<?xml version="1.0"?>
<rss version="2.0">
   <channel>
      <title>EGIPTAS - NILO DOVANA by Emilija Rackauskaite</title>
      <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija</link>
      <description>Integruotas istorijos ir IT projektas „Civilizacijų link“ parengė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinė Emilija Račkauskaitė. Darbo vadovės: E.Rupšienė ir N.Šiškauskienė</description>
      <language>en-us</language>
      <pubDate>2016-03-15 10:12:25 UTC</pubDate>
      <lastBuildDate>2025-11-29 09:46:08 UTC</lastBuildDate>
      <webMaster>hello@padlet.com</webMaster>
      <image>
         <url></url>
      </image>
      <item>
         <title>Kodėl Nilas toks svarbus Egiptui?</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/111189417</link>
         <description><![CDATA[<div>Žemei, kad subrandintų gerą derlių, reikia pakankamai lietaus. Tačiau Egipto valstietis savo laukams melsdavo ne lietaus; čia lietus būdavo retas svečias. Egipto žmonėms rūpėjo, kad kasmetinis Nilo potvynis pasiektų reikiamą lygį, ir vandenys užtvindytų žemdirbių laukus. Kasmet, maždaug nuo birželio vidurio, upės vanduo pamažu kildavo, Nilas smarkiai patvindavo, o rugsėjo mėnesį potvynis pasiekdavo aukščiausią lygį.Tada upės žemupys būdavo užlietas, žmonių gyvenvietės it salelės kyšodavo iš vandens. Kai jis, potvyniui pasibaigus, atslūgdavo, ten likdavo juodas, derlingas dumblas - gera pasėlių trąša, leidžianti džiaugtis puikiu derliumi.<br><a href="http://exlab.lt/content/egiptas-nilo-dovana">http://exlab.lt/content/egiptas-nilo-dovana</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-17 08:53:05 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/111189417</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Iš kur tiek vandens?</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/111190363</link>
         <description><![CDATA[<div>Senovės egiptiečiai ilgai nesuprato, iš kur į Nilą kasmet suplūsta tiek vandens, tačiau atsakymo nerado. Mes šiandien žinome, jog savo vandenį Nilas atplukdo iš toli Afrikos žemyno viduryje esančių plotų: tai Etiopijos aukštuma, tiekianti vandenį daugybei Mėlynojo Nilo upelių, kalnuotos vietovės aplink Viktorijos ežerą ir didžiosios Pietų Sudano pelkės, aprūpinančios vandeniu Baltąjį Nilą.<br><a href="http://exlab.lt/content/egiptas-nilo-dovana">http://exlab.lt/content/egiptas-nilo-dovana</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-17 09:00:17 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/111190363</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Nilo potvyniai</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/111194627</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Nilas">Nilo</a>&nbsp;slėnis sudaro natūralų geografinį regioną, iš rytų bei vakarų supamą dykumų, šiaurėje atsiremiantį į&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vidur%C5%BEemio_j%C5%ABra">Viduržemio jūrą</a>, o pietuose siekiantį pirmąjį Nilo slenkstį. Čia nuo pat senovės buvo ypač didelė gyventojų koncentracija, nulemta labai derlingos žemės, kurią užtikrino periodiškai, t. y. kasmet atsinaujinantys&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Nilas">Nilo</a>&nbsp;potvyniai, patręšiantys slėnį derlingu dumblu. Poreikis turėti vieningą valdžią, galinčią užsiimti Nilo vandens reguliavimu ir paskirstymu lėmė tai, kad jau&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/3000_m._pr._m._e.">3000 m. pr. m. e.</a>&nbsp;Egipte susikūrė vieninga valstybė. Dėl specifinės geografinės padėties faraonų Egiptas ilgą laiką išliko nepriklausoma valstybe ir savarankiška civilizacija. Ji išsilaikė 3000 metų.</div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-17 09:30:12 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/111194627</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Kokiomis vietovėmis teka Nilas?</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112574597</link>
         <description><![CDATA[<div>Baltojo Nilo pradžia netoli ekvatoriaus, šių laikų valstybių teritorijose -prie Tanzanijos, Burundžio, Ruandos, Kenijos, Ugandos ir Sudano. Mėlynojo Nilo ištakos - Etiopijos kalnuose. Netoli Sudano sostinės Chartumo abi upės susijungia, o maždaug 350 km į šiaurę nuo miesto į Nilą įteka Atbara, vienintelis jo intakas. Kaip ir Mėlynojo Nilo taip ir Atbaros ištakos yra Etiopijos aukštikalnėse. Vasarą ir šios upės vandenis pripildo musoninės liūtys; įtekėdama į Nilą, Atbara prisideda prie Nilo potvynių.<br><a href="http://exlab.lt/content/egiptas-nilo-dovana">http://exlab.lt/content/egiptas-nilo-dovana</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 18:12:14 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112574597</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Egipto Dalys</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112575569</link>
         <description><![CDATA[<div>Egiptas geografiškai buvo sudarytas iš dviejų gana skirtingų dalių. Šiaurinė, arba <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemutinis_Egiptas">Žemutinis Egiptas</a>pasižymėjo labai drėgnu klimatu, buvo pelkėta vietovė, vagojama daugybės smulkių upių ir kanalų. Pietinė dalis, arba <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1tutinis_Egiptas">Aukštutinis Egiptas</a> sudarė siaurą ir ilgą juostą išsidėsčiusią šiaurės-pietų ašimi, ir koncentravosi ties pagrindine Nilo vaga.<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Egiptas">https://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Egiptas</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 18:17:29 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112575569</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Egipto civilizacija</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112577008</link>
         <description><![CDATA[<div>Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Saharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Prieš 10 000 metų jie sukūrė aukšto lygio civilizaciją. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų. Dėl specifinės padėties faraonų Egiptas ilgą laiką išliko nepriklausoma valstybe ir savarankiška civilizacija<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Egiptas">https://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Egiptas</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 18:27:42 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112577008</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Religija</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112577628</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Politeizmas">Politeistinė</a>&nbsp;(apie 2000 dievų). Kiekviename iš nomų (41, kita versija – 42) buvo po 9 svarbiausius dievus, kurių trejetas sudarė dominuojančią šventąją trejybę. Tikėta pomirtiniu gyvenimu, todėl stengtasi kūną apsaugoti nuo irimo jį balzamuojant aliejais ir druska. Mumijos laidotos su&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Amuletas">amuletais</a>&nbsp;ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mirusi%C5%B3j%C5%B3_knyga">Mirusiųjų knyga</a>. Ši knyga buvo rašoma ant papiruso ritinėlių, joje daug užkeikimų, himnų dievams.&nbsp;<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Egiptas">https://lt.wikipedia.org/wiki/Senov%C4%97s_Egiptas</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 18:32:00 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112577628</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Ilgiausia upė?</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112578400</link>
         <description><![CDATA[<div>Daugelis mokslininkų laiko Nilą ilgiausia upe pasaulyje. Tačiau kiti diskutuoja, kad <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Amazon%C4%97_(up%C4%97)">Amazonė</a> irgi gali pretenduoti į šį titulą. Nesutarimai kyla dėl vietos, nuo kurios reiktų matuoti, nes Nilo aukštupiu gali būti vadinamos dvi didelės upės – <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltasis_Nilas">Baltasis Nilas</a> (prasidedantis Rytų Afrikoje ties <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pusiaujas">pusiauju</a>) ir <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDydrasis_Nilas">Žydrasis Nilas</a>(prasidedantis <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Etiopija">Etiopijoje</a>), kurios susilieja ties Chartumu.  Nilo ilgis 6 650 km.</div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 18:36:59 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112578400</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Mitai ir faktai apie senovės Egiptą</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112579341</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://www.youtube.com/watch?v=gsCJdi67fA4">https://www.youtube.com/watch?v=gsCJdi67fA4</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=gsCJdi67fA4" />
         <pubDate>2016-05-25 18:43:24 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112579341</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Garsiausi senovės Egipto dievai</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112579582</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://www.youtube.com/watch?v=ozGMSoaxgoc">https://www.youtube.com/watch?v=ozGMSoaxgoc</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=ozGMSoaxgoc" />
         <pubDate>2016-05-25 18:45:03 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112579582</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Menas</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112579970</link>
         <description><![CDATA[<div>Senovės Egipto menas stengėsi atspindėti amžinumą ir nekintamumą. Viskas buvo statoma amžiams, todėl vyravo didingas formos monumentalumas, tvirtumas, (piramidės, Labirintas, Karnako šventyklų kompleksas, Luksoro šventykla, Sfinksas). Pagrindiniai Egipto meno stiliaus bruožai: statiškumas, griežtas ir ryškus konstruktyvizmas, kanonizmas (tam tikrų normų ir taisyklių paisymas), geometrinis taisyklingumas, atidus natūros stebėjimas. Sėdinčios figūros būtinai turėjo būti sudėjusios rankas ant kelių, vyrai vaizduojami tamsesne nei moterų oda.</div>]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 18:47:42 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112579970</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Egipto vaizdai</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112581303</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://www.youtube.com/watch?v=soDgTle1xns">https://www.youtube.com/watch?v=soDgTle1xns</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=soDgTle1xns" />
         <pubDate>2016-05-25 18:56:34 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112581303</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Testas</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112585011</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://docs.google.com/forms/d/1Jv0tK4FJRz3eibgstmWG5WX-kmw3yLL1k8cEVH4n8bY/viewform">https://docs.google.com/forms/d/1Jv0tK4FJRz3eibgstmWG5WX-kmw3yLL1k8cEVH4n8bY/viewform</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://docs.google.com/forms/d/1Jv0tK4FJRz3eibgstmWG5WX-kmw3yLL1k8cEVH4n8bY/viewform" />
         <pubDate>2016-05-25 19:26:01 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112585011</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Testas</title>
         <author>emiliux147</author>
         <link>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112585061</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="http://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/fallback_link.png" />
         <pubDate>2016-05-25 19:26:18 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/emiliux147/istorija/wish/112585061</guid>
      </item>
   </channel>
</rss>
