<?xml version="1.0"?>
<rss version="2.0">
   <channel>
      <title>KINŲ CIVILIZACIJOS SUSIKŪRIMAS by Audrius Taroza</title>
      <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija</link>
      <description>Integruotas istorijos ir IT projektas; parengė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 7c kl. mok. Audrius Taroza; darbo vadovės mokytojos E. Rupšienė ir N. Šiškauskienė</description>
      <language>en-us</language>
      <pubDate>2016-03-29 09:05:11 UTC</pubDate>
      <lastBuildDate>2023-02-21 13:51:25 UTC</lastBuildDate>
      <webMaster>hello@padlet.com</webMaster>
      <image>
         <url></url>
      </image>
      <item>
         <title>Apie Kinų susikurimą</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103001583</link>
         <description><![CDATA[<div>Kinijos civilizacija yra viena seniausių pasaulyje esanti rytinėje Azijos dalyje. Rašytiniai Kinijos istorijos šaltiniai siekia 1500 pr. m. e.<br>Pagrindiniai civilizacijos židiniai formavosi prie Chuanchės ir Jangdzės upių. Kinijoje atsiradusios paveldimosios dinastijos sukūrė biurokratinę sistemą, kuri didele dalimi rėmėsi konfucianizmu. Kiniją vienijo rašytinė kalba, o šnekamieji vietiniai dialektai smarkiai skyrėsi vienas nuo kito.<br><br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/en/thumb/f/f2/Epcot_China_logo.svg/1280px-Epcot_China_logo.svg.png" />
         <pubDate>2016-03-29 09:16:31 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103001583</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Geografinė
padėtis (plotas, sienos)</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103002225</link>
         <description><![CDATA[<div>Kinija yra Azijos žemyne, šiaurės pusrutulyje, į rytus nuo Grinvičo<br>&nbsp;dienovidinio. Ji yra periodiškuose drėgnuose (musoniškuose) miškuose,mišriuose ir plačialapuose miškuose, miškastepėse ir stepėse, pusdykumėse ir dykumose, vertikalaus zoniškumo rajonuose. Ją skalauja Rytų Kinijos jūra ir Pietų Kinijos jūra. Kinijoje yra dvi didesnės upės, tai Jangzė ir Hvanghė.&nbsp; Kinija ribojasi su Šiaurės Korėja, Rusija, Mongolija, Kazachstanu, Kirgiztanu, Tadžikistanu, Afganistanu, Pakistanu, Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu, Vietnamu. Toliausiai nuo Kinijos valstybės yra Šiaurės Amerikos žemyne esanti<br>&nbsp;valstybė JAV. Štai, kur randasi Kinijos valstybė.&nbsp;</div><div>nKinija trečia šalis pasaulyje pagal teritorijos dydį (9,6 mln. kv. m).<br><br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="http://visav.phys.uvic.ca/~babul/AstroCourses/P303/WebContent/Images/chinamap.gif" />
         <pubDate>2016-03-29 09:22:06 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103002225</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Video apie ankstyvą Kinija</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103003189</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://www.youtube.com/watch?v=H_RpWheQir8">https://www.youtube.com/watch?v=H_RpWheQir8</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://youtu.be/H_RpWheQir8" />
         <pubDate>2016-03-29 09:31:55 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103003189</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Apie vieną iš labiausiai lankytinų vietų Didžiąją Kinų Sieną</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103003315</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://www.youtube.com/watch?v=xnNgcm9KYtM">https://www.youtube.com/watch?v=xnNgcm9KYtM</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=xnNgcm9KYtM" />
         <pubDate>2016-03-29 09:33:12 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/103003315</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Kinų priešistorė</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105262746</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/III_am%C5%BEius"><br>III</a>-<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/VI_am%C5%BEius">VI</a>&nbsp;a. Kinijoje yra politinio susiskaldymo laikotarpis. Rytų Han valdymo pabaigoje iškilę karvedžiai iš pradžių įkūrė&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Trys_valstyb%C4%97s_(Kinija)">tris valstybes</a>, vėliau jos&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vakar%C5%B3_Dzin">susivienijo</a>, tačiau ir vėl suskilo. Etniniai kinai masiškai kėlėsi į Pietus, ir ten, taip pat neilgaamžėse valstybėlėse, toliau buvo saugoma kinų kultūra. Šiaurėje valdė nekinų tautos, vadinamieji „barbarai“. Šis laikotarpis vadinamas&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pietini%C5%B3_ir_%C5%A1iaurini%C5%B3_dinastij%C5%B3_laikotarpis">Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpiu</a>. „Šešiomis dinastijomis“ vadinamos dinastijos, valdžiosios Pietuose. Visas laikotarpis kartais apibendrintai vadinamas „viduramžiais“.<br><br></div><div><br>Šiame laikotarpyje Kinijoje išplito&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Budizmas">budizmas</a>, atsiranda daug meno, filosofijos naujovių.<br><br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija</a><br><br></div><div><br></div>]]></description>
         <enclosure url="http://humanosophy.org/wp-content/uploads/clip_image005.png" />
         <pubDate>2016-04-12 09:22:44 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105262746</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Kinijos respublika</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105263436</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Sun Jatseno vadovaujamas revoliucinis karinis sukilimas&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/1911">1911</a>&nbsp;m. paskelbė Kinijos respubliką.&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/1912">1912</a>&nbsp;m. atsistatydino paskutinis Kinijos imperatorius<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Puyi">Pu-i</a>, Kinija tapo demokratine respublika, siekiančia nusikratyti europiečių (daugiausia britų) įtakos.<br><br></div><div><br>Respublikos vidaus padėtis nebuvo itin stabili, joje varžėsi karo vadai, svetimšalių jėgos. 1931 m. Japonija įsiveržė į Mandžiūriją ir iki 1933 m. ją okupavo.<br><br></div><div><br>Kilęs konfliktas tarp&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Guomindang&amp;action=edit&amp;redlink=1">Guomindang</a>&nbsp;vyriausybės ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_komunist%C5%B3_partija">Kinijos komunistų partijos</a>&nbsp;peraugo į pilietinį karą. Be to, grėsmę Kinijai kėlė auganti&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Japonija">Japonijos</a>&nbsp;galia. Galiausiai Guomindangas pralaimėjo ir Kinijos respublika persikėlė į&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Taivanas">Taivano</a>&nbsp;salą.<br><br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Kinijos_istorija</a><br><br></div><div><br></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-04-12 09:26:58 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105263436</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Paviršius</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105264622</link>
         <description><![CDATA[<div><br> Didžiąją Kinijos dalį užima kalnai, kalnynai ir aukštumos.Kalnai ir kalnuotos teritorijos sudaro 65% Kinijos teritorijos. Šalyje yra penkios kalnų grandinės. Net septynios viršukalnės siekia 8000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausios viršukalnės: Everestas (Džomolungma) – 8850 m. (aukščiausia pasaulyje), K-2 – 8611 m. (2 vieta pasaulyje), Makalu – 8463 m. </div><div>nKinijos pramonės pagrindas – akmens anglys ir geležies rūda. Anglių<br> yra beveik visose šalies provincijose. Jų atsargos didelės, gavyba nuolat<br> auga. Pagal geležies rūdos gavybą Kinija yra tarp pirmaujančių pasaulio<br> šaliųKinija pirmauja pagal volframo rūdos gavybą. Be to, kasamos stibio,<br> molibdeno, alavo, vario, cinko, švino rūdos.</div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-04-12 09:34:02 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105264622</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Gyventojai</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105265351</link>
         <description><![CDATA[<div>Kinija yra unitarinė valstybė, kurioje gyvena 56 etninės nacionalinės grupės. Kinija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių. Didmiesčiuose 1 kv.km gyvena 400 gyventojų, centrinėje Kinijoje – daugiau kaip 200 gyv.&nbsp;</div><div>Šeimai rekomenduojama turėti tik vieną vaiką. Pažeidusieji šią normą moka didesnius mokesčius. Bloginamos tokių šeimų galimybės gauti gyvenamąjį plotą. Vaikams sudaromos blogesnės sąlygos, skirstant mokymo vietas.&nbsp;</div><div>Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Šitiek žmonių galima<br>&nbsp;išmaitinti todėl, kad drėkinamosios žemdirbystės rajone auginami ryžiai. Juos kinai valgo kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę. Be ryžių, maistui nemažai vartojama sojų.&nbsp; &nbsp;<br><br><a href="http://gid.lt/istorija/senoves-kinijos-civilizacijos-raida">http://gid.lt/istorija/senoves-kinijos-civilizacijos-raida</a></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-04-12 09:38:05 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/105265351</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Testas:</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/107728212</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://docs.google.com/forms/d/1ulHH6aq5UeWfy_quOcvz0-N8lrCgHkXiEAM8f-DnlcA/viewform">https://docs.google.com/forms/d/1ulHH6aq5UeWfy_quOcvz0-N8lrCgHkXiEAM8f-DnlcA/viewform</a></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-04-26 09:07:09 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/107728212</guid>
      </item>
      <item>
         <title>PP Testas&amp;nbsp;</title>
         <author>audriustaroza</author>
         <link>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/108831094</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/106742219/ae585355035f2826264ebe738d52b05d305956d1/86f00cab491a1d2725deefb0d8b7065b.pptx" />
         <pubDate>2016-05-02 18:34:14 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/audriustaroza/Istorija/wish/108831094</guid>
      </item>
   </channel>
</rss>
