XIX a. pab. prasidėjo sionistinis judėjimas – žydai siekė sukurti savo valstybę Palestinos teritorijoje.

Tuo metu ten gyveno daugiausia arabų (palestiniečių).

Po Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto tarptautinė bendruomenė palaikė žydų valstybės kūrimą.

1947 m. JT siūlė padalinti Palestiną į dvi valstybes – žydų ir arabų, bet arabų šalys šiam planui nepritarė.

1948 m. paskelbta Izraelio valstybė – kilo karas, tūkstančiai palestiniečių buvo išvaryti ar pabėgo.

1967 m. po Šešių dienų karo Izraelis okupavo Gazos ruožą, Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę.

Prasidėjo palestiniečių pasipriešinimo judėjimai – PLO (vėliau – Hamas Gazos ruože).

Įvyko kelios intifados (liaudies sukilimai).

Nepavyko pasiekti ilgalaikės taikos – derybos žlunga dėl saugumo, sienų ir pabėgėlių klausimų.

Gazos ruožą kontroliuoja islamistų grupuotė Hamas, dažnai vyksta susirėmimai su Izraeliu.

Vakarų Krante veikia Palestinos savivalda, bet Izraelis yra pastatęs daug gyvenviečių, kurios laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę.

Tūkstančiai žuvusių civilių, ypač per karinius konfliktus.

Humanitarinė padėtis Gazos ruože – labai prasta.

Konfliktas labai sudėtingas – įsišaknijęs istoriškai ir religiniu pagrindu.

Dvi pagrindinės vizijos: dvi valstybės (Izraelis ir Palestina) arba viena bendra valstybė.

Tarptautinė bendruomenė remia taikos derybas, tačiau abi pusės turi gilų nepasitikėjimą viena kita.

Sprendimas įmanomas tik dialogo ir kompromisų būdu.