1758 m. salą buvo trumpam užėmę britai, o 1784 m. Prancūzijos karaliusLiudvikas XVI ją perleido Švedijai. Švedai Šv. Bartolomėjuje įkūrė klestintį Gustavijos uostą. Vergovė saloje veikė iki 1847 m. Po 1877 m. referendumo, Švedija grąžino salą Prancūzijai. Ji buvo prijungta prie Gvadelupos kolonijos. Nuo XX a. vid. ekonominę padėtį Šv. Bartolomėjuje pagerino suklestėjęs turizmas.

2007 m. Šv. Bartolomėjaus sala atsiskyrė nuo Gvadelupos ir tapo Prancūzijos užjūrio bendrija su savo atstovu parlamente Paryžiuje.Svarbiausia ūkio šaka – turizmas. Šv. Bartolomėjaus sala garsėja kaip turtuolių rojus. Taip pat vystoma prekyba Gustavijos laisvajame uoste. Dėl skurdžios dirvos žemės ūkis išvystytas menkai, dauguma produkcijos įvežama.

Salą lanko kruiziniai laivai, jachtos. Yra vietinis, gana pavojingas Gustavo III oro uostas. Gyvenvietes jungia kelių tinklas.Dauguma gyventojų yra baltieji (prancūzai, anglai, švedai ir kt.), taip pat mišrios kilmės (mulatai, metisai), yra juodaodžių.

Oficiali kalba yra prancūzų. Taip pat plačiai vartojama anglų kalba, kreolinės prancūzų kalbos šnektos.

Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Yra protestantų, Jehovos išpažinėjų.