Mamyte! Mama! Mama!

 Šaukiu tave balsu. 

Tai tu, mamyte mano, Gražiausia iš visų. 

Tai tu, mamyte mano, Švelniausia iš visų, 

Nuo tavo giedro šypsnio Visuos namuos šviesu. 

Pirma žolelė prausias Saulutės spindesy.

 Esi pati geriausia, Nes mano tu esi.

MYLIMAM TĖTUKUI 

Tėti, tėti, būk šalia, 

Tėti tėti – visada. 

Apkabink, kai man sunku,

 Nuramink, kai aš liūdžiu. 

Pasakyti tau „myliu“

 Man taip lengva ir smagu.

 Žaisti su tavim patinka 

Krėsti pokštus mums taip linksma.

Kai bus liūdna tau kada, 

Būsiu prie tavęs šalia, 

Ir žinok, kad tu brangus, 

Mylimiausias man žmogus!

Kiek pasaulyje vaikučių, Tiek juos mylinčių močiučių. 

Bet aš štai ką jums sakau - Jos ne tokios kaip seniau!

 Skuba, bėga kaip ir mamos, Nori būti gražios damos. 

Nenešioja jos skarelių, Ir sijonai iki kelių. 

Sušukuoti jų plaukai, Kartais net ilgi nagai. 

Visos jos labai skirtingos, Bet kažkuo vis ypatingos: 

Vienos gydo mums dantukus, Kitos siūna drabužiukus.

 Dar jos rašo mums knygas Ir linksmiausias daineles.

 Jos mokyklose mokina, Pačios mokytis ketina. 

Kartais stato mums namus, Braižo tiltus ir kelius. 

Dar jos dėdėms vadovauja, Po pasaulį net keliauja…

 Taip, pasikeitė močiutės - Be prijuostės, be skarutės.

Viena liko iš anksčiau - Myli mus kaip ir seniau.

DĖKOJU, SENELI

 

Už tai, kad saulytė Sapnely aplanko, 

Dėkoju, seneli, Už šilumą rankų...

Nukrito žvaigždelė Ant mano delniukų. 

Priimki, seneli, Gėles iš anūko.

/Zita Gaižauskaitė/