Antrokai rudenėlio grožiu džiaugiasi aktyviai sportuodami, kurdami ir mokydamiesi pažinti medžius pagal jų lapus.

 Rankose - medžių lapų ir jų vaisių iliustracijos, tai kelionės pasas. Keliaudami po Rokiškio miesto parkus, mokėsi savarankiškai, bendradarbiaudami atpažinti medžius, matuotį kamieno apimtį, bei aukštį. Tyrinėjimą tęsė savo namuose, savo kieme.

      Mokiniai aptarę, kaip atrodo parke augančių medžių lapai, sėklos, juos atpažinę, pasirūpino medžių sėklytėmis ir pasiruošė mažajai sėjai. Kiekvienas vaikas pasirinko auginti medelius  iš 1-3 medžių sėklų. Visą savaitę, atvykus į mokyklą, pirma kelionė buvo prie savo indelių, kuriuose kažkada turėtų sudygti sėklytės. Būtinai pasidžiaugsime pirmaisiais daigeliais. 

Kur dingsta lapai? 
Receptas:
- raudonųjų Kalifornijos sliekų; 
- biohumuso;
- vaisių, daržovių likučių;
- rudeninių lapų;
- šiek tiek vandens.

 

                             O kaip su vėju po nosimi? Išvirėme klasėje arbatą – karštą, gerti negalima. Išeitis po nosimi J. Tai irgi vėjas! Šiltas, savas, bet vėjas. Pradarėme klasės langą ir duris – durys juda, nes susidarė skersvėjis – deganti žvakės liepsna ,,šoka“. Kiek daug paparastų, o kartu ir nepaprastų dalykus aplink  mus. Mokytojo dienos proga vaikai  lankstė lėktuvėlius, ant jų užrašė linkėjimus, tačiau šventė neįvyko ir lėktuvėliai liko klasėje. Ko reikia, kad jie skristų? Vėjo! Antrokai  išbandė, kaip lėktuvėliai skrenda klasėje, mokyklos koridoriuje, sporto salėje, lauke. Lygino, analizavo, kodėl vieni skrido aukščiau, kiti greičiau, o buvo ir tokių, kurie smigte smigo žemėn.

                             Pripūtėme  balioną -  šildomas oras paprastai lengvai kyla kuo aukščiau. Tada įdėjome balioną į šaldytuvą. Kai išėmėme iš  šaldytuvą, pamatėme, kad šaltas balionas susitraukia ir greitai krinta žemyn. Išvada -  kad šaltas oras paprastai keičia šiltą orą, todėl pasirodo vėjas. T. y., Vėjas yra ne kas kita, kaip oro judėjimas tarp šaltų ir šiltų vietų.

Na, ir viena iš smagiausių veiklų – pagauti vėją. Tai išbandėme ir sporto salėje, ir mokyklos kieme.

Kodėl mums reikia vėjo? Kad pūstų ir išnešiotų sėklas, kad suktų malūnų sparnus, padėtų plaukti laivams, džiovintų skalbinius... Antrokai sutinka – vėjas – ne visada niekadėjas.