<?xml version="1.0"?>
<rss version="2.0">
   <channel>
      <title>Integruotas IT ir geografijos projektas. Graikija by Nedas Totilas</title>
      <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr</link>
      <description></description>
      <language>en-us</language>
      <pubDate>2017-03-23 09:24:51 UTC</pubDate>
      <lastBuildDate>2025-11-22 01:33:48 UTC</lastBuildDate>
      <webMaster>hello@padlet.com</webMaster>
      <image>
         <url></url>
      </image>
      <item>
         <title>Graikija.Oficialiai – Graikijos Respublika– valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros.</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162053769</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2017-03-23 09:26:09 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162053769</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Geografinė padėtis:                                                                   Graikija yra išsidėsčiusi Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio pietuose ir Peloponeso pusiasalyje, kurį nuo žemyninės dalies skiria Korinto kanalas, ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje Graikija ribojasi su Albanija (282 km), Makedonija (228 km), Bulgarija (494 km), Turkija (206 km), vakaruose jos krantus skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros. Gavdos sala yra piečiausias Graikijos bei Europos taškas.</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162054979</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/ce7c9ec1df0b668a0e29ee2aba338723/graikija.jpg" />
         <pubDate>2017-03-23 09:31:19 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162054979</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Aukščiausias Graikoijos kalnas: Olimpas.       2 918 m aukščio, ir vienas aukščiausių kalnų Europoje pagal visą aukštį nuo papėdės iki viršūnės</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162055700</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/3fbd1ec73ef424dcad09bd87008c00ac/graikija_olimpo_kalnai_72799434.jpg" />
         <pubDate>2017-03-23 09:34:41 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162055700</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Klimatas</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162056339</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>Graikijoje vyrauja </strong><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vidur%C5%BEemio_j%C5%ABra#Klimatas"><strong>Viduržemio jūros </strong></a><strong>klimatas: drėgnos, švelnios žiemos ir sausos bei karštos vasaros. Pajūryje žiemomis vyrauja švelnus oras, dažnai lyja, sniegas teiškrenta labai retai. Vasaros yra gana karštos ir per jas retai siautėja audros. Šalies viduje žiemomis yra žymiai vėsiau. Naktį dažnai pasitaiko šalnų, bei retkarčiais iškrenta daug sniego. Vakarų Graikijos ir Peloponeso kalnai žiemą pasidengia storu sniego sluoksniu. Rudenį ir pavasarį lyja.&nbsp;<br>Drėgniausia Graikijos dalis – Jonijos pakrantė.</strong></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2017-03-23 09:37:31 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162056339</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Graikijos Vėliava</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162056844</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/10e5b6567ed9241edb331a689c0a9a8a/22222d.jpg" />
         <pubDate>2017-03-23 09:39:08 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162056844</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Sostinė: Atėnai</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162057073</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>745514 gyventojų.</strong></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/43e65801544adf57cafd3bed79d0f57b/atenai_graikija_62326163.jpg" />
         <pubDate>2017-03-23 09:40:07 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162057073</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Herbas:</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162057843</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/d00c3b17b64774f5c209b7a09f1b196d/Coat_of_arms_of_Greece_svg.png" />
         <pubDate>2017-03-23 09:43:26 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162057843</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Graikijos himnas:                                                Se gnōrízō apó tīn kópsītou spathioú tīn tromerī́,se gnōrízō apó tīn ópsī,pou me vía metráei tīn gī.Ap&#39; ta kókkala vgalménītōn Ellī́nōn ta ierá,kai san prṓta andreiōménī,chaíre, ō chaíre, Elephtheriá!</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162058276</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2017-03-23 09:45:28 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162058276</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Šaltiniai: </title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162058477</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Graikija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Graikija</a><br><a href="https://www.google.lt/search?q=graikija&amp;source=lnms&amp;tbm=isch&amp;sa=X&amp;sqi=2&amp;ved=0ahUKEwiy3cvZp-zSAhVFqxoKHSHMC6sQ_AUIBigB&amp;biw=1536&amp;bih=787">https://www.google.lt/search?q=graikija&amp;source=lnms&amp;tbm=isch&amp;sa=X&amp;sqi=2&amp;ved=0ahUKEwiy3cvZp-zSAhVFqxoKHSHMC6sQ_AUIBigB&amp;biw=1536&amp;bih=787</a></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2017-03-23 09:46:21 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/162058477</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Išradimai:</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/167198721</link>
         <description><![CDATA[<div>Senovės graikai padarė daug naujovių, iš kurių daugelis yra vis dar plačiai naudojamas šiuolaikinėje visuomenėje.Graikai sukūrė fizinius išradimai, pavyzdžiui, katapultą, patrankos ir garo variklį, taip pat sąvokas, tokias kaip dramos teatre, Olimpinių žaidynių ir demokratija.</div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/009ae8432b9dd10f25122e8a4e116c77/is_stiklo_pagamintas_garo_variklis.jpg" />
         <pubDate>2017-04-20 08:21:43 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/167198721</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Dievai:</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/167199219</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>Graikų dievai</strong> – senovės graikų garbinti dievai. Jie buvo vaizduojami kaip turintys ypatingų galių ir esantys nemirtingi. Graikų dievai buvo nemirtingi laiko atžvilgiu, nors tarpusavio kovose galėjo būti sužeidžiami ir nužudomi. Jie galėjo transformuoti gyvus padarus, įtakoti žmonėms nepavaldžius dalykus, buvo personifikuotos stichijos, kaip meilė, saulė, kerštas, jūros gelmė ir kt. Buvo tikima, kad dievai valdo kiekvieną gyvenimo sferą.</div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/prod/106942073/b9ed63d44d9b2b79aac8aae23fc2e9a6/olimpas.jpg" />
         <pubDate>2017-04-20 08:24:57 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/167199219</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Tradicijos</title>
         <author>elapiukas</author>
         <link>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/168566701</link>
         <description><![CDATA[<div>Turbūt labiausiai švenčiama visuotinė kalendorinė šventė Graikijoje yra Apokries karnavalas, šiek tiek panašus į mūsų Užgavėnes. Trunka jis dvi savaites iki gavėnios, kartais net ir tris, prasideda sekmadienį, kuris vadinamas „mėsos švente“<br><strong>Vardadienis – šventas dalykas<br>Bene svarbiausia šventė – krikštynos</strong></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2017-04-27 08:13:02 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/elapiukas/ocoh62coxtkr/wish/168566701</guid>
      </item>
   </channel>
</rss>
