką kiekvienas matė ir girdėjo.

Draugai slapta sekė BŪ paliktus pėdsakus po naktinių išdaigų, ir jie nustebo kai pastebėjo paliktas batų žymes. Tada berniukai pradėjo abejuoti kad tai vaiduoklis, nes vaiduokliai turi skristi ore o ne eiti. Dar įtartiniau pasidarė kai jie išssiaiškino kad visos vaiduoklio išdaigos vykdavo vakare, o tuometu būna tik mokyklos valytojas. Tuomet jie suprato kad tai ne vaiduoklis, o žmogaus išdaigos.

Taip vaikai išsiaiškino kad išdaigas krečia valytojas Valius ir bibliotekininkė Vanda. O bibliotekininkė tai buvo aspmetusi matematikos mokytoja Trikampytė. Jie norėjo tapti mokyklos direktoriais.

Aprašymas

Autorius: Tomas Dirgėla

Puslapių skaičius: 210

Knygos pavadinimas "Naktinio traukinio apiplėšimas"

Istorija prasidėjo, kai mokytoja panelė Džouns pranešė, jog klasė vyks į ypatingą kelionę, bet su nauja mokytoja.

Kai vaikai įlipo į traukinį nuėjo į savo kajutes. Džudei, Meisiei ir Izai būnant kajutėje kažkas pabeldė į duris, Džudė pažiūrėjo pro durų akį ir pamatė žmogystą su gaubtuvu,ji pasakė mergaitėms ką pamatė, bet jos nepatikėjo.Tada kažkas vėl pabeldė, bet ten buvo Zakas su Gariu, jie pakvietė mergaites pas save valgyti spurgas ir sumuštinius.

Jiems nuėjus, koridoriuje pasigirdo klyksmas ir jie rado verkentį poną Bitį.

Bitis buvo labai išsigandęs, nes pamatė žmogystą su gaubtuvu.

Jie norėjo išsiaiškinti kas yra žmogysta su gaubtuvu ir nuėjo į kitus traukinio vagonus,bet nieko nerado.

Jie grįžo į mergaičių kajutę ir išgirdo mokytojai sakant, kad dingo jų pinigai, kurie buvo skirti lauktuvėms nusipirkti.Gariui iš kajutės taip pat dingo traškučiai.

Sustojus traukiniui stotelėje, vaikai pastebėjo,kad žmogysta bėga į kitą traukinį ir jie nubėgo paskui.Nerade žmogystos jie grįžo atgal,bet suprato, kad įlipo ne į savo traukinį.

Pamatę traukinyje žmogystą su krepšiu jie nusekė paskui, ji ėjo į sandėlį. Sandėlio šaldytuve, jie rado krepšį su traškučiai, bet pinigų nerado.

Traukinui sustojus stotelėje, jie grįžo į savo traukinį. Juos pasitiko Zakas, Meisė ir naujoji mokytoja,tada pasirodė žmogysta su gaubtuvu. Žmogystai nusiėmus gaubtuvą, visi vaikai aiktelėjo, nes ten buvo mokytoja panelė Džouns. Vaikai taip pat pamatė, kad ji laukiasi kūdikio. Ji pasakė, kad tai ji suvalgė traškučius, nes labai norėjo valgyti.

O vaikams nesakė kad kartu važiuos, nes norėjo pažiūrėti,kaip naujai mokytojai seksis kelioneje. Jiems bekalbant atėjo traukinio palydovas ir pranešė, kad rado pinigus.

Naujoji mokytoja pasakė, kad Džudė, Iza ir Garis pateko į didelę bėdą, nes buvo įlipę ne į savo traukinį.

Iš šio istorijos supratau, kad negalima meluoti, vogti ir reikia būti atidesniems.

Astrid Lindgren. Knygoje buvo 252 puslapių.

Knyga prasidėjo taip: kai Ronja gimė drebino baisi perkūnija, audra taip šėlo, kad visi buvo pikti. Matiso kalne persigande žmonės sulindo į savo urvus tiktai plėšriosios girių skraidūnės negalėjo atsidžiaugti žaibais, todėl visa gerkle rėkdamos suko ratus aplink plėšikų pilį Matiso kalne. Luvisa Matisui pasakė:

- Nubaidyk tas šlykčias skraidūnes.

Petras Plikaitis sako Matisui:

- Gal duosi man truputėli Ronja palaikyti?

Bet Matisas nenorėjo jos paleisti iš rankų. Kai Ronja užaugo tėtis tarė jai:

- Dabar gali lakstyti kur tik nori tik saugokis skraidūnių, gauruočių nykštukų.

Ronja sako:

- O kaip man juos visus atpažinti?

- Matisas atsakė atpažinsi atpažinsi.

Ronja pamatė ežerėlį jinai užlipo ant akmens didelio ir atsigulė.

Jinai atsigulė ir užmigo. Po to atskrido skraidūnės. Ronja jas pamatė ir pradėjo bėgti. Skraidūnės sakė:

- Mes tave sugausim ir suvalgisim.

Ronja pasislėpė už eglių ir skraidūnės jos nebematė. Ronja išgirdo kažkokį balsą. Jis pasakė:

-Kas tu tokia?

Ronja pasakė:

-O kas tu toks?

Aš esu Birkas Burkos sūnus ir gyvenu čia. Šianakt mes atsikraustėm. Jie pamatė vienas kitą ir susidraugavo. Jie du buvo kitoj pusej vienas vienoj kitas kitoj. Birkas šoko pas Ronją o Ronja šoko pas Birką ir jie šokinėjo kol visai užduso. Po to Ronja parėjo namo. Ronja tėčiui pasakė kas atsitiko ir tėtis labai nuliūdo. Ronjos tėtis juos atskyrė ir jie pradėjo kovoti. Jie kovojo labai ilgai. Skraidūnės atskrido kur buvo Ronja jos dėdė ir tėtis. Jie apsimetė, kad jie jau mirę kol išskrido skraidūnės. Ronjos komanda laimėjo. O Birko komanda pralaimėjo ir turėjo nusirengti ir nušokti į ežerą. Ronja iš jų paėmė arklį ir bandė prisijaukinti, bet jai nepavyko. Jinai užlipo ant skardžio ir sušuko, kad šis balsas nuaidėtų toli toli.

PABAIGA

milijoną eurų Džo buvo 12 metų. Jis turėjo viska ką norėjo:250 centimetrų televizoriu visuose kambariuose. 500 spordbačių porų. lenktynių trasą sode. Šunį robotą iš japonijos. Džo buvo labai išlepintas. Lnankė labai prašmatnią mokyklą. Džo vienam lenktyniauti buvo nesmagu bet jam reikėjo varžovų bet jis neturėjo draugų. Džo tėtis sėdėjo ant šimtavietės sofos aptrauktos krokodilo oda ir net nepakėlė akių nuo šiandienos laikraščio ''SUN'' numerio.

_Nesijaudink, sūnau, nupirksiu kitą.

Džo šlumštelėjo ant sofos šalia tėčio.

Beje su gimtadieniu Džo pasveikino tėtis duodama voką. Įdomu kiek pinigų gaus šiemet? Milijonas svarų sterlingų? Tik tiek? _ Tai ko dar nori? Staiga Džo toptėlejo puiki mintis.

Jis įsivaizduoja save lekiant lenktynių trasa vienui vieną, besivaržantį su savimi na, yra vienas dalykėlis, kurio labai labai trokštu, - nedrąsiai ištare _ koks?

_ Noriu draugo.

Pabaiga

knygoje 280 puslapių, knygos pavadinimas ''Bėkit! artinasi monstras iš rytų!,,

Viskas prasidėjo kai vieną dieną užklupo pūga. Mokykloje esantys vaikai buvo įkalinti, Iza ir jos draugai labai persigando! Jie užpustyti mokykloje! Vaikai pradėjo ruošti išgyvenimo planą, skaičiuoti atsargas, galvojo kiek laiko čia reikės praleisti.

Tuo tarpu kažkas per langą pamatė didžiulį pėdsaką, o vėliau ir gauruotą padarą. Visi tada suprato kad tai gali būti sniego žmogus. Draugai norėjo sučiupti monstrą visokiais būdais ir išgelbėti mokyklą. Bet kad tas monstras Meisės mama negalėjo net įsivaizduoti, kuri užklupus pūgai važiavo gelbėti vaikų.

Vieną dieną Iza,Zakas,Meisė ir Džudė ėjo į mokyklą ,bet pastebėjo keistą dalyka nebebuvo seno eismo reguliuotojo.Ir tada jie ėmėsi bylos ,bet tada Meilė pasakė ,kad eismo reguliuotojas tiesiog atostogauja.Bet tada Džudė pasakė ,kad reikia paklausti raštinės tetulių.Bet tada Meisė išsižiojo ,nes raštinės tetule nemėgsta atsakinėti į klausimus.Nors jų toks darbas ir tada jie nuėjo pas raštinės tetules ir tada jie galvojo kas nueis paklausti.Išpradžiū manė ,kad Zakas ,bet jis nenorėjo.Tad Iza pasakė ,kad ji nueis ir kai ji priėjo prie langelio.Ji pabėldė į langelį iš lange iš lindo tetulė ir ,tada Iza pradėjo sakyti aš čia ,bet tada raštinės tetulė uždarė langelį.Tada Iza dar kartą pabeldė į langelį ir tada tetulė vėl atidarė langelį ir tada Iza paklausė kur dingo eismo reguliuotojas?Ir tada tetulė uždarė langelį ir pradėjo šnabždėti su kitom tetulėm ir ji pasakė ,kad eismo reguliuotojas patraukė savais keliais.Poto jie nuėjo į lindyne ,bet paskui atėjo Garis Peris ir pasakė ką jie daro ,bet Džudė pasakė ,kad į mokyklą ji atsinešė batoną ir tarėsi ką ant užsitepti?Bet tada jis suprato ,kad ji meluoja ir pasakė ,kad nori prisijungti ,bet tada Džudė pasakė ne ne ne ,bet tada jis pasakė ,kad žino mergaitė kuri yra susidūrusi su šmėklom ,bet tada jis juos nusivedė pas tą mergaite.Ir jie pamelavo mergaitei kad jie žurnalistai ir tada buvo pietų pertrauka.Poto kai pavalgė jie grįžo į klase ir kitą dieną jie surengė švente kad pagerbtu eismo reguliuotoja ,bet tada ivy ko neįtikėtinas dalykas grįžo eismo reguliuotojas ir jie suprato ,kad jis nedingo ,o buvo išėjęs į pensija.

Pabaiga!

Puslapiai 270.

Viskas prasidėjo, kad Vieną kartą Kaspariuko močiutė gavo dovanų dainuojantį kavos malūnėlį ir nuėjo su savo dainuojančiu kavos malūnėlu į parką ir atsisėdo ant suoliuko. Hocenplocas tuo metu ir gi buvo tame pačiame parke ir pamatė Kaspariuko močiutė. Hocenplocas norėjo Kaspariuko močiutės dainuojančio kavos malūnėlio. Močiutė nematė Hocenploco ir tiesiog suko savo kavos malūnėlį ir darė sau kavą. Hocenplocas priėjo prie Kaspariuko močiutės ir išgąsdino ją popieriniu šautuvu. Močiutė taip išsigando, kad net apalpo. Tada Hocenplocas paėmė Kaspariuko močiutės malūnėlį jį nusinešė į savo slaptą slėptuvę ir nubėgo. Tuo metu Kaspariukas buvo su savo draugu Zepuku ir norėjo pažiūriėti kur jo močiutė dingo. Jiedu pamatė, kad močiutė gulėjo ant žolės ir nustebo. Kaspariukas labai išsigando ir paskambino policijai. Atsiliepė didysis vachmistras Dimpfelmozeris ir paklausė kas atsitiko, o Kaspariukas viską papasokojo Dimpfelmozerui ir jis atvažiavo. Dimpfelmozeris nuvežė mačiutę namo ir paprašė Kaspariuko ir Zepuko padėti surasti Hocenplocą. Jie sugalvojo padaryti spąstus. Kaspariukas atsiminė, kad Hocenplocui patinką auksas ir jis žinojo, kad auksas yra panašus į bulves tai Kaspariukas su Zepuku nubėgo namo ir rūsyje padarė spąstus. Jie nuvežė spąstus į mišką ir paliko, kad Hocenplocas pamatytų. Hocenplocas pamatė spąstus ir nusivežė į savo slėptuve. Berniukai sekė Hocenplocą, o jo pėdsakai vedė į skirtingas puses, vieni vedė į dešinę, o kiti į kairę. Kaspariukas su Zepuku sugalvojo apsikeisti kepurėm, kad jų neatpažintu. Kaspariukas nuėjo į kairę, o Zepukas nuėjo į dešinę. Zepukas rado Hocenploco slėptuvę, o Hocenplocas pamatė Zepuką ir jį pagavo. Jis galvojo, kad čia yra Kaspariukas. Kaspariukas pamatė Hocenploco slėptuvę ir norėjo įeiti, bet įkrito į Hocenploco spąstus. Hocenplocas sakė, kad padės Kaspariukui atsikelti, bet Kaspariukas turės ateitį pasHocenplocą į slėptuvę. Kai Hocenplocas padėjo Kaspariukui išlipti, išsiėmė maišą, apvyniojo Kaspariuką ir nusinešė namo. Jis paskambino savo pačiam geriausiam draugui Petroziliui Cvakelmenui ir nusinešė Kaspariuką pas Petrozilį. Net Petrozilius galvojo, kad Kaspariukas yra Zepukas, nes jie apsikeitė kepurėm. Petrozilius liepė Kaspariukui skusti bulves. Vieną kartą Petrozilis paprašė Kaspariuko iš rūsio paimti dešrą, duoną ir supjaustytį kol jis dar neišvyko pas draugą. Kaspariukas pamatė rūsyje duris kur buvo parašyta '' Įeiti griežtai draudžiama,,. Kaspariukas nekreipė dėmesio į užrašą ir tiesiog atidarė duris. Kai įėjo pamatė kalbančią varlę, kuri prašė pagalbos. Kaspariukas paklausė kaip gali padėti ir koks jos vardas. Varlės vardas buvo fėja Amarilė. Amarilė pasakė, kad kai Petrozilius išvažiuos ir uždės stebuklingą burbulą ant pilies, Kaspariukas turės paliesti burbulą kerpule. Kai burbulas išnyks jis galės išeiti. Berniukui reikės eiti į mišką, kad paimtų fėjų žolę. Kaspariukas susipjaustė dešrą ir duoną, išėjo į lauką ir padarė viską kaip varlė sakė. Kol Zepukas šluostė Hocenploco batus, Hocenplocas nuėmė Kaspariuko kepurę ir įmetė ją į ugnį. Kai atėjo naktis Kaspariukas surinko fėjų žolę ir po truputį keliavo namo. Grįžęs Kaspariukas davė fėjų žolę Amarilei ir ji pasivertė į gražią fėją. Petrozilius kvietė Kaspariuką ir panaudojo burtą, kad Kaspariukas atsirastu, be atsirado Zepukas. Zepukas paaiškino Petroziliui, kad Hocenplocas sudegino Kaspariuko kepurę. Petrozilius panaudojo burtus, kad Hocenplocas atsidurtų pas jį ir pavertė Hocenplocą paukščiu. Kaspariukas su Amarile atėjo pas Petroziliu ir burtais jį pradangino. Tada jie nunešė Hocenploca į policija ir atvertė jį atgal, kad atiduotų kavos malūnėlį ir užrakino į kalėjimą. Kaspariukas ir Zepukas grįžo namo ir pamatė, kad močiutė paruošė pyragą ir kavos.

Buvo 118 puslapiai

Rekuomenduojų šitą knygą.

tik pažvelk į mano suktuką! Rožinės spalvos pūkine striuke vilkinti mergina čiuožia pačiūžomis ir rengiasi atlikti figūrą. Kartu esantis vaikinas lydi ją susižavėjimo kupinu žvilgsniu. Aplink nuostabūs žiemos vaizdai, medžiai apšerkšniję. Ledo sukaustytas ežeras blizga kaip veidrodis. Staiga ji sustojo baigusi judėti. Atrodo kažką mačiau po ledu. priėjo arčiau ir ten buvo raidės.

Atėjo diena viskas ant

kortos, taikos nebėra

šalis jau vos tvarkos

lėks kibirkštis

ledas neatlaikys.

Tekstas išnyko ir po ledu žybtelėjo dvi akys. Ir lede atsirado įtrūkis gelbėkite kas čia vyksta greičiau sprunkam nuo ledo išnyra juodoji valdovė. Abu regi, kaip ciferblate šmėsteli Baltosios pelėdos ženklą. Jie rado kažkokį balta tunelį.

Ten buvo Tilija! sušunka Sofija. Kas atsitiko klausia Leo. Grižo Juodoji valdovė.

PABAIGA

Viskas prasidėjo Litl Hengltono rajone, kai turtingieji Ridliai buvo nužudyti. Miestelėnai įtarinėjo sodiniką, tačiau gydytojų grupė pareiškė, kad mirusieji prieš mirtį buvo visiškai sveiki. Lyg būtų mirę iš baimės. Po to istorija tęsiasi jau praėjus daug metų, kai tą patį sodininką nužudė Voldemortas.Hariui praeitais metais Ronis sakė, jog pakvies į pasaulio kvidičo čempionatą. Haris ryte gavo savo dovanas, nes buvo jo gimtadienis ir laišką nuo Ronio, kuriame jis rašė jog Vizliai atvyks kelionmilčiais Hario paimti, jeigu Dursliai neprieštarauja . Tad kai atvyko Vizliai, jie užstrigo kamine. Ponas Vizlis atsiprašinėjo jog teko pragriauti sieną. Dvynukai Vizliai visada turi saldainukų, kurių davė Hariui, o Hariui jie ne naujiena, tai atidavė juos Dudliui. Nuo tų saldainių Dudliui išsipūtė liežuvis.

Kai visi grįžo į landynę ponas Vizlis ant dvynių labai pyko, bet poniai Vizli labiau rūpėjo, kad visi sveiki. Kitą dieną Haris ir kiti išsiruošė prie nešyklės. Eidami sutiko ir Digorius. Nešyklė buvo batas, į kurį reikėjo įsikibti ir jis juos nugabeno į pasaulio kvidičo čempionatą. Berniukų palapinė iš išorės atrodė maža, tačiau iš vidaus buvo milžiniška. Varžybos tarp airių ir bulgarų buvo fantastiškos! Nors aukso šmaukštą pagavo Krumas, bulgarų žaidėjas, laimėjo airiai, surinkę daugiau taškų. Airiai šventė labai triukšmingai, tačiau linksmybes sujaukė mirties valgytojai, kurie pradėjo mėtyti žmones ir padeginėti palapines. Nors išsigandusių žmonių eilės prie nešyklių buvo labai ilgos, Vizliams, Hariui ir Hermionai pavyko saugiai grįžti į landynę.

O tada draugai grįžo į Hogvartsą, kur jų laukė didžiulė staigmena. Šie metai buvo Burtų trikovės turnyro metai ir būtent šiais metais jis turėjo vykti Hogvartse. Į šį turnyrą atvyko Durmštrango berniukai, jų mokytojas profesorius Karkarovas, o svarbiausia, tarp jų buvo ir šaunusis kvidičo žaidėjas - Viktoras Krumas. Taip pat atvyko Biobetonso mokinės lydimos Madam Maksimos. Dumbldoras pranešė, kad turnyre galės dalyvauti tik 17 metų sulaukę mokiniai. Hariui, Hermionai ir Roniui buvo po 14. Hermiona dalyvauti nenorėjo, bet berniukai, ypač dvyniai, kuriems buvo po 16 metų labai norėjo dalyvauti. Dvyniai net išbandė senėjimo eleksyrą, tačiau nesėkmingai. Ugnies taurės jiems apgauti nepavyko. Dėl to visiems ir buvo didelė staigmena, kai ugnies taurė išmetė ketvirtą lapelį, nors turnyre turėjo dalyvauti tik po vieną kiekvienos mokyklos mokinį. Dumbldoras nustebęs perskaitė Hario Poterio vardą. Nors Hariui buvo vos 14 kitos išeities nebuvo. Jis privalėjo dalyvauti.

Užduotys turėjo būti paslaptis, tačiau apie pirmąją Harį perspėjo Hagridas. Tai buvo slibinai! Tačiau gavęs apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojo Ruknos patarimą ir pamokytas Hermionos kaip teisingai atlikti šaukiamuosius kerus Haris įveikė Vengrijos ragauodegį ir pačiupo aukso kiaušinį. Žinoma Haris nukentėjo, slibinas jam įdrėskė į petį, tačiau Sedrikui jo slibinas apdegino veidą! Šaunu, kad ponia Pomfri juos visus magiškai greitai pagydė.

Būtent po šios užduoties, nuo pat turnyro pradžios ant Hario pykęs Ronis susivokė, kad draugas jam tikrai nemelavo, kai teigė savo vardo į taurę nedėjęs. Ronis net nusprendė, kad tas žmogus, kuris Hario vardą įdėjo į ugnies taurę tikriausiai nori Hario mirties.

Prasidėjo žiema, artėjo kalėdos ir visiems buvo atskleista Burtų trikovės tradicija apie kalėdų pokylį. Haris jau seniai žavėjosi Čo Čang iš Varnanagės koledžo, bet kai jis jos paklausė ar ji eitų su juo į pokylį Čo pasakė, kad ją jau pakvietė. Per kalėdų pokylį paaiškėjo, kad Čo pakvietė Sedrikas, tačiau didžiausias siurprizas buvo Hermiona. Ją į šokius lydėjo Viktoras Krumas.

Iš slibino pačiuptas kiaušinis slėpė užuominą apie antrąją užduotį. Šį kartą Hariui apie tai kaip ją sužinoti patarė Sedrikas. Hariui labai sunkiai sekėsi rasti burtą, kuris jam padėtų valadną laiko kvėpuoti po vandeniu, tačiau viską išgelbėjo Dobis, kurį Hermiona rado virtuvėje. Dobis davė Hariui žiaunažolių. Užduotis buvo Hariui labai sudėtinga, nes ežero dugne, pririštus prie vandenio skulptūros uodegos jis rado Ronį su Hermiona ir Čo. Hariui vandeniai leido išgelbėti tik vieną, tačiau kitų čempionų aplink dar nebuvo. Laimei atplaukė Sedrikas, kuris išgelbėjo Čo, po to Krumas, kuris pačiupo Hermioną. Tik nesirodė Fler. Haris negalėjo palikti mergaitės mirti ir sugebėjo išgelbėti juos abu! Nors išnėrė paskutinis, tačiau visi labai didžiavosi Hario didvyriškumu, nors Haris ir jautėsi apsikvailinęs, kai Ronis pasakė savo nuomonę, kad Dumbldoras nebūtų leidęs niekam mirti.

Trečioji užduotis buvo paskutinioji ir pareikalavo daug jėgų bei sumanumo. Labirinte čempionai turėjo surasti paslėptą ugnies taurę. Pirmasis laimės turnyrą. Haris eidamas labirintu sutiko psichą, kuris iš tikrųjų buvo kaukas, galinėjosi su pliurziu, kuris šaudė ugnimi, atspėjo sfingės mįslę. Jam net dangus su žeme apsivertė. Labirinte net buvo panaudoti nedovanotini kerai. Krumas juos panaudojo prieš Sedriką. Haris subegėjo Krumą sustingdyti ir išgelbėjo Sedriką. Jie pasitarė ir paleido raudonas kibirkštis, kad Krumo nesuvalgytų pliurzis. Berniukai išsiskyrė, pasuko į skirtingas pusės. Kai Haris pamatė tolumoje taurę, ėmė link jos bėgti. Išlindo ir Sedrikas. Haris pamatė milžinišką vorą ir šuktelėjo Sedrikui. Sedrikas voro išvegė, o voras pasileido bėgti link Hario. Kovoje jis stipriai sužeidė Hario koją, bet kartu su Sedriku jie vorą nugalėjo. Berniukai barėsi, kuris turėtų laimėti, nes Sedrikas siūlė laimėti Hariui, o Haris siūlė Sedrikui. Pabaigoje jie susitarė taurę paimti kartu. O ji buvo nešyklė.

Ta nešyklė nunešė juos į kitą vietą, kur Kirmis nužudė Sedriką, atliko kerus ir Voldemorta auaigrąžino kūną. Voldermortas bandė nužudyti Harį, bet Hariui pavyko pabėgti su nešykle ir kartu paimti Sedriko kūną.

Knygos pabaigoje paaiškėjo, kad Hario vardą į ugnies taurę įdėjo Rukna apsimetęs Bartis Susitraukėlis jaunesnysis. Dumbldoras jį klausinėjo, kai jis išgėrė tiesos eliksyrą. Jis gėrė multisulčių eleksyrą, o tikrą Rukną laikė dėžėje. Pasirodo su tuo eliksyru jis išėjo iš Azkabano. Jį iš ten išsivedė jo tėvas, kai jo mama prieš mirtį paprašė išlaisvinti sūnų. Ji gėrė eleksyrą su sūnaus plauku, o jis išgėrė to eleksyro su mamos. Taip jis pabėgo iš kalėjimo. Po to jį susirado Tamsos valdovas ir jis pabėgo nuo tėvo, o Voldemortas užkerėjo jo tėvą, kad jis neišduotų. Paaiškėjo ir kur dingo Bartis Susitraukėlis. Sūnus jį nužudė, kai jis atvyko į Hogvartsą.

Dumbldoras išklausė Hario pasakojimo ir liepė jam gerai išsimiegoti, net poniai Vizli neleido jo klausinėti ar draugams. Kitą dieną Dumbldoras visiems Hogvartse atskleidė tiesą, pasakojo, kad Sedriką nužudė Voldemortas ir jis grįžo. Palinkėjo visiems išlikti vieningiems, nes čia slypi stiprybė.

Nors Karkarovas, kuris buvo seniau mirties valgytojas ir išdavė per teismą kitus, išsigandęs pabėgo ir paliko savo mokinius. Durmstrango mokiniai pasakė, kad jis niekada nevairavo laivo, tad jie tikrai grįš namo. Visi atsisveikino ir išvyko į namus.