Stebėjimų, pokalbių ir praktinių veiklų metu atpažins ir įvardys artimiausioje aplinkoje esančius daiktus, supras, kurie iš jų yra saugūs, o kurie gali būti pavojingi.

Įsitrauks į IT veiklas naudodamiesi planšetėmis ar interaktyviomis skaidrėmis tyrinės saugius ir pavojingus buities bei gamtos daiktus. Lygins, aptars, darys išvadas.

Tyrinėdami supras, kaip veikia skirtingi daiktai, kodėl kai kurie jų kelia pavojų, o kiti padeda išlikti saugiems. Kels klausimus, siūlys idėjas, ką dar būtų įdomu išbandyti.

Veiklos metu planuos kelis žingsnius, kaip saugiai atlikti užduotį. Aptars, nuo ko pradėti, ką daryti toliau ir ko vengti, kad būtų saugu.

Pokalbių, žaidimų ir vaizdo medžiagos peržiūros metu įvardins, kaip atpažinti pavojingą situaciją ir kaip elgtis saugiai įvairiose aplinkose – buityje, gamtoje, kelyje.

Aplinkos pažinimas.: Atpažįsta ir pavadina <…> , nusako

akivaizdžius jų požymius. <…> (4 žingsnis)

Skaitmeninis sumanumas.: Mokytojo padedamas ir prižiūrimas naudojasi įvairių išmaniųjų įrenginių

valdymo priemonėmis (pele, jutikliniu ekranu, klaviatūra), informacinėmis

svetainėmis tyrinėjimams ir kt. ugdomajai veiklai. (5 žingsnis)

Tyrinėjimas.: Kelia klausimus, spėlioja, padedamas numato tiriamosios veiklos eigą,

rezultatus.(4žingsnis)

Mokėjimas mokytis.: Numato kelis žingsnius tikslui pasiekti ir juos įgyvendina.(5 žingsnis)

Pokalbis
Pirmiausia kalbamės su vaikais apie tai, ką galime rasti namuose. Kokius daiktus jie mato virtuvėje, vonioje, kambaryje.
Rodome Genially skaidres , kuriame pavaizduotas namų kambarys su įvairiais daiktais: virykle, virduliu, vaistais, žaislais, rozetėmis, pagalvėmis.
Vaikai pasakoja, ką atpažįsta, kokių daiktų yra matę savo namuose. Kartu aptariame, kurie daiktai yra naudingi, o kurie gali būti pavojingi.
Pedagogas skatina vaikus nusakyti daiktų požymius: karštas, kietas, minkštas, aštrus, spalvotas ir pan.

Edukacinio filmuko peržiūra
Vaikams rodome trumpą edukacinį filmuką apie saugų elgesį namuose.
Filmuko metu kalbamės: ką veikė veikėjas, ką padarė ne taip, kaip galėjo elgtis saugiai.
Pedagogas trumpam stabdo filmuką ir užduoda vaikams klausimus:
– Ar šitas daiktas pavojingas? Kodėl?
– Ką reikėtų daryti tokioje situacijoje?

Judrus žaidimas / mankšta: „Pavojinga – nepavojinga“
Pedagogas rodo daiktų paveikslėlius arba trumpai įvardija situacijas (pvz., „vaikas žaidžia su pagalve“, „vaikas ima vaistus nuo stalo“).
Jei saugu, tai vaikai pakelia rankas aukštyn.
Jei pavojinga, tai vaikai pritupia arba žengia žingsnį atgal.
Po kelių situacijų pereiname į trumpą mankštą, kurioje judesiai siejami su saugumo simboliais (pvz., „pakelk rankas – kai saugu“, „pritūpk – kai pavojinga“).

Vaidmenimis žaidimas.

Žaidžiame „Meškiukas namuose“.
Vaikai naudoja žaislinį meškiuką, rozetės, viryklės, puodelio ir kitų buities daiktų modelius. Vienas vaikas vaidina meškiuką, kiti stebi ir pasako, ar elgesys saugus. Kartu aptariame, ką daryti kitaip, kad meškiukas nesusižeistų.

Tyrinėjimas.

Liečiame daiktus: karšta ar šalta?
Vaikai liečia šiltus, šaltus, minkštus ir kietus daiktus (šaukštą, puodelį, pagalvėlę). Pasako, ką jaučia, ar saugu liesti. Mokytojas padeda suprasti, kas gali būti pavojinga ir kodėl.

https://www.pinterest.com/pin/369576713190933100/

Kūrybinė veikla.

Kuriame „Saugumo taisyklių plakatą“.
Grupelės vaikai gauna namo kontūrą ir įvairius daiktų paveikslėlius. Klijuoja tik saugius daiktus, o pavojingus palieka nuošalyje. Kartu pasakoja, kokias taisykles sukūrė ir kaip reikėtų elgtis namuose.

IT veikla. Žaidimas „Pavojinga ar saugu?“
Vaikai naudojasi interaktyvia lentele ar planšete. Žaidžia Wordwall žaidimą, kuriame reikia paspausti žalią mygtuką, jei daiktas saugus, arba raudoną – jei pavojingas. Kartu su pedagogu aptaria pasirinkimus.

Žaidimas.

Surask daiktą grupėje.
Pedagogas pasako daikto pavadinimą. Vaikas jį suranda grupėje, atneša ir pasako, ar daiktas saugus ar pavojingas. Aptariame, kodėl.

Grafikos darbas.

Piešiame „Svajonių saugų kambarį“.
Vaikas piešia akvarele savo saugų kambarį. Įtraukia tik saugius daiktus. Po piešimo pasakoja, kas jame saugu ir kodėl.

Lavinamoji užduotis.

Pagal šešėlį surask daiktą.
Vaikas gauna lapą su šešėliais ir daiktų paveikslėliais. Suranda, kuris daiktas tinka šešėliui. Aptariame, kurie daiktai saugūs, kurie yra pavojingi.

IT veikla.

Žaidimas „Kurie daiktai pavojingi?“.
Vaikas planšetėje žaidžia Wordwall žaidimą. Spusteli pavojingus daiktus. Kartu su pedagogu aptaria pasirinkimus.

https://wordwall.net/resource/80244456/pavojingi-daiktai

Tyrinėjimas.

Pažink paviršius yra saugu ar ne?
Vaikas eina skirtingu paviršiumi. Pasako, ką jaučia ir ar tai gali būti pavojinga. Aptariame, ką galima liesti, o ko ne.

https://www.pinterest.com/pin/50735933298169933/

Visa grupė. Žaidimas „Žingsnis į priekį – saugu“
Vaikai sustoja į liniją. Mokytoja vardina buities daiktus. Jei daiktas saugus – vaikas žengia žingsnį į priekį. Jei pavojingas – lieka stovėti vietoje.
Po kiekvieno žingsnio aptariama, kodėl daiktas saugus ar pavojingas, kaip juo reikia elgtis.

Individualiai. Vaikas kuria saugų žaislą.
Vaikas gauna kartono lapą su iškirpta forma (skyle), kurios viduje priklijuota lipni juosta. Vaikas renkasi gamtines medžiagas šakeles, akmenukus, lapus ir jas klijuoja lipnioje vietoje, kurdamas savo saugų žaislą. Pabaigoje pristato, ką sukūrė ir kodėl šis žaislas yra saugus.

Grupelėmis. Žaidimas „Telefonas: saugu ar pavojinga?“
Vaikai sėdi ratu. Pirmasis vaikas tyliai pasako draugui į ausį buities daikto pavadinimą. Žodis keliauja per visą ratą. Paskutinis vaikas garsiai pasako, ką išgirdo, ir nusprendžia ar daiktas saugus ar pavojingas. Grupelė aptaria, kodėl.

Pokalbis

Pirmiausia prisimename vakarykštę temą, kalbėjome apie pavojingus daiktus namuose.
Klausiame vaikų:
– Ką prisimenate iš vakar? Kokie daiktai namuose gali būti pavojingi?

Vaikai pasakoja, o pedagogas trumpai apibendrina: – Vakar kalbėjome apie saugumą namuose, o šiandien kalbėsime, kaip elgtis gatvėje, kad būtume saugūs.

Rodome vaikams paveikslėlį ar plakatą su gatve: perėja, šviesoforas, automobiliai, žmonės.
Klausiame:
– Ką matote šiame paveikslėlyje?
– Ar jūs einate gatve su tėveliais? Kaip žinote, kada galima eiti per gatvę?

Vaikai dalijasi savo patirtimi. Pedagogas paaiškina: – Gatvėje reikia laikytis taisyklių. Vienas iš svarbiausių pagalbininkų – šviesoforas.

Svečias – policininkas

Į grupę ateina svečias – policininkas (vienas iš tėvų).
Policininkas prisistato vaikams, parodo savo kepurę, liemenę ar ženkliuką.

Papasakoja: – Kas yra šviesoforas? Ką reiškia jo spalvos?
– Kodėl svarbu eiti per gatvę tik per perėją?
– Kodėl negalima eiti vienam be suaugusiojo?

Užduoda vaikams klausimus: – Ką daro žmonės, kai dega raudona šviesa?
– O ką darome, kai užsidega žalia?

Vaikai atsakinėja, o policininkas juos pagiria.

Situacijų demonstravimas su Amsiumi

Policininkas pakviečia savo draugą Amsių.
Amsius prisistatymas. jis patikrina ką vaikai išmoko pokalbio metu.

Demonstruojamos trys situacijos:

1. Amsius bėga per gatvę ne per perėją.

2. Amsius eina per gatvę, bet nežiūri į šonus.

3. Amsius eina per perėją su tėčiu, laukia žalios šviesos.

Po kiekvienos situacijos klausiame vaikų: – Ar Amsius pasielgė saugiai? Kodėl taip manote?
– Ką reikėtų daryti kitaip?
– Kaip tu pasielgtum tokioje situacijoje?

Vaikai aptaria, ką padarė teisingai, o ką – ne.
Vėliau vaikai kviečiami patys pabandyti: vienas vaikas eina „per perėją“, kitas rodo šviesoforo spalvas.

Judrus žaidimas: „Šviesoforas“

Pedagogas ar policininkas rodo šviesoforo spalvas kortelėmis:

🔴 Raudona – visi vaikai sustoja, stovi vietoje.
🟡 Geltona – vaikai sustingsta, pasiruošia eiti.
🟢 Žalia – visi vaikai eina.

Grupinis pokalbis.

Pristatome taisykles „Kaip pereiti gatvę“

Vaikai susėda mažoje grupelėje ir pasitaria, kokios yra pagrindinės saugaus elgesio gatvėje taisyklės.
Kiekvienas vaikas pasako po vieną taisyklę.
Pedagogas padeda suformuluoti, jei reikia.
Galiausiai vaikai žodžiu pristato savo grupės taisykles visai grupei.

Žaidimas. „Pereik gatvę saugiai“

Grindimis išklijuojame perėją.
Pedagogas ar vaikas rodo šviesoforo spalvas.
Vaikai paeiliui eina per perėją pagal taisykles: žiūri į šonus, laukia žalios šviesos, eina su „suaugusiuoju“.
Stebime, kas laikosi taisyklių, ir pagiriame.

https://www.pinterest.com/pin/175781191699576045/

Klasifikavimo užduotis.

Išrenk saugaus eismo korteles.

Vaikai gauna įvairias korteles su elgesio gatvėje pavyzdžiais.
Išrenka tik tas, kurios rodo saugų elgesį gatvėje.
Aptariame kartu:
– Kodėl ši situacija saugi?
– Ką reikėtų daryti kitaip, jei nesaugu?

Meninė veikla.

Klijuojame pėsčiųjų perėją

Vaikai aplikacijos būdu kuria perėją.
Naudoja popieriaus juosteles, klijus, paveikslėlius: „zebrą“, vaikus, šviesoforą.
Pedagogas padeda išdėlioti detales, aptaria piešinį:
– Kur čia perėja? Ką veikia vaikas? Ar jis elgiasi saugiai?

https://www.pinterest.com/pin/9640586697027149/

IT veikla. Vaikas planšetėje arba interaktyviame ekrane žaidžia Wordwall žaidimą. Pasirenka teisingus atsakymus į klausimus apie saugų elgesį: kur galima eiti, ką reiškia šviesoforo spalvos, kaip elgtis perėjos metu. https://wordwall.net/lt/resource/35871480/saugus-eismas

Žaidimas.

Sugalvok ir pavaizduok saugų elgesį

Vaikas gauna situacijos paveikslėlį arba trumpą pasakojimą (pvz., „vaikas stovi prie perėjos“, „vaikas eina per raudoną šviesą“).
Pedagogas klausia:
– Ką šis vaikas turėtų daryti, kad būtų saugu?
Vaikas sugalvoja taisyklę arba tinkamą elgesį ir pasako, kaip elgtųsi pats.

Meninė užduotis.

Piešiame šviesoforą

Vaikas klijuoja iškirptą šviesoforo formą ant popieriaus.
Naudoja vatos diskelius kaip šviesoforo lemputes.
Ant jų su pipete lašina dažus – raudoną, geltoną ir žalią.
Kai baigia, pasakoja: – Ką reiškia kiekviena spalva? Kada galime eiti per gatvę?

https://www.pinterest.com/pin/703756186049406/

Grafikos darbas.

Spalviname „Saugų kelią“

Vaikas gauna paruoštą piešinį ar kontūrus su gatve, perėja, šviesoforu.
Naudoja spalvotus pieštukus, flomasterius ar vaško kreideles.

Dėlionė. Sudėk šviesoforą

Vaikas gauna iškarpytą šviesoforo dėlionę ir ją reikia sudėlioti.

Visa grupė.

Pasivaikščiojimas „Einame saugiai per gatvę“

Vaikai eina po du į eilutę, visi su ryškiomis liemenėmis.
Keliaujame šaligatviais, pereiname kelias perėjas.
Prie kiekvienos perėjos sustojame, žiūrime į šonus, laukiame žalios šviesos.
Pedagogas primena taisykles ir aptaria situacijas:
– Ar galime eiti? Kodėl? Ką rodo šviesoforas?

Individualiai.

Vaikas rodo, kaip pereiti gatvę

Grįžus į darželį, vaikas prieina prie nupiešto šviesoforo kieme.
Parodo, kaip elgtųsi: sustoja, žiūri į šonus, pasako šviesoforo spalvą.
Pedagogas klausia:
– Ką darytum, jei šviesa raudona?
– Kada einame? Kodėl tai saugu?

Grupelėmis.

Meninė užduotis „Šviesoforas iš akmenukų“

Vaikai grupelėse kuria šviesoforą iš akmenukų.
Kiekvienas akmenukas nudažomas raudonai, geltonai arba žaliai guašiniais dažais.
Grupė pristato savo šviesoforą ir pasakoja:
– Ką reiškia kiekviena spalva? Kada galime eiti?4

https://www.pinterest.com/pin/2462974783960229/

Pokalbis.

Prisimename antradienio temą apie saugumą kelyje – ką daryti prie perėjos, kaip elgtis prie šviesoforo, kodėl svarbu būti matomiems. Vaikai prisimena pėdučių maršrutus, šviesoforo žaidimą, aptaria, kas padeda būti saugiems gatvėje. Pedagogas pakviečia pagalvoti, ar saugumo reikia tik gatvėje? Kas nutinka, kai esame prie vandens? Vaikai dalijasi patirtimis – kur matė vandens telkinius, ar yra buvę prie jūros, baseine ar ežero. Pedagogas rodo gelbėjimosi liemenę ir klausia, ar žino, kas tai. Vaikai spėja, svarsto, kodėl su ja plaukia lengviau. Stebi, kokios ji spalvos, iš ko pagaminta. Diskutuoja, kodėl liemenė būna ryški ir kas padeda ją pastebėti vandenyje. Kartu su pedagogu suformuluoja klausimus: kodėl kai kurie daiktai plaukia, o kiti skęsta? Ar žmogus su liemene visada nenuskęsta? Kodėl svarbu segėti liemenę prie vandens? Klausimus vėliau tyrinėja STEAM veikloje.

STEAM veikla.

Pokalbio metu kilusius klausimus išbandome praktiškai. Vaikai tyrinėja, kurie daiktai vandenyje plaukia, o kurie skęsta. Į vandenį leidžia plastikinį buteliuką, akmenuką, šaukštelį, kempinėlę ir kitus daiktus. Stebi, kurie kyla į viršų, o kurie grimzta. Aptaria, kodėl žmogus su gelbėjimosi liemene nenuskęsta – palygina ją su buteliuku, kuriame yra oro. Vaikai prisimena, kad ryškios spalvos vandenyje geriau matomos, todėl gelbėjimosi liemenės būna oranžinės ar geltonos. Eksperimento pabaigoje suskaičiuoja, kiek daiktų plaukė, o kiek nuskendo. Aptaria, kuriuos pasirinktų, kad būtų saugu vandenyje.

IT veikla.

Stebime edukacinį filmuką apie saugų elgesį prie vandens. Vaikai sužino, kodėl svarbu dėvėti gelbėjimosi liemenę, kaip elgtis prie vandens telkinių, ką daryti, jei kažkas pradeda skęsti. Po peržiūros aptariame, ką naujo sužinojo, kas jiems pasirodė svarbiausia. Vaikai dalijasi, kaip patys galėtų elgtis saugiai prie vandens. https://www.youtube.com/watch?v=xDwkz0sOm18

Tyrinėjimas.

Vaikai grupelėse tiria, kurie daiktai plaukia, o kurie skęsta. Naudoja indą su vandeniu ir įvairius daiktus: buteliuką, akmenuką, kempinėlę, šaukštelį. Stebi, kuris daiktas kyla į viršų, o kuris grimzta. Aptaria, kodėl taip nutinka, ir daro išvadas.

Grupinis darbas – istorijos tęsinys.

Kiekviena grupė gauna pradėtą pasakojimą apie vaiką, kuris pamiršo gelbėjimosi liemenę prie vandens telkinio. Vaikai kuria istorijos tęsinį piešdami ant didelio lapo – kas galėjo nutikti toliau ir kaip būtų saugiau. Piešinys aptariamas grupėje.

Meninė veikla.

Vaikai išsikerpa liemenės formą iš popieriaus. Ją dažo netradiciniu būdu, važinėja per ją žaislinėmis mašinėlėmis, kurių ratai pamirkyti į dažus. Stebi, kokie raštai susidaro, aptaria, kokia liemenė geriausiai matytųsi vandenyje.

https://www.pinterest.com/pin/1081004716809355147/

Dailės raiška.

Kiekviena grupė spalvina didelę gelbėjimosi liemenę skystais dažais, pūsdami orą per šiaudelį. Vaikai stebi, kaip dažai skleidžiasi, kuria ryškius ornamentus. Refleksijoje aptaria, kodėl svarbu, kad liemenė būtų ryški ir gerai matoma vandenyje.

https://www.pinterest.com/pin/19069998417664639/

Skirtumų ieškojimas.

Vaikas stebi du paveikslėlius ir ieško skirtumų. Aptaria, kuris paveikslėlis saugesnis ir kodėl.

Meninė veikla.

Iš modelino kuria savo gelbėjimosi liemenę, minko, formuoja, pasirenka spalvas. Galima papildyti dekoratyvinėmis detalėmis (karoliukais, sagutėmis).

Aplikavimas.

Vaikas iš anksto iškirptoje liemenės formoje apklijuoja tampomo popieriaus rutuliukais. Pasirenka ryškias spalvas, kad liemenė būtų gerai matoma. Aptaria, kodėl spalvos svarbios saugumui.

https://www.pinterest.com/pin/54958057949431531/

IT veikla – dėlionė.

Vaikas kompiuteryje ar planšetėje dėlioja dėlionę su tema „Saugumas vandenyje“. Vaizdai yra vaikai su liemenėmis, plaukimo ratas, baseinas, gelbėtojas. Aptaria, ką mato paveikslėlyje ir kaip tai susiję su saugumu.

https://www.jigsawplanet.com/?rc=play&pid=2bba999000b2

Visa grupė.
Vaikai meta į baseinuką įvairius daiktus ,akmenukus, šakeles, lapelius. Stebi, kas skęsta, kas plaukia. Spėja, lygina, aiškinasi, kodėl vieni grimzta, o kiti lieka paviršiuje. Aptaria, ką tai primena, kaip susiję su gelbėjimosi liemene.

https://www.pinterest.com/pin/51087777019312921/

Grupelėmis.
Žaidimas „Gelbėtojai skuba padėti“. Grupelėje po tris, du gelbėtojai, vienas skęstantis. Skęstantysis guli „vandenyje“, gelbėtojai ieško saugaus būdo padėti, ištiesia virvutę, meta ratą ar ranką. Vaidmenys keičiami. Aptaria, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Individualiai.
Piešimas vandeniu ant asfalto. Vaikai teptukais ar kempinėlėmis piešia vandeniu liemenes, gelbėtojus, vandenį. Stebi, kaip piešiniai nyksta, kalba apie vandens savybes ir saugų elgesį.

https://www.pinterest.com/pin/914653005576464210/

Pokalbis.

Prisimename ankstesnės dienos temą, kalbėjome apie saugumą vandenyje, kaip padeda gelbėjimosi liemenė, ką reiškia elgtis atsargiai prie vandens. Pedagogas klausia: „O ar reikia būti atsargiems prie pietų stalo?“ Vaikai dalijasi mintimis – ar kada susižeidė, ar teko matyti, kaip kiti netinkamai naudojo šakutę ar peilį. Kartu nusprendžia, kad stalo įrankiai, tai ne žaislai, o pagalbininkai.

Demonstravimas.

Pedagogas rodo stalo įrankių rinkinį – šaukštą, šakutę, peilį. Kiekvieną aptaria: kam naudojamas, kaip laikyti, kada ir kokiam amžiui tinkamas naudoti peilis. Parodo neteisingą laikymą ar elgesį (pvz., mojuoja, žaidžia kaip su ginklu) ir klausia vaikų nuomonės – ar tai saugu? Tada parodo, kaip laikyti saugiai ir tvarkingai padėti ant stalo.

Lavinamoji užduotis.

„Stalo įrankių detektyvai“. Vaikai tampa detektyvais. Pedagogas rodo paveikslėlius ar situacijas, kuriose vaikai naudoja stalo įrankius tinkamai ir netinkamai. Vaikai turi atpažinti, kur elgiamasi saugiai, o kur ne. Aptaria, kodėl vienas elgesys yra tinkamas, o kitas yra pavojingas.​

Kūrybinė užduotis.

Vaikai iš specialiai paruoštos masės (iš kiaušinio dėklo, vandens ir klijų) kuria stalo įrankius – šaukštą, šakutę, peilį. Formuoja, lygina, dekoruoja. Aptaria, kam skirtas kiekvienas įrankis ir kaip su juo elgtis saugiai.

https://www.pinterest.com/pin/70437488844378/

Lavinamoji užduotis.

„Surask šešėlio paveikslėlį“. Vaikai gauna paveikslėlių korteles su stalo įrankiais ir jų šešėliais. Turi sujungti įrankį su jo siluetu, įvardyti pavadinimą ir pasakyti, kam jis skirtas.

Taktilinė veikla .

„Surask teisingą įrankį aklinoje dėžėje“
Vaikas įkiša ranką į „stebuklingą dėžę“, uždengtą audiniu, su maža skylute. Viduje – stalo įrankiai ar jų maketai. Vaikas lytėdamas išrenka vieną daiktą, pasako, koks tai įrankis, ir kam jis naudojamas. Aptaria, kaip jį laikyti ir kada jis reikalingas.

Kūrybinis konstravimas.

„Svajonių šakutė“
Vaikas gauna šakutės formą iš kartono arba popieriaus. Ją puošia įvairiomis medžiagomis siūlais, blizgučiais, popieriaus skiautėmis. Kiekvienas vaikas sukuria savo ypatingą šakutę ir pasakoja, kuo ji išskirtinė ir kaip padeda elgtis saugiai prie stalo.

https://au.pinterest.com/pin/774124929676893/

Tyrinėjimas.

Vaikas rūšiuoja stalo įrankius – šaukštus, šakutes ir peilius. Naudoja padėklą su trimis skyriais arba atskiras dėžutes. Įrankius dėlioja pagal rūšį, įvardija jų pavadinimus ir pasako, kam jie skirti. Aptaria, kodėl svarbu žinoti, kuris įrankis kam naudojamas.

https://au.pinterest.com/pin/211174968030600/

Visa grupė.

Vaikai prie baseinuko žaidžia žaidimą „Sužvejok su šakute“. Į vandenį įmesti lengvi daiktai kempinėlės, kamšteliai, giliukai, popierinės žuvytės. Vaikai laukia savo eilės. Atėjęs žaidėjas su šakute ištraukia vieną daiktą, pasako, ką pagavo, ir įvardija, kam tas daiktas galėtų būti naudojamas.

https://au.pinterest.com/pin/184718022209589568/

Grupelėse.

Vaikai lauko virtuvėlėje „ruošia maistą“ naudodami stalo įrankius ir gamtines medžiagas – šakeles, žoles, lapus, smėlį, giliukus. Grupelė pasirenka patiekalą, sugalvoja jo pavadinimą, maišo, „pjausto“, „beria prieskonius“. Aptaria, kokius įrankius naudojo ir kaip reikia elgtis su jais saugiai net ir žaidžiant.

https://au.pinterest.com/pin/4608449146672716288/

Individuali.

Vaikas šaukštu ieško smėlyje paslėptų daiktų akmenukų, šakelių, kriauklelių. Radęs, juos surūšiuoja pagal formą ar rūšį. Aptaria, ką rado ir kaip naudodamasis šaukštu elgėsi saugiai.

https://au.pinterest.com/pin/37365871903492976/

Visa grupė.

Prisimename visą savaitę. Ką veikėme, apie ką kalbėjome, ko išmokome. Pedagogas rodo daiktus ar paveikslėlius iš ankstesnių dienų liemenę, šakutę, atšvaitą... Vaikai pasako, ką prisimena, kur tai matė, ką sužinojo.

Žaidimas

„Saugumo kelionė“. Vaikai keliauja po stoteles – buitis, kelias, gamta, vanduo, veikla. Kiekvienoje stotelėje atlieka trumpą užduotį ar atsako į klausimą. Aptaria, ką reikia žinoti, kad būtume saugūs.

https://au.pinterest.com/pin/374924737749950798/

Meninė veikla.

Vaikai piešia save saugioje aplinkoje su liemene, prie perėjos, gamtoje ar namuose. Piešiniai suklijuojami į bendrą plakatą „Esu saugus, nes žinau, kaip elgtis“.

Aplikavimas

„Mano saugumo ženklas“

Vaikai grupelėmis aplikuoja didelius saugumo ženklus – šviesoforą, perėją, draudimo ženklą, gelbėjimosi liemenę. Naudoja spalvotą popierių, lipdukus, siūlus, kitas medžiagas. Aptaria, ką reiškia ženklas ir kur jį matė.

https://au.pinterest.com/pin/897975613206007045/

IT.

Žaidimas su bitute – „Saugus kelias“

Vaikai grupelėmis programuoja „bitutę“ taip, kad ji saugiai nukeliautų nuo taško A iki taško B. Vengia kliūčių: gatvės be perėjos, vandens be liemenės, aštrių daiktų. Vaikai seka mokytojos instrukciją, o vėliau patys siūlo savo saugius maršrutus.

https://au.pinterest.com/pin/2533343537175017/

Mokymasis per patirtį.

„Padaryk kaip tikrame gyvenime“

Vaikai įveikia mini saugumo kliūčių ruožą: su šviesoforo signalais pereina per „gatvę“, užsideda gelbėjimosi liemenę, „pavalgo“ prie stalo naudodami saugiai padėtus įrankius, išklausę instrukciją. Vėliau aptaria, kaip elgėsi ir ką dar reikėtų prisiminti realiose situacijose.

Motorinis žaidimas.

Vaikas rankose laiko aštuoniukės formos trasą. Judindamas trasą, vairuoja mašinėlę, stengiasi ją saugiai pervesti per visą kelią, kad nenukristų ir neišvažiuotų iš trasos. Lavina dėmesį, koordinaciją, susikaupimą ir judesių tikslumą. Aptaria, kodėl svarbu važiuoti atsargiai ir saugiai – kaip tikroje gatvėje.

https://au.pinterest.com/pin/867576315718528275/

Eksperimentas.

Vaikai piešia ant šaukšto specialiu markeriu. Atsargiai merkia šaukštą į vandenį ir stebi, kaip piešinys atsiskiria nuo šaukšto ir išplaukia į paviršių. Aptaria, kodėl taip nutiko, kas būtų, jei pieštų per greitai ar netiksliai. Veikla skatina smalsumą, tikslumą ir stebėjimą.

https://au.pinterest.com/pin/861243128762840714/

Kūrybinė veikla. Vaikai piešia su šakute ir guašu. Braukdami dažus šakute kuria raštus, formuoja saulę, žolę, bangas ar liemenę. Stebi, kokie pėdsakai gaunasi, kaip spalvos maišosi. Aptaria, kuo piešimas šakute skiriasi nuo piešimo teptuku.

https://au.pinterest.com/pin/23292123065750458/

Visa grupė.

Vaikai sustoja ratu, kiekvienas turi savo lanką. Mokytoja sako įvairias situacijas, susijusias su saugumu. Jei vaikas mano, kad elgesys saugus įšoka į savo lanką, jei ne, tai pasilieka šalia. Po kiekvienos situacijos aptaria, kodėl pasirinko šokti ar likti. Veikla padeda įtvirtinti žinias, lavina kritinį mąstymą ir skatina diskusiją.

https://au.pinterest.com/pin/8233211827717121/

Grupelėmis.

„Kuriame saugų miestelį“. Vaikai gamtoje iš šakelių, akmenukų, lapų kuria savo saugų miestelį. Dėlioja gatves, perėjas, namus, vandens telkinius.

Individuali veikla. Vaikas dažo akmenuką, piešia STOP ženklą. Pasirenka spalvą, atidžiai piešia raides. Aptaria, ką reiškia šis ženklas ir kur jį galima pamatyti.

https://au.pinterest.com/pin/914862419842907/