https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1 Integruotas biologijos ir IT projektas. Tauragės „Šaltinio “ progimnazijos 7B klasės mokinės Auksės Meižytės Mokytojos: G.Liutkienė ir N.Šiškauskienė en-us 2016-03-15 09:16:33 UTC 2023-02-19 20:33:45 UTC hello@padlet.com https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/86501023/bb62bddfd3d7fcdb8122fa6ce6812ee4bdd3c7b0/1802d5eaa78c6db6a1c50938a41c9424.jpg meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/100973301 Esu Auksė, man 13m.
Gimiau 2002-09-28
 lankau Tauragės „ Šaltinio “ progimnazija]]> 2016-03-15 09:32:16 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/100973301 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102928940 4,35min.]]> 2016-03-28 18:25:30 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102928940 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933256 Nervų sistema – gyvūno organų sistema, kuri yra sudaryta iš specializuotų ląstelių – neuronų, kurie sudaro neuronų tinklą, kuris koordinuoja gyvūno veiksmus ir perduoda signalus tarp skirtingų jo kūno dalių. Daugumos gyvūnų nervų sistema sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir iš periferinės nervų sistemos (PNS). Žmogaus CNS yra sudaryta iš galvos smegenų ir nugaros smegenų, o PNS sudaryta iš galvinių nervų (12 porų nervų, kurie eina iš galvos smegenų) ir nugarinių nervų (31 pora nervų, kurie yra susiję su nugaros smegenimis). Į PNS taip pat įeina ir autonominė nervų sistema (ANS), ji yra skirstoma į:
simpatinė nervų sistema;
parasimpatinė nervų sistema.

Gyvūnų nervų sistema koordinuoja raumenų veiklą, priima duomenis iš jutimo organų, inicijuoja veiksmus.]]> 2016-03-28 18:49:30 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933256 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933365 2016-03-28 18:50:10 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933365 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933631 Nervų sistema nuolat priiminėja dirginimus iš aplinkos ir kūno vidaus, smegenyse analizuoja juos ir siunčia atsakomuosius impulsus į organus, keisdama jų veiklą. Ši nervų sistemos reakcija į dirgiklius vadinama refleksu, o neuroanatominės struktūros, garantuojančios refleksinių reakcijų vyksmą, vadinamos reflekso lanku.]]> 2016-03-28 18:51:46 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933631 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933679 Nervų sistemos funkcija yra persiųsti signalus iš vienos ląstelės į kitą, iš vienos kūno dalies, į kitą. Tačiau pasigilinus labiau, galima teigti, kad pagrindinė nervų sistemos funkcija yra kontroliuoti kūną. Tai padaroma renkant informaciją iš receptorių, siunčiant ją į centrinę nervų sistemą, kurioje gautoji medžiaga yra apdorojama ir galiausiai nusiunčiant signalą sureaguoti efektoriui (raumenims, liaukoms).]]> 2016-03-28 18:52:01 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933679 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933825 Rega – vienas svarbiausių jutimų. Didžioji dalis žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Per regėjimą skiriami aplinkos daiktai, gyvų kūnų judėjimas, negyvų kūnų padėtis, grafiniai ir šviesos signalai. Rega svarbi darbinei veiklai.

Žmogaus akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos, antakiai, vokai. Ašarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius. Akies obuolį dengia stambi odena, kuri saugoja nuo mechaninių pažeidimų, svetimkūnių ir mikroorganizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė – išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuoliui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės priekinė dalis vadinama rainele. Jos spalva priklauso nuo pigmentų kiekio ir jų išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja šviesos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaidrus išgaubtas lęšiukas. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakūnis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro vidiniame akies obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos receptoriai – stiebeliai ir kūgeliai. Stiebeliai – prieblandos receptoriai. Kūgeliai reaguoja tik į ryškią šviesą.]]> 2016-03-28 18:52:50 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933825 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933915 Ausis sudaryta iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinės klausomosios angos. Ausies kaušelis garsinius oro virpesius nukreipia į išorinę klausomąją angą, kurios gale yra tamprus būgnelis. Jis skiria išorinę ausį nuo vidurinės ausies. Vidurinėje ausyje yra trimitas, kuris ertmę jungia su nosiarykle.

Vidurinėje ausyje yra 3 poros nuosekliai vienas su kitu sujungtų klausomųjų kaulelių. Jie būgnelį jungia elastinga plėvele, aptraukiančia vidinės ausies apvalųjį langelį. Vidinė ausis yra ertmių ir išsiraizgiusių kanalų sistema. Jame – plėvinis labirintas, pripildytas skysčio. Klausos funkciją šiame kanale atlieka tik spirale susisukusi sraigė, kurioje yra klausos receptoriai. Visa labirinto dalis yra sudaryta iš pusratinių kanalų.]]> 2016-03-28 18:53:25 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933915 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933975 Nosies ertmės gleivinėje yra daug uoslės receptorių. Juos sudirgina kvapios dujinės medžiagos. Iš receptorių uoslės nervų impulsai patenka į galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės uoslės zoną. Pagal kvapą atskiriamas blogas maistas nuo tinkamo valgyti, nosies dėka užuodžiamos ore kenksmingos priemaišos ar kiti kvapai.]]> 2016-03-28 18:53:47 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102933975 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934047 Skonio receptorių gausu skonio svogūnėliuose. Ypač jų daug liežuvio gale, kraštuose ir užpakalinėje dalyje, ryklės ir minkštojo gomurio sienelėje. Skonio receptorius sudirgina skystos arba vandenyje bei seilėse ištirpusios medžiagos. Maisto temperatūra taip pat padeda pajusti skonį. Maistas sudirginus skonio receptorius, juose atsiranda jaudinimas. Nerviniai impulsai skonio nervinėmis skaidulomis perduodami didžiųjų pusrutulių žievės skonio zonai. Čia galutinai atskiriamas maisto skonis. Skonis padeda nustatyti maisto kokybę, išskirti virškinimo sultis ir virškinti.]]> 2016-03-28 18:54:08 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934047 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934146 Kūno padėtį erdvėje, judėjimą žmogus suvokia ausies maišelių ir pusratinių kanalų receptoriais. Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skysčio, panašaus į vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegenis, smegenėles, ir didžiųjų pusrutulių žievę. Reguliarus ir ritmiškas galvos judėjimas sukelia nemalonų svaigulio ir pykinimo jausmą]]> 2016-03-28 18:54:33 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934146 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934152 Kūno padėtį erdvėje, judėjimą žmogus suvokia ausies maišelių ir pusratinių kanalų receptoriais. Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skysčio, panašaus į vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegenis, smegenėles, ir didžiųjų pusrutulių žievę. Reguliarus ir ritmiškas galvos judėjimas sukelia nemalonų svaigulio ir pykinimo jausmą.]]> 2016-03-28 18:54:35 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934152 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934228 Net užmerktomis akimis juntama kokioje būsenoje yra jo kūnas. Stovi ar sėdi, sulenkta ar ištiesta ranka, nes raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose yra specialių receptorių, kuriuos dirgina išsitempdami ar susitraukdami raumenys. Impulsais, kuriuos į centrinę nervų sistemą siunčia šie receptoriai galima nežiūrint keisti kūno padėtį.]]> 2016-03-28 18:54:56 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102934228 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102935223 2016-03-28 19:00:20 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102935223 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102935509 2016-03-28 19:02:16 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102935509 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102991550 5min.]]> 2016-03-29 07:49:01 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102991550 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102991795 5,43min.]]> 2016-03-29 07:51:19 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102991795 meizyteaukse11 https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102993118 2016-03-29 08:07:02 UTC https://padlet.com/meizyteaukse11/biologija1/wish/102993118