2. Palygins stebėtų skirtingų gyvūnų išvaizdą, jų skleidžiamus garsus, supras, kad naminiams gyvūnams reikalinga žmogaus priežiūra.

3. Nusakys tikslius stebėtų gyvūnų pavadinimus, akivaizdžius jų požymius ir komentuos apie priežiūros svarbą.

Tyrinėjimas. Pamėgdžiodamas suaugusįjį ilgesnį laiką įsitraukia į tyrinėjimo veiklas; <...>. (3-asis žingsnis).

Mokėjimas mokytis. Komentuoja atliekamą veiklą, pasako, ką jau atliko, ką darys toliau. (4-asis žingsnis).

Aiškinimas. Naminiais gyvūnais vadiname tuos, kurie gyvena mūsų namuose arba šalia mūsų, t.y. ūkyje. Jie būna labai skirtingi: vieni pūkuoti, kiti su plunksnomis, vieni šokinėja, kiti skraido. Visiems jiems reikia mūsų dėmesio, šilumos, maisto ir priežiūros. Šią savaitę kalbėsime apie tris gyvūnus : katę, triušį ir papūgą. Kiekvieną dieną plačiau susipažinsime su vienu iš jų. Sužinosime kokia jų išvaizda, kokius skleidžia garsus, aptarsime kuo jie minta.

Demonstravimas. Pažiūrėsime video su išmaniuoju robotuku apie naminius gyvūnus (katiną iki 1:30 min. ir papūgą nuo 2:49 min. iki 3:12 min.). Su triušiu susipažinsime demonstruojant kortelę su jo atvaizdu.

Žaidimas. Imituojami gyvūnų judesiai: šokinėja kaip triušiai, sėlina kaip katės, plasnoja kaip papūgos.

2. Žaidimas. Kortelės - atrasti pagal pavyzdį tokį pat paveikslėlį (katės, triušio, papūgos).

3. Kūrybinė veikla. Kuriamas bendras paveikslas ,,Naminiai gyvūnai". Vaikai iš žurnalų iškarpų klijuoja gyvūnų atvaizdus ant didelio lapo. Sukuriamas bendras koliažas.

Žaidimas. Užduotis : vaikai lauke ,žaidimų aikštelėje ieško paslėptų kortelių su skirtingų spalvų gyvūnėlių atvaizdais (pvz., juoda katė, baltas triušis, raudona papūga). Radę kortelę, atneša mokytojai ir pasako, koks tai gyvūnas ir kokia jo spalva.

1. Tyrinėjimas. ,,Gyvūnų pėdutės" smėlyje. Vaikai sušlapintame smėlyje, smėlio dėžėje, spaudžia iš storo kartono iškirptas katės, triušio ir papūgos pėdutes, lygina jų formas ir dydžius.

2. Meninė veikla. Su kreidelėmis piešia savo naminį gyvūną.

3. Žaidimas. Lauko aikštelėje pažymimos trys vietos (stotelės): katės, triušio ir papūgos. Mokytoja kviečia vaikus keliauti nuo vienos stotelės prie kitos. Kiekvienoje stotelėje vaikai atlieka užduotėlę: katės stotelėje tipenti tyliai kaip katė ir murkti, triušio stotelėje pašokinėti, patrepsėti kaip triušis, papūgos stotelėje plasnoti rankomis.

Aiškinimas. Katė yra naminis gyvūnas. Ji turi keturias letenėles, aštrius nagus, ilgą uodegą minkštą kailį. Katė turi ilgus ūsus, jais ji jaučia aplinką ir sužino, ar tilps pro siaurą vietą. Katės gali būti įvairių spalvų: rainos, juodos, baltos, pilkos. Jos vaikšto tyliai, moka sėlinti ir šokinėti. Jos murkia, kai jaučiasi gerai, o miaukia kai nori žmogaus dėmesio. Katės mėgsta švarą, daug miega, mėgsta žaisti su kamuoliukais ar siūlų gniužulais. Katė turi būti prižiūrima, jai reikia duoti valgyti, atnešti vandens, paglostyti ir pasirūpinti, kad jai būtų šilta ir gera.

Demonstravimas. Demonstruojamas interaktyvus plakatas (2, 9 skaidrės).

Žaidimas/Tyrinėjimas. „Kačiukai žaidžia su kamuoliukais“

Vaikai kviečiami pažaisti žaidimą. Lauke paskleidžiame įvairių skirtingų dydžių ir faktūrų kamuoliukų: medžiaginių, plastmasinių, teniso, ir kt..
Kiekvienas vaikas pasirenka po kamuoliuką ir tyrinėja: liečia, ridena, pasuka tarp delnukų, pamėto į viršų, paspiria kojyte. Mokytojas skatina naudoti žodžius: minkštas, kietas, lengvas, sunkus, šokinėja, rieda lėtai, greitai.

Mokytojas parodo veiksmą: Aš paridensiu – dabar tu.
Vaikai ridena kamuoliukus vieni kitiems arba po aikštelę.
Vaikai bando pamėtyti, pagauti, paspiri, nusivyti kamuoliuką.
Galime per telefoną įjungti muziką – vyksta „Kačiukų šokis“: vaikai juda laisvai kaip tylūs, žaismingi katinėliai – tyliai, švelniai, su kamuoliukais.

1. Žaidimas/Aktyvi veikla. „Katės uodega“

Už kelnių ar dirželio pritvirtinama uodega, spalvota juostelė ar audinio skiautė. Vienas vaikas tampa katinu, kuris turi pabėgti nuo kitų vaikų – uodegos gaudytojų. Kiti vaikai bando pagauti uodegą, bet tik švelniai, neliečiant kūno. Sugavus uodegą, gaudytojas tampa naujuoju katinu.

Galima žaisti ir kitaip: visi vaikai turi po uodegą, o vienas vaikas be jos. Jis stengiasi pagauti kieno nors uodegą, praradęs tampa gaudytoju.

2. Kūrybinė/Meninė veikla. Vaikai ant skaidrios plėvelės darželio kieme, piešia su guašu katiną.

Aiškinimas.Triušis tai švelnus, tylus naminis gyvūnas. Jis turi ilgas ausis ir trumpą, apvalią uodegėlę. Kaip ir katė, triušis turi minkštą, švelnų kailį, tačiau vietoje miaukimo jis „kalba“ savo kūnu. Kai triušis šokinėja aukštai ir apsisuka ore, tai reiškia, kad jis labai džiaugiasi. Jei glostant triušis švelniai griežia dantimis, tai ženklas, kad jam gera. Jei nosytė juda labai greitai, jis gali būti susijaudinęs ar išsigandęs. Kai triušis trypia kojytėmis, tai gali reikšti, kad jis piktas. Jiems reikia švaros, maisto, vandens, tylos ir žmogaus, kuris būtų švelnus ir rūpestingas.

Demonstravimas. Demonstruojamas interaktyvus plakatas (2, 10 skaidrės).

Vaikai apžiūri ir paliečia triušio kailio pavyzdį, aptariama, koks jis yra – minkštas, švelnus, šiltas. Tada jiems užrišamos akys ir duodama paliesti įvairių medžiagų, tokių kaip vilna, medvilnė, oda. Vaikai apibūdina pojūčius, nurodydami, kas minkšta, šiurkštu ar švelnu. Nuėmus raiščius, jie lygina medžiagas su triušio kailiuku, aptardami panašumus ir skirtumus.

Žaidimas/Aktyvi veikla. „Pamaitink triušį“

Vaikai kviečiami dalyvauti smagioje ir aktyvioje veikloje pamaitinti triušį morkomis. Žaidimo metu jie šokinėja per lankus kaip triušiai, sekdami pėdelių takelį, o pasiekę triušio figūrą, įmeta morką į triušio burną.

1. Kūrybinė veikla. Vaikai kviečiami lauke kurti pavasarinį triušį. Mokytojas iš anksto paruošia kartoninę triušio iškarpą su langeliu (priklijuotas skaidrus plastikas ar lipni plėvelė). Vaikai lauke renka įvairius augaliukus, žiedus, žoleles, žiedlapius. Kartu su mokytoja augalėlius vaikai klijuoja (arba prilipdo prie dvipusės plėvelės) į kiškio langelį – pilvuką ir ausytes.

2. Tyrinėjimas. Vaikai lauke kviečiami ieškoti ir tyrinėti augalus, kuriuos galėtų ėsti triušis. Mokytojas parodo ar primena, kad triušiai mėgsta žolę, gėlių lapelius, dobilus,. Vaikai stebi, lygina, uosto, paliečia augalus.

Papildomai galima rinkti augalus į triušio pintinėlę;
Aptarti, koks augalas minkštas, koks kietesnis, koks kvapas.

3. Žaidimas. Vaikai kviečiami padėti triušiui surasti morkytes. Aikštelėje išdėliojamos spalvotos spalvoti apskritimai. Vaikai gauna atitinkamos spalvos kortelę su morkyte ant pagaliuko. Turėdami kortelę, jie ieško tokios pačios spalvos aikštelėje ir atsistoja ant jos.

Aiškinimas. Papūga žako yra paukštis. Ji labai skiriasi nuo katės ar triušio, nes neturi kailio, o yra visa pasidengusi plunksnomis. Papūgos turi snapą, dvi kojas su nageliais ir sparnus, dažniausiai būna pilkos spalvos su ryškiai raudona uodega. Papūga nemurkia ir negriežia dantimis kaip katė ar triušis, ji gali išmokti kalbėti, švilpti. Kartais ji pakartoja tai, ką girdi. Papūga gyvena narvelyje, jai reikia švaraus vandens, vaisių, sėklų, žaislų, kad nenuobodžiautų, ir daug švelnaus žmogaus dėmesio.

Demonstravimas. Demonstruojamas interaktyvus plakatas (4, 15 skaidrės).

Tyrinėjimas/ Žaidimas. Vaikai kviečiami tyrinėti trijų gyvūnų: katės, triušio ir papūgos kūno dangą. Pokalbio metu mokytojas paprašo prisiminti, kuo dengtas šių gyvūnų kūnas: ar visi turi kailį? Ar yra gyvūnas, turintis plunksnas? Ant stalų vaikams pateikiama skirtingos tyrinėjimui skirtos medžiagos: kailiuko pavyzdžiai (dirbtinis kailis, vata, siūlai...atitinkanti katės ir triušio kailį), dekoratyvinės paukščių plunksnos, bei paveikslėliai ar žaisliniai gyvūnai. Vaikai lies, apžiūrės, lygins medžiagas, bandys apibūdinti, ką jaučia, kas yra minkštesnis, pūkuotesnis, šiltesnis, kas švelnesnis ar šiurkštesnis.

Atlikę tyrinėjimą, vaikai grupelėse ar poromis bandys priskirti medžiagą tinkamam gyvūnui: plunksnas papūgai, kailį katei arba triušiui. Mokytojas skatins vaikus komentuoti, ką pastebėjo, kokius skirtumus ar panašumus įžvelgė, kas jiems pasirodė įdomu. Papildomai galima pasiūlyti vaikams pritvirtinti plunksnas ar kailiukus prie atitinkamų gyvūnų paveikslėlių arba naudoti sensorinę dėžę, liečiant paslėptas medžiagas atspėti, ar tai kailis, ar plunksna. Po tyrinėjimo veiklos, galima žaisti žaidimą: mokytojas pasako gyvūno pavadinimą, o vaikai atlieka veiksmą: jei tai gyvūnas su kailiuku, jie glosto savo rankytę, jei su plunksnomis – plasnoja kaip paukštis.

2. Praktinė veikla. Spalvotais sagtukais sega į tinkamą vietą pagal nurodytą spalvą (papūgos uodega).

Žaidimas. Papūga narve.

Vienoje aikštelės pusėje pažymima vieta narvas (apibrėžtas apskritimas). Vienas vaikas yra papūgų gaudytojas, o visi kiti – papūgos. Kai mokytoja sako: atidarytas narvas, papūgos išskrenda, bėgioja, plasnoja rankomis, laisvai juda po aikštelę. Kai išgirsta: narvas užsidaro, visos papūgos turi sustingti vietoje, tarsi tupėtų. Gaudytojas tyliai eina ir ieško papūgos, kuri pajudėjo, ją sugauna ir nusiveda į narvą. Tuomet žaidimas tęsiamas toliau. Galima keisti gaudytoją, kai pagautos 2–3 papūgos ar mažiau.

1. Tyrinėjimas/Žaidimas. Plunksnų skrydis.
Mokytojas su vaikais paruošia kelias plunksnas su skirtingo dydžio plastilino kamuoliukais. Vaikai paeiliui meta plunksnas ir stebi, kuri nuskrido toliau, kuri trumpiau. Prieš mesdami vaikai spėja, kuri plunksna skries toliausiai, su mažu ar dideliu plastilino kamuoliuku. Po to kartu su mokytoju aptaria, kuri plunksna skrido toliausiai ir kodėl.

2. Kūrybinė veikla. Vaikams pasiūloma prisinkti šakelių ir akmenukų. Iš jų dėlioja papūgos narvelį.

Aptarimas. Prisiminkime, ką veikėme: apžiūrinėjome gyvūnų paveikslėlius, žiūrėjome filmuką apie naminius gyvūnus, kalbėjomės apie jų išvaizdą, piešėme, žaidėme, tyrinėjome. Ką naujo sužinojome? Kuris gyvūnas tau labiausiai patiko? Kodėl? Ką veikti patiko labiausiai?

Žaidimas. Vaikai gauna korteles su gyvūnų (katė, triušis, papūga) vaizdu. Mokytojas užduoda klausimus, o vaikai atsako: ar tai gyvūnas, kuris šokinėja? Ar šis gyvūnas gyvena narvelyje? Kuris iš jų moka skraidyti? Ar jis turi kailį, ar plunksnas? Ar jis gali miaukti, trepsėti ar kalbėti?...

2. Kūrybinė veikla. Vaikai dirbdami grupelėje prisimena visus gyvūnus, apie kuriuos kalbėjosi šią savaitę: katę, triušį, papūgą. Kiekvienas vaikas pasirenka vieną gyvūną ir kuria bendrą kūrybinį darbą ant didelio lapo: piešia, klijuoja gyvūnų iškarpas, naudoja įvairias medžiagas (pvz., vatą kailiui, siūlus ūsams, plunksnas).

3. Pasakojimas. Grupelė vaikų pasirenka iš kortelių su paveikslėliais (katė, triušis, papūga) vieną gyvūną ir pasakoja apie jį: kaip atrodo, su kailiuku, plunksnomis, miaukia ar trepsi...

2. Praktinė veikla. Vaikas gauna tris korteles su šios savaitės sužinotais gyvūnais ir tris korteles su jų pėdutėmis. Priskiria kam kokia pėdutė tinka. Įvardija: ši pėdutė katės, o ši papūgos...

3. Kūrybinė veikla/Pasakojimas. Vaikas pasirenka vieną gyvūną (katę, triušį ar papūgą) ir kuria trumpą pasakojimą apie jį. Mokytojo paskatintas, apibūdina, kur gyvūnas gyvena, ką mėgsta,kokį garsą skleidžia?... Pasakojimą vaikas gali papildyti piešiniu.

Žaidimas. Vaikai žaidžia žaidimą „Katė ir pelė“. Vaikai sustoja ratu ir susikimba rankomis. Vienas vaikas pasirenka būti pele ir atsistoja rato viduryje, kitas kate ir stovi už rato. Katė bando patekti į ratą, kad pagautų pelę, o vaikai pakelia arba nuleidžia rankas, sudarydami vartelius. Katė gali įeiti tik tada, kai varteliai atviri. Jei katei pavyksta sugauti pelę, vaikai apsikeičia vaidmenimis arba parenkami nauji žaidėjai.

1. Žaidimas/Vaidyba. Vaikai vaidina pasirinktą gyvūną: „aš katė, aš triušis, aš papūga“ ir imituoja jų judesius, skleidžiamus garsus, pasakoja kaip jie atrodo, kur gyvena, kaip žmonės jais rūpinasi.

2. Žaidimas. Kieme išdėliojamos įlaminuotos kortelės su gyvūnų pėdsakais (katės, triušio, papūgos). Vaikai seka pėdsakus, įvardija, kurio gyvūno jie gali būti. Pasiekę finišą (pvz., krūmą ar medį), randa paveikslėlį ar žaisliuką su tuo gyvūnu kurio pėdsako keliu keliavo.

Ropoti suoleliu –„per tvorą“ ir „pagauti pelę“

Pašokti aukštyn pasiekti žaislą, ištiesti stuburą – „pagauti pelę“ . Kartoti 2-3 kartus.

Eilėraštukas.

Katinėlis sau gulėjo

O pelytės vaikštinėjo.

Jos paglosto jam galvelę (imituoja)

Ir papūtė į auselę

Katinėliui įkyrėjo

Gaudyti peles pradėjo.

Miau!

3. Žaidimas. Sek katės keliu“. Vaikai kviečiami eiti vingiuotu taku, kuris vaizduoja katės kelią . Takas gali būti padarytas iš:

virvės ar šokdynės, akmenukų, kaštonų. Vaikai eina katės taku, stengiasi nenukrypti iš linijos. Galima pridėti saulyčių (sustojimo taškų), kur vaikai atlieka veiksmus: pvz., katytė prigulė, katytė pasikasė ausytę.

3. Žaidimas. Vaikai kviečiami dalyvauti aktyvioje veikloje lauke – papūgų lenktynėse. Ant virvutės pakabinti spalvingi, iš vienkartinių puodelių sukurti paukšteliai (papūgos), dekoruoti plunksnomis ir akytėmis. Vaikai bėgdami stumia paukštelį rankomis, kad jis „skristų“ pirmyn. Veiklos metu vaikai varžosi, kieno paukštis greičiau pasieks finišą.

3. Meninė veikla. Vaikai kviečiami į lauką stebėti gyvūnėlių figūrėlių (pvz., papūgos, triušio ar katės) šešėlius ant balto popieriaus lapo. Kiekvienas vaikas pasirenka figūrėlę, pastato ją ant popieriaus saulėtoje vietoje, stebi šešėlį ir apvedžioja jį pieštuku ar kreidele. Vaikai lygina šešėlių formas, kalbasi, kurio gyvūno šešėlis ilgesnis, žemesnis.