15.Tyrinėjimas: Smalsauja, stebisi; atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis; stebi ir bando aiškintis, kas tai yra, kaip tai veikia, vyksta.

16.Problemų sprendimas: Susidūręs su kliūtimis, žodžiais, mimika ir kūno kalba parodo suaugusiajam, su kokia problema susidūrė.

Vaikai kviečiami apskritimu prisėsti pokalbiui apie katinus. Mokytoja rodo nuotraukas ar žaislinį katiną ir klausia:

Ar turi katiną namuose? Ką katinas valgo? Kaip jis kalba? Kaip jis jaučiasi, kai jį glostai?

Vaikai dalinasi patirtimi – pasakoja, ar matė katiną, ką jis veikė, ar buvo draugiškas.

Aiškinimasis:

Rodomos katinų nuotraukos: juodas, rainas, baltas, pūkuotas ir kt. Mokytoja paprašo vaikų įvardyti:

• Spalvas, uodegą, ūsus, letenas

• Ką pastebi: „Kuris katinas ilgesnio kailio?“ „Kurio didesnės ausys?“

• Klausomasi garsų (katino miauksėjimo, murkimo), aptariama: „Kai katinas murkia – ką tai reiškia?“

Demonstravimas:

Rodomas trumpas filmukas (pvz., „Kaip katinas žaidžia užsilipęs ant draskyklės“).
Vaikai stebi, ką katinas veikia – aptariamas jo elgesys, ryšys su šeimininku. https://youtu.be/E3Jh-ERytAc

Žaidimas: „Būk kaip katinas“

Mokytoja kviečia vaikus žaisti: kiekvienas „virsta“ katinu ir:

• Tyliai vaikšto keturiomis kaip katinėlis

• Murkia, kai glostomas

• „Praplauna“ letenėle veidą

• Šokinėja kaip katinas gaudydamas žaislą

Vaikai gauna žaislinius ar pliušinius katinus ir sukuria savo žaidimą: glosto, maitina, paguldo į „guolį“. Žaidžia situacinius žaidimus: „Katinas nori valgyti“, „Katinas miega“, „Katinas suserga“.

2. Kūrybinis darbas: „Mano katinėlis“

Piešimo ar aplikacijos veikla: piešiama galva, ausys, ūsai, uodega – mokytoja padeda vaikams išdėstyti pagrindines formas. Galima naudoti vatos kamuoliukus uodegai, lipnius ūsus iš siūlų ar lipnių juostų.

3. IT veikla: „Spalvink katiną“

Vaikai naudojasi planšete ar interaktyvia lenta ir spalvina katino kontūrą. Naudojamos virtualios piešimo programos (pvz., „Coloring for Kids“). https://coloring-for-kids.com/coloring-pages-with-cats/turkish-cat?selected-coloring-mode=1

Vaikai klijuoja iš iškarpų katino kūno dalis (galva, ūsai, uodega, ausys, akys). Naudojamos: iš anksto iškirptos dalys, vata (uodegai), siūlai (ūsams), klijai. https://pin.it/LASWDTQY9

2. Sensorinė veikla: „Ką valgo katinas?“

Ant stalo padėtos skirtingos medžiagos: plastikiniai kauliukai, žaislinė žuvis, obuolys, sausainis, grikiai ir pan.
Vaikai dėlioja, ką katinas valgo, ką – ne.

3. Konstruojame: „Guolis katinui“

Vaikai iš kaladėlių, audinių ar dėžučių kuria guolį katinui. Skatinami aptarti: ar patogu? Ar šilta? Ar telpa katinas?

Veikla grupelėse:

1. Tyrinėjimas / Meninė veikla.
„Katino takas“ – vaikščiojimo trasa.
Ant žemės nupiešiama ar išdėliojama trasa su pėdutėmis (pvz., kreida arba virvutėmis), vaikai eina „katino taku“.
Papildomai – spalvotos katino pėdutės veda iki „katino guolio“. Perejus trasą vaikai gauna lipdukus.

2. Praktinė veikla.
„Guolio statymas katinui“ iš gamtinių medžiagų.
Vaikai naudoja šiaudus, šakeles, lapus, akmenėlius, kad sukurtų katinui guolį arba slėptuvę (po krūmu, prie medžio, ant žemės padėjus audinį ar kartoną).

3. Tyrinėjimas.
„Pažink gyvūnų pėdsakus“ – katino pėdutės smėlyje / žemėje.
Vaikai stebi gyvūnų ar batų pėdsakus ant žemės, o mokytoja rodo iš anksto paruoštus katino pėdučių šablonus (galima naudoti formeles ar atspaudus). Lyginame – kas mažesnis, kas didesnis? Kas paliko tokį atspaudą?

Vaikai pasakoja savo patirtis – kas turi šunį, kas nori, kas bijo. Mokytoja drąsina kiekvieną išreikšti mintį, skatina įvardyti emocijas ir elgesį.

Aiškinimasis:
Rodomos įvairių veislių nuotraukos: mažas (čihuahua), didelis (labradoras), garbanotas (pudelio tipo).
Vaikai įvardija: kuris greičiausiai bėga? Kuris atrodo mielas? Kuris labai gauruotas?
Aptariame, kad visi šunys skirtingi, bet visi nori meilės ir rūpesčio.

Demonstravimas:
Rodomas trumpas vaizdo įrašas: „Šuo vykdo komandas“ – šuo atlieka komandą pas mane.
Vaikai bando atkartoti komanda – sėsti, gulėti, šokinėti vietoje. https://youtu.be/J_vnt3H4Bvs?si=OepJm2M6VZc3Qsdj

Žaidimas: „Rask šuniuko daiktus“

Mokytoja ant kilimo ar stalo išdėlioja įvairius daiktus (tikrus ar žaislinius): pavadėlį, dubenėlį, kamuoliuką, kauliuką, batą, šukas, šaukštą, knygą, kepurę, pagalvę, šuns žaislą, žmogaus žaislą

Tarp jų – šuniui skirtų ir ne šuniui skirtų daiktų mišinys.

Kiekvienas vaikas paeiliui kviečiamas: „Padėk šuniukui susidėti savo kuprinę.“. Iš išdėliotų daiktų pasirenka 3 daiktus, kuriuos, jo manymu, šuo pasiimtų į išvyką ar pasivaikščiojimą. Vaikas paaiškina, kodėl pasirinko: „Kauliukas, nes šuo nori valgyti“, „Pavadėlis, nes reikia eiti į lauką“.

Tyrinėjimas. Mokytoja iš anksto paslepia šuniuko daiktus po kiemą ar aikštelę (daiktai gali būti tikri arba paveikslėliai laminatuoti ir prisegti): dubenėlis, kauliukas, kamuoliukas, pavadėlis, guolis (simboliškai – pagalvėlė ar piešinys)

Užduotis vaikams:

„Šuniukas pametė savo daiktus. Padėkime jam viską surasti!“

Vaikai vaikšto po aikštelę ir ieško paslėptų daiktų. Radę – atneša mokytojai ar padeda į pažymėtą „šuns kampelį“ (guolį).

Veikla grupelėse:

1.Tyrinėjimas/ Meninė veikla. Mokytoja parodo paveikslėlį ar žaislinį šuniuką ir sako:

„Šuniukas pavargo ir ieško, kur patogiai prigulti. Sukurkime jam guolį iš to, ką randame kieme.“

Vaikai vaikšto po lauką, renka natūralias medžiagas. Rekomenduojama nurodyti, kiek – pvz., „surask 5 daiktus, kurie būtų minkšti ar šilti“. Surinkę – dėlioja ant padėkliuko ar specialios vietelės – kiekvienas kuria savo šuniuko guolį.

Pabaigoje gali įdėti šuniuko žaisliuką ar kortelę su vardu.

2.Praktinė veikla. Vaikai lauke gauna simbolines „šuniuko priežiūros“ užduotis, kurias reikia atlikti įvairiose stotelėse (ar erdvės kampeliuose). Tai praktinės, realaus gyvenimo pagrindu kurtos situacijos, tik supaprastintos vaikams. „Pamaitink šuniuką“ – ant žemės padėti dubenėliai, šalia – žirniai, kruopos, pupelės. Vaikas semia šaukšteliu ir įberia „maisto“ į šuns dubenėlį. „Duok vandens“ – vaikas su mažyte taurele semia vandenį iš indo ir įpila į šuns „gertuvę“ (pvz., dubenėlį). „Surink šuniuko žaislus“ – vaikas surenka po kiemą išmėtytus simbolinius šuns žaislus (kamuoliukus, kauliukus) ir sudeda į dėžę. „Iššukuok šuniuką“ – naudojant šepetėlį ar šukeles, vaikas šukuoja žaislinį šuniuką arba „kailio“ imitaciją (pvz., kailinius audinio gabalus).

3.Tyrinėjimas. „Ką randa šuniukas pievoje?“

Kiekvienas vaikas gauna mažą kibirėlį, krepšelį. Vaikai ieško mažų objektų pievoje ar kieme: – lapelių, žiedų, šakelių, akmenėlių, sėklų, žolės gabalėlių. Grįžę į ratą ar ant staliuko, vaikai sudeda ir stebi, ką rado.

Mokytoja skatina pastebėti: - „Kur radai?“. „Kokia spalva?“. „Ką šuo su tuo darytų?“. „Ar tai minkšta ar kieta?“.

https://youtu.be/E5HRZtEsTSo?si=nXisYjesqlZ4dOWk.

https://youtu.be/teAplGHrJhM?si=jLfhXvm2KdCyuPLT.

Aiškinimasis:
Triušio nuotraukų stebėjimas: – skirtingos veislės, ausų forma, kailio spalva, uodega.
Mokytoja aptaria: „Štai kur jo nosytė – žiūrėk, ji juda!“.

Demonstravimas:
Vaizdo įrašas: „Triušis kramsnoja morką“.
Vaikai stebi, aptaria, kokius garsus skleidžia, kaip juda, kas jį džiugina.

https://youtu.be/E5HRZtEsTSo?si=nXisYjesqlZ4dOWk.

Žaidimas. „Kur pasislėpė triušis?“
Mokytoja paslepia grupėje triušio žaisliuką už daikto, išlenda tik ausys – vaikai spėja, kur jis. Gali būti keli slėptuvės variantai.

2.Kūrybinis darbas. Vaikai kuria spalvingą foną aplink triušio siluetą, kuris išlieka baltas – tai „triūšio šešėlis“. Fonas kuriamas pirštų antspaudais ar kempinėlių spaudais.

Mokytoja padeda vaikui uždėti triušio šabloną ant balto lapo. Vaikai tapšnoja aplink šabloną – pirštais ar kempinėle spaudo įvairias spalvas aplink triušį. Kai fonas baigtas – mokytoja nuima šabloną, o viduryje lieka baltas triušis. Vaikas priklijuoja vatos burbuliuką triušio uodegytei.

https://pin.it/SeHCqpt1P.

3.IT veikla: Mokytoja atidaro jau paruoštą triušio dėlionę iš 15 detalių. Vaikai tempia ir sudeda detales, kad sudarytų visą triušio paveikslėlį. Pasirinkus sudėliotą paveikslėlį, galima jį parodyti visai grupei ir aptarti:
– „Kur triušio ausys?“
– „Ką matai aplink jį?“

https://www.jigsawplanet.com/?rc=play&pid=3e7bab88cb21.

Vaikai ieško lauke „triušio urvų“ – po krūmais, tarp akmenukų, prie medžio. Kalbama, kur gyvūnas galėtų slėptis, kur minkšta, kur sausa.

Veikla grupelėse:

1. Tyrinėjimas / Meninė raiška. „Triušio spalvų krepšelis“

Tikslas: skatinti vaikų gebėjimą tyrinėti gamtą, atpažinti ir grupuoti objektus pagal spalvą, bei iš surinktų daiktų sukurti triušiui gražų „spalvų krepšelį“.

Vaikai lauke ieško įvairių spalvų natūralių objektų (lapelių, gėlyčių, žolių, akmenėlių, žiedlapių) ir deda juos į skirtingų spalvų „krepšelius“ (dėžutes, padėkliukus). Kiekvienas vaikas renkasi vieną spalvą ir kuria triušiui krepšelį ta spalva – tarsi dovaną ar lizdelį.

2.Praktinė veikla. „Atnešk triušiui šviežios žolės“

Vaikai gauna mažus krepšelius ir renka žolę ar lapelius, deda į „šėrimo vietą“ – tai moko rūpintis. Aptariama, ką galima duoti, o ko – ne.

3.Tyrinėjimas. „Ką pamiršo triušis?“

Tikslas: skatinti vaikų dėmesingumą, gebėjimą tyrinėti aplinką, atrasti skirtumus ir kelti hipotezes per smagią paiešką kieme.

Mokytoja lauke išdėsto kelis triušiui priklausančius daiktus, pvz.: morką, kailiuką, šukas, žaislą, šieną, skarelę.
Vaikai ieško ir tyrinėja, kas galėtų būti triušio, o kas – ne jo. „Triušis bėgiodamas paliko keletą savo daiktų. Gal galime padėti jam viską susirinkti? Bet ne viskas, ką rasite, priklauso triušiui!“

Prieš veiklą vaikams parodomas trumpas vaizdo įrašas apie vištas. https://www.youtube.com/watch?v=_LMjn95qOcI Žiūrėti nuo 1:08 min. iki 1:57 min.

Vaikai stebi, kaip vištos juda, lesioja. Mokytoja kviečia pastebėti:
– „Kaip juda višta?“
– „Ką ji daro snapu?“
– „Ar ji turi kailį?“

Paskui mokytoja kviečia į pokalbį: – Ką turi višta – plunksnas ar kailį?
– Ką turi katinas, šuo, triušis?
– Kam gyvūnui reikalingas kūno denginys? (šildyti, saugoti)
Vaikai dalijasi mintimis, ką matė filmuotoje medžiagoje – ar plunksnos lengvos, ar jos juda, ar slepia odą.

Aiškinimasis: Vaikams pateikiamos tikros ar dirbtinės plunksnos ir kailio atraižos (vata, veltinis).
Vaikai liečia, lygina, tyrinėja ir pasakoja: – Kuris švelnesnis? – Kuris greičiau pakyla, kai papučiam? – Kuris šildo labiau?

Mokytoja rodo nuotraukas: višta, katinas, šuo, triušis. Klausimas: – Kurio gyvūno kūną dengia ši medžiaga?

Demonstravimas: Mokytoja naudoja lentą ar stendą su gyvūnų paveikslėliais.
Vaikai gauna plunksnų ir kailiuko pavyzdžius (arba korteles su jų vaizdais) ir padeda prie atitinkamo gyvūno.
Pvz.:
– Vištai – plunksną
– Šuniui – kailį
– Triušiui – kailį
– Katinui – kailį

Žaidimas: „Surask, kam priklauso“

Mokytoja padeda ant kilimo ar stalo dvi dėžutes: vieną pažymi plunksnos, kitą - kailis. Vaikai paeiliui traukia iš maišelio vieną medžiagos vienetą (plunksną ar vatos gumulėlį) ir dedasi į atitinkamą dėžutę, pasakydami:
– „Plunksna – vištai!“
– „Šitas minkštas – kailis triušiui.“

Galima užbaigti klausimu:
– „O ar mes turime plunksnų ar kailį?“

Vaikai gauna kelis paveikslėlius: višta, lova, vištidė, vonia, lizdas, šuo guolyje.

Užduotis: atrinkti, kur gyvena višta ir kur ji nededa kiaušinių.
Tinkamus paveikslėlius klijuoja šalia vištos (pvz., vištidę ir lizdą), kitus – atmeta.

2. Kūrybinė veikla: „Mano višta iš figūrėlių“

Vaikai kuria vištą iš iš anksto paruoštų geometrinių figūrų (apskritimų, trikampių, ovalų):
– Apskritimas – kūnas
– Trikampis – snapas
– Ovalai – sparnai
– Maži rutuliukai – kiaušiniai

Užduotis: priklijuoti figūras, kad susidarytų vištos siluetas.
Papildomai gali nupiešti saulę, žolę.

3. IT veikla: „Kur višta?“ (Wordwall žaidimas). Vaikai žaidžia interaktyvų žaidimą planšetėje ar interaktyvioje lentoje, naudodamiesi Wordwall platforma.
Ekrane pateikiami keturi gyvūnų paveikslėliai – katinas, šuo, triušis ir višta.
Užduotis: rasti vištą ir ją paspausti. Vaikai gali žaisti po vieną arba porose, padedant mokytojui. https://wordwall.net/lt/resource/90239506.

Vaikai kuria vištos skulptūrėlę naudodami antrines žaliavas – kiaušinių dėklų segmentus, kuriuos paverčia vištos kūnu.
Prie pagrindo pritvirtinamos sparnų plunksnos, geltonos vielutės – kojoms, spalvoto popieriaus detalės – snapas, skruostai, skiauterė ir pėdutės.
Galiausiai vaikai pritvirtina akutes ir dekoruoja, gali pasirinkti, ar višta sėdi, ar stovi.

Mokytoja skatina klausimais: – „Kaip manai, ar ši višta nori eiti pasivaikščioti?“
– „Ką ji galėtų pamatyti?“

2. Sensorinė veikla: „Kiaušinis kietas ar minkštas?“

Vaikai gauna kelis objektus, kurie gali priminti kiaušinį: tikrą plastikinį ar guminį kiaušinį, kamuoliuką, vatos burbuliuką, akmenuką, kiaušinio dėžutės skyrelį.

Užduotis – liesti, spausti, sverti rankoje ir atsakyti:
– „Kuris kiaušinis kietas?“
– „Kuris minkštas?“
– „Kuris lengvas?“
– „Kurį būtų saugu padėti į lizdą?“

Vaikai dedasi pasirinktą objektą į savo „lizdą“ (padarytą iš šiaudų, audinio ar vatos) ir paaiškina, kodėl taip pasirinko.

Priemonės:

Įvairūs „kiaušinių“ objektai (minkšti ir kieti), mažos dėžutės ar lizdų modeliai, kortelės su ženklais: minkštas, kietas, lengvas, Vaikų pagamintos kiaušinio vietos (vata, šiaudai, audinys).

3.Vaidybinė veikla: „Višta ieško lesalo“

Vaikai įsitraukia į simbolinį žaidimą, kuriame višta ieško maisto kieme.
Vienas vaikas – višta, kiti – gaidys, šeimininkė, viščiukai, kurie padeda ar pasakoja, kur paslėptas lesalas.
Vaikai naudoja popierinius ar tikrus lesalo modelius: grūdai, kukurūzai, kruopos.

Višta vaikšto, „kapsto“ (rankomis ar žvilgsniu), ieško maisto, šeimininkė „barsto“ grūdus, kviečia, viščiukai seka, padeda rasti, gaidys sako: „Ko ieškai?“, „Žiūrėk, čia rado kruopų!“

Vaikai lauke randa (arba gauna) skirtingų plunksnų. Mokytoja iš anksto išdėlioja spalvotas, skirtingų formų plunksnas aplink kiemą ar žaidimų zoną.
Vaikai tyrinėja: – Kur rasta plunksna? – Ar tai vištos plunksna? – Kokia jos spalva, ilgis, forma? – Ar ji švelni, ar standi?

Vaikai lygina plunksnas tarpusavyje, skirsto jas į „tikėtina, kad vištos“ ir „nevištos“ (pvz., pagal spalvą, dydį). Galima naudoti didinamuosius stiklus ar liniuotę, skaičiuoti rastas plunksnas.

2. Praktinė veikla: „Nunešk kiaušinį į lizdą“

Vaikai lauke dalyvauja praktinėje užduotyje, kurios metu turi pernešti „kiaušinį“ į lizdą, stengdamiesi jį nenuleisti ar nenugriauti. Naudojamas plastikinis ar popierinis kiaušinis (galima ir kamuoliuką), o pernešti reikia jį: šaukšte, delnuose, dėžutėje ar krepšelyje.

Kiekvienam vaikui – atskiras maršrutas su kliūtimis ar ženklais: apeiti kuolą, peržengti virvelę, pereiti per pažymėtą taką.

Mokytojos klausimai:
– „Kaip laikysi, kad nenukristų?“
– „Ar lėtai ar greitai saugiau?“
– „Kurioje vietoje buvo sunkiausia?“

3.Tyrinėjimas. „Iš ko padarytas vištos lizdas?“

Vaikai lauke tyrinėja įvairias natūralias medžiagas ir kuria išvadą, kurios iš jų galėtų tikti vištos lizdui.
Mokytoja pateikia: šiaudus, šieną, plonus pagaliukus, sausą žolę, akmenėlius, vatos kamuoliukus, popieriaus juosteles.

Vaikai liečia, lygina ir diskutuoja:
– „Kas minkšta? Kas šiurkštu?“
– „Kas laikytų kiaušinį saugiai?“
– „Iš ko būtų patogiausia padaryti lizdą?“

Galiausiai jie surenka savo pasirinktų medžiagų „lizdą“, į kurį įdeda kiaušinio muliažą (popierinį, plastikinį ar iš akmens).

Mokytoja įjungia išmaniojoje lentoje paruoštą medžiagą apie naminius gyvūnus, apžvelgiami gyvūnai, apie kuriuos buvo kalbėta šią savaitę. https://view.genially.com/67ceb0be1b9b0441dfc3bb3a

Aiškinimasis: Mokytoja išdėlioja ant kilimo tikras ar dirbtines medžiagas: plunksnas, vatos „kailį“, siūlų „ūsus“, mažą šieną ar šiaudus, popierinį kiaušinį, paveikslėlius: morka, kaulas, grūdai, dubenėlis

Vaikai tyrinėja ir aptaria:
– „Kas priklauso kuriam gyvūnui?“
– „Ką galime pasakyti iš medžiagos, ką liečiame?“
– „Kodėl katinas turi ūsus, o višta – ne?“

Demonstravimas: Mokytoja prisega ant magnetinės lentos ar didelio lapo gyvūno siluetą (katino, šuns, triušio, vištos).
Vaikai paeiliui prideda atitinkamus atributus: katinui – ūsus, vištai – plunksną, triušiui – morką, šuniui – dubenėlį su kaulu

Mokytoja skatina verbalizuoti:
– „Aš pridėjau morką triušiui, nes jis ją valgo.“
– „Vištai reikia plunksnų – kad būtų šilta.“

Žaidimas. Kiekvienas vaikas gauna paprastą knygelę iš 2–3 sulankstytų A4 lapų, kurioje yra tušti puslapiai su gyvūnų siluetais arba tik antraštėmis: 1 psl. – „Šuo“, 2 psl. – „Katinas“, 3 psl. – „Triušis“, 4 psl. – „Višta“, 5 psl. – „Mano mėgstamiausias gyvūnas“.

Vaikai spalvina, piešia ar klijuoja tai, ką prisimena apie kiekvieną gyvūną.
Gali naudoti pasirinktus lipdukus, vatos gumulėlius, siūlus, plunksnas, priklijuoti paveikslėlius. Galiausiai: kiekvienas vaikas pasirenka vieną puslapį, kurį nori pristatyti grupei – ką nupiešė ir kodėl.

Vaikas gauna laminuotą kiemo vaizdo pagrindą (piešinį: žolė, tvorelė, medelis, darželis, vištidė, būda, narvelis) ir korteles su gyvūnais bei jų „slėptuvėmis“ (katinas – po medžiu, višta – vištidėje, šuo – būdoje, triušis – prie krūmo).

Užduotis – priklijuoti ar uždėti gyvūną į tinkamą vietą kieme, pagal jo gyvenamą aplinką ar elgseną.
Vaikas apgalvoja, kur gyvūnui būtų gera:
– „Katinas mėgsta snausti pavėsyje – padėsiu jį po medžiu.“
– „Triušis slepiasi prie krūmo – čia jo vieta.“

Galima pridėti ir „negyvūninių“ daiktų (pvz., kamuoliukas, lėkštė su maistu) ir paklausti, kur ką padėti.

2.Kūrybinė veikla: „Gyvūno kaukė – kas aš?“

Vaikai pasirenka vieną iš savaitėje aptartų gyvūnų – katiną, šunį, triušį ar vištą – ir susikuria jo kaukę.
Kaukė daroma iš paruošto popierinio trafareto ar lėkštės formos, prie kurios vaikai klijuoja detales, kad atspindėtų pasirinktą gyvūną: katinui – ūsai iš siūlų, ausytės iš trikampėlių, šuniui – nulėpusios ausys, spalvoti lopai, triušiui – ilgos ausys, vata ant skruostų, vištai – skiauterė, snapelis, plunksnos. Kai vaikai pasigamina kaukes, jie gali:
– įsijausti į gyvūno vaidmenį,
– pasakyti vieną sakinį apie savo gyvūną:
„Aš esu višta – gyvenu vištidėje!“
„Aš triušis – mėgstu morkas!“

https://pin.it/L1lNTAhTy

https://pin.it/39guI4B18

https://pin.it/1RsFRB0U6

https://pin.it/30ByUk453

https://pin.it/2KjMcvdzb.

3.IT veikla: „Kieno šeima?“ Planšetėje ar interaktyvioje lentoje vaikai mato gyvūnų šeimos narius:
– mama višta, viščiukas
– šuo ir šuniukas
– katė ir kačiukas
– triušė ir triušiukas

Vaikui rodomi atskirai išdėstyti gyvūnai, o jis turi sujungti tinkamus šeimos narius arba vilkti gyvūną į tinkamą „šeimos burbulą“ (pvz., mamos paveikslėlį su mažyliu).

Klausimai, kurie gali lydėti veiklą:
– „Kurio čia mažylis?“
– „Kur yra mamos vištos vaikas?“
– „Ar kačiukas gyvena su šuniu?“

https://learningapps.org/display?v=po502zpbn25

Vaikai apibraukia savo delną popieriuje, o tada, naudodami piešimo ir aplikavimo priemones, delno formą paverčia pasirinktu gyvūnu (katinu, šuniuku, triušiu ar višta).
Naudojami: flomasteriai, spalvotas popierius, klijai, vata, siūlai. Pavyzdžiui: delnas su pridėtais ausyčių, uodegos elementais tampa triušiu. https://pin.it/7MEtJ4ziD

https://pin.it/5rDl9LUsY

https://pin.it/5ReRTwpic

2.Sensorinė veikla: „Kieno kailiukas?“

Vaikai tyrinėja skirtingas medžiagas dėžutėse ar uždaruose maišeliuose (naudojamas veltinis, aksomas, plunksnos, šiurkšti virvė). Užduotis – užmerktomis akimis paliesti medžiagą ir spėti, kurio gyvūno kailiuką ji primena. Naudojamos gyvūnų kortelės (šuo, katinas, višta, triušis), kurias vaikas pasirenka pagal savo spėjimą.

Mokytoja skatina refleksiją: – „Koks tai jausmas?“, „Kas tavyje sako, kad tai triušis?“, „O jeigu tai būtų šuns kailis – kuo jis skiriasi?“.

3. Vaidybinė veikla: „Gyvūnų pasitarimas“

Vaikai įsivaizduoja, kad visą savaitę pažinti gyvūnai (katinas, šuo, triušis, višta) susirenka į pasitarimą. Kiekvienas vaikas pasirenka gyvūną (figūrėlę ar kaukę) ir vaidina, ką gyvūnas galėtų pasakyti: kuo jis džiaugiasi, ką mėgsta, ko jam reikia.

Vaidybos siužetas:
– Gyvūnai „susirenka į pievą“ pasitarti.
– Katinas sako: „Man reikia žaislo ir šilumos“.
– Šuo atsako: „Man patinka bėgioti ir saugoti kiemą“.
– Triušis: „Aš ieškau šviežios žolės“.
– Višta: „Noriu šiaudų savo lizdui“.
Vaikai kuria trumpus gyvūno sakinius, kalba „jo balsu“, vaidina emocijas ir reakcijas.

Papildoma idėja: galima naudoti lėles, kaukes ar popierines figūrėles su pagaliukais.

Lauke įrengiama tyrinėjimo stotelė trasa. Kiekvienoje stotelėje vaikai randa po vieną gyvūną (figūrėlę, paveikslėlį) ir keletą jam priklausančių ar ne priklausančių daiktų (pvz., višta ir kiaušinis, bet ir šuo ar kaulas).

Vaiko užduotis – atrinkti, kas tinka gyvūnui, ką jis naudoja, kuo maitinasi ar kur gyvena.

Kiekvienas vaikas pereina trasą, atlieka užduotį ir žymi spalvotu rutuliuku (lipduku ar akmenuku), kad atliko užduotį.

2.Praktinė veikla: „Pagalba gyvūnų ūkiui“

Vaikai lauke žaidžia, kad jie – mažieji ūkio padėjėjai. Ant žemės ar stendo yra 4 zonos: katino kampelis, šuns būda, vištidė ir triušio narvas.

Vaikai gauna daiktų maišelį su įvairiais objektais: morka, kaulas, kamuoliukas, plunksna, žaislas, šienas, dubenėlis, pagalvėlė, vata.

Užduotis – teisingai išdėlioti daiktus į gyvūnų zonas, padedant jiems apsigyventi: vištai – lizdas, kiaušinis, grūdai. Triušiui – morka, šienas. Katinui – žaisliukas, pagalvėlė.

3.Tyrinėjimas / Meninė raiška. „Gyvūnų šešėlių paroda“

Lauke vaikai stebi, kaip skirtingų gyvūnų figūrėlės meta šešėlį (naudojamas saulės apšvietimas arba prožektorius, jei debesuota). Ant popieriaus ar takelio vaikai stato gyvūnų figūrėles (katinas, šuo, triušis, višta) ir apvedžioja jų šešėlius pieštukais ar kreidelėmis.

Vėliau šešėliai spalvinami, puošiami, o šalia jų rašomas ar piešiamas pats gyvūnas – taip matoma, kuo skiriasi šešėlis ir tikrasis gyvūnas.

Papildomai: galima palyginti gyvūnų dydžius, šešėlio ilgį, formą.
Pavyzdžiui: – „Šuns šešėlis ilgesnis nei triušio“, „Vištos šešėlis atrodo kaip paukščio“.