Važiavo žiema ledo tiltu ir vežėsi pusmaišį miltų

Ir džiaugėsi bus kaip iš rago

Sausainių, riestainių, pyrago

Gulėsiu viena sau po uosiu ir valgysiu, niekam neduosiu

Užkliuvo jos ratai už vėjo ir miltai visi išbyrėjo

Vaikai atsikėlę iš miego

Už lango pamatė daug sniego.

Žiema

Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia: ar medžiai ir žolės vasaros apdarus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Apsidairiusi žemę sustingdė, ant upių ir ežerų ledo tiltus nutiesė, viską baltais sniego patalais apklojo.

Stūkso miškai ir sodai sustingę, tūno kietoje žemėje žolės, visi žiemos miegą miega. Miega ir mini, kaip vasarą gražiai gyveno, kaip jauni augo, seni seno, kaip visiems gausiuose saulės spinduliuose buvo smagu klestėti. Kaip medžiuose ir žolėse paukšteliai slapstėsi, nardė, vaikus perėjo, savo giesmeles giedojo, čiulbėjo.

Visur tylu. Tik retkarčiais, šiauriui per ^v daug siausti pradėjus, miškas atsidūsta, sumurma, kad ramiai miegoti neduoda.

Miega žiemos miegą miškas, sodas, pievos; miega ir pavasarį sapnuoja. Sapnuoja saulutę, aukštyn j dangų kylančią, iš miego visus juos žadinančią.

Ateis pavasaris, atbus, kam per žiemą miegoti lemta; suoš miškas, sušlamės sodas, sužaliuos, margai pasipuoš pievos, laukai; sučiulbės sugrįžę iš šiltesnių kraštų paukšteliai.

Adventas- laikas trunka keturias savaites iki Kalėdų.   Tuo metu krikščionys prisimena kūdikėlio Jėzaus gimimo datą, tai gerumo metas kurio metu draugaujame, žaidžiame gerumo žaidimus, pastebime artimo liūdesį ar skausmą, jį guodžiame, padedame silpnesniems už mus…Svarbiausias Advento simbolis – vainikas, kurio centre yra keturios žvakės.: laukimo, ramybės, vilties ir džiaugsmo..