Tipas: Vienmetis arba daugiametis žolinis augalas

Aukštis: 0,2–3,5 m (kartais iki 5 m)

Stiebas: Stačias arba pagulęs, šakotas viršutinėje dalyje

Šakniastiebiai: Ilgi, gali būti su šakniagumbiais

Lapai: Įvairūs – širdiški, lancetiški, linijiški, skiautėti, plaukuoti

Žiedai: Graižai, sudaryti iš liežuviškųjų ir vamzdiškųjų žiedų

Vaisius: Lukštavaisis (sėklos – valgomos)

Naudojimas: Aliejus, maistas, pašaras, dekoratyvus augalas

Paprastoji saulėgrąža – labai svarbus aliejinis, pašarinis, maistinis augalas. Iš sėklų spaudžiamas saulėgrąžų aliejus – vienas pagrindinių augalinių aliejų pasaulyje.

Saulėgrąžų sėklos valgomos šviežios taip pat skrudintos, sūdytos, jomis gardinama duona, konditerijos gaminiai.

Sėklų išspaudos naudojamos galvijams šerti.

Dauguma rūšių kilusios iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos. Tik trys randamos Pietų Amerikoje.

Kai kurios daugiametės saulėgrąžos sode gali plisti labai greitai ir tapti invazyvios.

Kiekvienas „žiedas“ – tai ne vienas žiedas, o daugelio mažų žiedelių sambūris, vadinamas graižu.

Išoriniai žiedeliai (liežuviškieji) – ryškiai geltoni, oranžiniai, raudoni ar net purpuriniai. Jie nevaisingi, skirti pritraukti vabzdžius.

Vidiniai žiedeliai (vamzdiškieji) – geltoni arba rudi, vaisingi, iš jų susidaro sėklos.

Stiebas šiurkštus, plaukuotas, laukinėse rūšyse šakojasi viršuje, o kultūrinėse – dažniausiai ne.

Lapai dažniausiai stambūs, lipnūs, dantytais kraštais; apatiniai – širdies formos, išsidėstę poromis.

Kai kurios daugiametės rūšys turi didžiąją dalį lapų rozetėje prie augalo pagrindo.

Augimo laikotarpis labai priklauso nuo to, kada saulėgrąža pasėjama – dažniausiai tai būna vasaros vidurys arba ankstyvas ruduo.

Saulėgrąžos vystymą galima suskirstyti į kelias vegetatyvines (auginimosi) ir reproduktyvines (žydėjimo, sėklų formavimosi) stadijas.

Šias stadijas galima atpažinti pagal žiedo galvutės ar pagrindinės šakos būklę – ar tai vienas žiedas, ar šakotas augalas.