<?xml version="1.0"?>
<rss version="2.0">
   <channel>
      <title> by Rėjus Zakaras</title>
      <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis</link>
      <description></description>
      <language>en-us</language>
      <pubDate>2016-03-18 07:14:34 UTC</pubDate>
      <lastBuildDate>2024-10-13 15:44:06 UTC</lastBuildDate>
      <webMaster>hello@padlet.com</webMaster>
      <image>
         <url></url>
      </image>
      <item>
         <title>DARBO PLANAAS</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/101694016</link>
         <description><![CDATA[<div>1. Valstybė<br>2. Geografinė padėtis<br>3. Reljefo ypatumai<br>4. Klimatas<br>5. Augalija ir gyvunija,geografinės zonos<br>6. Vidaus vandenynas<br>7. Saugumos teritorijos jų svarba<br>8. Vieną sauguma teritorija apibūdinti plačiau</div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-03-18 07:29:09 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/101694016</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Suomijos zemėlapis</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/101695054</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/93/Suurin_Suomi.PNG" />
         <pubDate>2016-03-18 07:39:11 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/101695054</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Geografinė padėtis</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/103573736</link>
         <description><![CDATA[<div>Suomija rytuose ribojasi su Rusija, šiaurėje su Norvegija, vakaruose – su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose –Botnijos, o pietuose – Suomijos<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_%C4%AFlanka">&nbsp;</a>įlanka. Suomijai priklauso tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Aland%C5%B3_salos">&nbsp;</a>salos.<br><br>Nors kartais priskiriama Skandinavijos šalims, Suomija tik šiaurėje ribojasi su Skandinavijos<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Skandinavijos_pusiasalis">&nbsp;</a>pusiasaliu. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena iš šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Poliaratis">poliaračio</a>.<br><br></div><ul><li>Šiauriausias taškas - Nuorgamas 70’ 5 30” šiaurės platumos</li><li>Piečiausias taškas - Tuliniemis 59’ 4 30” šiaurės platumos</li><li>Labiausiai nutolęs į rytus - Virmajarvi 31”35’ 20” rytų ilgumos</li><li>Labiausiai nutolęs į vakarus - Koltapachtaniemi 20” 33’ 17” vakarų ilgumos</li><li>Plotas – 338145 km², tarp jų:<ul><li>sausumos – 304593 km²</li><li>vidaus vandenys – 33553 km²</li><li><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></li></ul></li></ul><div><br></div>]]></description>
         <enclosure url="http://www.maps-of-europe.net/maps/maps-of-finland/detailed-physical-and-road-map-of-finland.jpg" />
         <pubDate>2016-04-01 06:15:01 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/103573736</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Reljefo ypatumai</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/103574299</link>
         <description><![CDATA[<div>Suomija – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai (drumlinai), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir geležinkeliai. Laplandijos, šiauriausiai esančios provincijos, reljefas – aukštos apskritos kalvos. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (<em>Tunturis</em>), kurios iškyla iš plokščios tundros. Šiaurės vakaruose į Suomiją įsiterpia Skandinavijos kalnai (Aukščiausias Suomijoje - Haltiatuntūrio kalnas1328 m.).<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/74/Finlandsat_low-ress.jpg/250px-Finlandsat_low-ress.jpg" />
         <pubDate>2016-04-01 06:21:29 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/103574299</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Klimatas</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/103574801</link>
         <description><![CDATA[<div>Suomijos klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Būdingos ilgos, šaltos žiemos, daug sniego, stiprūs vėjai. Vasaros trumpos, gana šiltos.<br><br>Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais vidutinė temperatūra nuo -3 iki –14 °C.</div><div><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Krituliai"><br></a>Krituliai iškrenta 400-700 mm per metus. Sniego danga pietvakariuose išsilaiko 4-5 mėn, šiaurėje 6-7 mėn. per metus. Jūros pakrantėse dažni rūkai (35-85d. per metus).<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/2998fe855e2bce19b19eccb788ec9900a6b2625b/4b31200ea1d05e7f99dcd2c75fa306e0.gif" />
         <pubDate>2016-04-01 06:26:07 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/103574801</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Augalija </title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/105946172</link>
         <description><![CDATA[<div>Miškingumas 71 %. Pusę miškų sudaro pušys (44 %), drėgnose vietose auga eglės (38 %), pietuose beržų miškai, o pietuose ir pietvakariuose dar yra ąžuolų, liepų, uosių, klevų.<br>Šiaurėje vyrauja miškatundrė ir tundra. Auga įspūdingos kalnų<a href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaln%C5%B3_azalija&amp;action=edit&amp;redlink=1">&nbsp;</a>azalijos.&nbsp;<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/d1e6d0c304c82fe0fea5de6d805db0731b424740/b2f3260ff3078e25956e83658b550cae.jpg" />
         <pubDate>2016-04-15 06:13:19 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/105946172</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Gyvunija</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107022574</link>
         <description><![CDATA[<div>Suomijoje yra nedaug plėšriųjų žvėrių – vilkų, ernių , lūšių, lokių. Daugiau sutinkama briedžių (šiaurėje ir vakaruose), lapių, voverių, šermonėlių, miškinių<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1kin%C4%97_kiaun%C4%97">&nbsp;</a>kiaunių, kiškių (baltųjų ir pilkųjų), šeškų, kurmių.<br>&nbsp;audinių, poliarinių lapių, Tundroje gyvena poliarinės lapės, baltosios<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltoji_pel%C4%97da">&nbsp;</a>pelėdos, kiškiai ir gausybė graužikų.<br>Dažnai sutinkami paukščiai: varnos, šarkos, gegutės,strazdai, geniai, sniegenos, jerubės, apuokai. Iš rečiau gyvenančių - kilnieji ir jūriniai<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/J%C5%ABrinis_erelis">&nbsp;</a>ereliai. Tenykščiai vandens paukščiai – gulbės, žasys, antys.Upėse ir ežeruose gausu žuvų (lašišų, upėtakių, sykų, ešerių, lydekų, sterkų), karšių, upinių<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Upinis_v%C4%97%C5%BEys">&nbsp;</a>vėžių.<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/98b488e7558a4cd5b607e27840790af1db821dc7/fcc1b86f683dd39badb6e3fddbd83fbd.jpg" />
         <pubDate>2016-04-21 14:48:08 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107022574</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Geografinė zona</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107087793</link>
         <description><![CDATA[<div>Suomija yra vidutinių platumų klimato juostoja,visoje šalyje yra paplite spygliuočių miškai.<br><a href="https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/11kl_gamtine_geografija/GE_DE_23/teorine_medziaga_8_1.html">https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/11kl_gamtine_geografija/GE_DE_23/teorine_medziaga_8_1.html</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/3339388b6fb7781f8d2ad4b2a0e4752df2874e54/dc2e2d7c22a02c213e8d30a45a18eb5c.png" />
         <pubDate>2016-04-21 18:24:08 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107087793</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Vidaus vandenys</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107089280</link>
         <description><![CDATA[<div>Suomijos gamtai nemažą įtaką daro jūra. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Pakrantėse - kalvotos žemumos. Pakrantėse yra daug mažų uolėtų salų – šcherų, (ypač pietuose) ~30000 salų; didžiausios - Alandų salos.<br>Vidaus vandenys užima ~ 1/10 Suomijos ploto. ~90 % teritorijos priklauso Baltijos baseinui, dalis šiaurės upių Arkties vandenyno baseinui.<br>. Pelkės užima beveik 1/3 Suomijos ploto.<br>Ežerai:<em><br>Suomijoje daugiausia ežerų tiek ES, tiek pasaulyje – apie 188 tūkst.</em>&nbsp;(užima ~8 % Suomijos ploto. Dauguma ežerų negilūs – 5-20 m.<br>Daugelis ežerų jungiasi vieni su kitais, sudarydami dideles ežerų sistemas. Didžiausias – pietryčiuose, netoli Baltijos jūros plačiai žinomas Suomijos ežerynas (4377 km²).&nbsp;<br>Krašto pietinėje dalyje yra didžiausias Suomijos ežeras Saima (1460 km²). Kiti didžiausi ežerai: Pejenė (1054 km²), Inaris (1102 km²), Oulujarvis (900 km²).<br>Upės:<br>Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Didžiausios upės: Kemijokis (483 km), Kiumijokis, Kokemejenjokis. Didžiausias krioklys - Imatra (Vuoksnos upėje).<br>Didžiuma Suomijos upių teka į Botnijos<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Botnijos_%C4%AFlanka">&nbsp;</a>įlanką. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros.<br>Daugelis jų tinka hidroelekrinėms statyti. Upių vingiuotumas trukdo plukdyti mišką, todėl vandens lygiui pakelti įrengta daug užtvankų su pralaidomis.<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/a442b323734e64a1ad8ef7f1cd02a7b95bf7839a/3180834e0a912a6940b19a13fdcfc787.jpg" />
         <pubDate>2016-04-21 18:29:43 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107089280</guid>
      </item>
      <item>
         <title> Saugumos teritorijos ir jų svarba</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107094026</link>
         <description><![CDATA[<div>&nbsp;Suomija labai rūpinasi miškų želdinimu ir Europoje pirmauja pagal miško metinį prieaugį vienam gyventojui. Krašte 60 % miškų plotų valstybiniai.<br>Suomiai labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau 50 nacionalinių<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Suomijos_nacionaliniai_parkai">&nbsp;</a>parkų ir 15 rezervatų. Didžiausias nacionalinis parkas yra Lapijoje (Laplandijoje), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km²) nacionalinis parkas.<br><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_national_parks_of_Finland">https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_national_parks_of_Finland</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/483fe34120df302cac540c52d99a6a12d636d375/c9a1f7043ea50800a5a290147849e6ed.jpg" />
         <pubDate>2016-04-21 18:47:03 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107094026</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Koli nacionalinis parkas</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107097577</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>Koli nacionalinis parkas</strong>&nbsp; yra nacionalinisparkas ir savivaldybių Joensuu , Lieksa ir Kontiolath&nbsp; į Šiaurės Karelijos regione Suomijoje. Jis apima 30 kvadratinių kilometrų (12 kv mi) miškingų kalvų vakarinėje ežero Pielinen , buvo įkurta 1991 priešingai nei kitų nacionalinių parkų Suomijoje Koli nacionalinis parkas iš pradžių buvo reglamentuojama Suomijos miško tyrimu<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Finnish_Forest_Research_Institute">&nbsp;</a>institutas Metla. Šiuo metu reglamentuoja Metsahallitus kaip ir kitų nacionalinių parkų.<br>Taip pat yra daug urvų Koli srityje, pavyzdžiui, urvas pavadintas Pirunkirkko. Tai 34 metrų (112 pėdų) ilgio ir 1-7 metrų aukščio.<br>Koli įkvėpė daug dailininkų ir kompozitorių, pavyzdžiui, Jean<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Jean_Sibelius">&nbsp;</a>Sibelius , Juhani<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Juhani_Aho">&nbsp;</a>Aho ir Eero<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Eero_J%C3%A4rnefelt">&nbsp;</a>Jarnefelt . Eero Järnefelt dažytos didelę sceną kartu su AW Finch ir Ilmari Aalto 1911, kuris buvo vertinamas Helsinkio geležinkelio stoties restorane. Dailininkai atrado Koli 19 amžiuje ir buvo vadinama viena iš nacionalinių peizažai Suomijoje.<br><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Koli_National_Park">https://en.wikipedia.org/wiki/Koli_National_Park</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/808e97d0386698546886cafb170f7642af2d1b1d/4792e36a26ace5929802c44c7ce9a3b2.jpg" />
         <pubDate>2016-04-21 18:59:49 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/107097577</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Google formos testas</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/111799837</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://docs.google.com/forms/d/1TIVWO7O588B9PHhvTvjEqAsijorjxxbWP5q0Yr63zFE/edit?usp=drive_web">https://docs.google.com/forms/d/1TIVWO7O588B9PHhvTvjEqAsijorjxxbWP5q0Yr63zFE/edit?usp=drive_web</a></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-05-20 06:12:08 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/111799837</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Testas power point</title>
         <author>rejus01</author>
         <link>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/111799933</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105066161/01b6773ba0e044d956151cc83fc60d535d1019b1/cbdf6ccb6757a62b356300c2c866a376.pptx" />
         <pubDate>2016-05-20 06:13:50 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/rejus01/geografinis/wish/111799933</guid>
      </item>
   </channel>
</rss>
