15. Tyrinėjimas. Kelia klausimus, spėlioja, padedamas numato tiriamosios veiklos eigą, rezultatus.
    Padedamas pasirenka eksperimentavimui reikalingas priemones ir medžiagas.
    Pasako, ką veikė, ką atrado; įvardija, kokias priemones ar medžiagas pasirinko tyrinėjimui. (4 žingsnis).

    18. Mokėjimas mokytis. Pradeda numatyti ir atsirinkti priemones bei medžiagas, reikalingas veiklai įgyvendinti.
        Komentuoja atliekamą veiklą, pasako, ką jau atliko, ką darys toliau. (4 žingsnis)

Aiškinimas.
Vaikams pristatomi pagrindiniai rūbų skirtumai:
– Senovėje žmonės dėvėjo lininę, vilnonę aprangą, siuvinėtus marškinius, natūralias spalvas.
– Šiandien drabužiai spalvingi, pagaminti iš įvairių medžiagų – poliesterio, džinso, sintetinių audinių.
Paaiškinama, kodėl seniau vilkėta taip (rankų darbo, medžiagos), ir kodėl šiandien pasirinkimai kitokie.

Diskusija.
Vaikai svarsto:
– Kurį rūbą lengviau apsivilkti?
– Kurį rūbą apsivilktum pats, be pagalbos?
– Kuris drabužis atrodo smagiausias? Kodėl?

Demonstravimas.
Parodoma kolekcija: vienoje pusėje – senoviniai rūbai, kitoje – šiuolaikiniai.
Vaikai aptaria, kuo skiriasi drabužiai abiejose pusėse – kokios medžiagos, spalvos, ilgiai. Kiekvienas vaikas pasirenka vieną senovinį ir vieną šiuolaikinį rūbą ir pasako, kuo jie skiriasi.

Žaidimas.
Judrieji judesiai.
Vaikai pasirenka iš tikrų ar imitacinių rūbų vieną senovinį ir vieną šiuolaikinį rūbą ar jų detalę (pvz., kepurę, liemenę, skarelę, šaliką).
– Vaikai pasimatuoja ar prisideda pasirinktas detales.
– Vaikšto, sukasi, pritupia – stebi, kaip jaučiasi su tuo drabužiu.
– Aptariama: ar lengva judėti? Ar šilta? Ar patogu?
Pabaigoje – „mados ratas“: vaikai paeiliui demonstruoja pasirinktą rūbą ir pasako, ar tai senovinis ar šiuolaikinis drabužis.

„Mados kolekcija – tada ir dabar“

Kiekviena grupelė gauna vieną didelį berniuko ar mergaitės trafaretą (pvz., kaip įkeltas paveikslėlis). Grupė turi susitarti ir kolektyviai nuspręsti, kaip aprengti figūrą – senovine ar šiuolaikine apranga.

Medžiagos:
– Audinio skiautės, siūlai, spalvotas popierius, lipdukai, pieštukai, klijai, dekoratyviniai elementai;
– Galima naudoti ir iškarpas iš senovinių ar modernių žurnalų;

„Drabužių detektyvai“
Lauke iškabinti drabužiai (pvz., kepurė, skarelė, džemperis, lininiai marškiniai). Jie pakabinti ant virvės ir krūmuose.
Mokytojas sako:
– „Suraskime rūbą, kurį dėvėjo seneliai“
– „O dabar ieškosime modernaus šių dienų rūbo?“
Vaikai bėga, rodo, aiškina pasirinkimą.

Veikla grupelėse:

„Aprangos dėlionė iš gamtos“
Vaikai suskirstomi į grupeles po 3–4. Kiekvienai duodama užduotis – iš gamtos medžiagų (lapų, kankorėžių, akmenėlių, šakelių) „sukurti“ rūbą ant žemės (pvz., kepurę, sijoną, marškinėlius).
Kiekviena grupė pasirenka – ar jų rūbas senovinis ar šiuolaikinis, ir papasakoja kodėl.

Individuali veikla:

„Mano aprangos šešėlis“

Vaikas stovi ant saulės, mokytojas apibrėžia jo šešėlį kreida.
Vaikas nupiešia ant šešėlio rūbus – pasirenkant, ar tai senoviniai, ar šiuolaikiniai.
Paskui – aptaria pasirinkimą:
– „Ką nupiešei?“
– „Ar tokį rūbą turi?“
– „Ar tokį vilkėjo močiutė?“

Vaikai apžiūri medžiagų gabalėlius – vilną, liną, džinsą, poliesterį.
Klausimai:

• Ar tai švelni ar šiurkšti medžiaga?

• Kurį audinį norėtum turėti savo rūbuose?

• Ką vilkėtum, jei lauke šalta?

• Kurį rūbą pasirinktum šventei?

Mokytojas užrašo vaikų pastebėjimus ant lentos ar plakato.

Aiškinimas:

„Rūbo kelionė – nuo avytės iki megztinio“

Mokytojas pasakoja paprastai ir vaizdžiai:
– „Seniau žmonės patys augino liną, kirpo avis, siuvo rankomis. Todėl rūbai buvo iš lino, vilnos, odos.“
– „Dabar daug rūbų gaminama fabrikuose – jie būna ryškūs, blizgūs, lengvi, bet ne visada šilti.“
– „Štai čia – sena kepurė iš vilnos. O štai – sportinis džemperis iš sintetinio audinio.“

Pavyzdžiai padedami vaikams paliesti.

Demonstravimas: „Medžiagų paletė“

Ant stalelio ar lentos išdėliotos medžiagos: vilna, linas, džinsas, sintetika, tiulis.
Šalia kiekvienos – atitinkamas rūbas ar paveikslėlis:
– Vilna – kepurė
– Linas – marškiniai
– Poliesteris – striukė
– Tiulis – sijonas

Vaikai kviečiami liesti, lyginti ir pasakyti:

• Kuris rūbas šiltas?

• Kuri medžiaga lengviausia?

Žaidimas: „Surask porą – rūbas ir medžiaga“

Vaikai gauna korteles su rūbų vaizdais. Ant grindų – medžiagų kortelės.
Vaikai vaikšto pagal muziką. Kai muzika sustoja – sustoja prie vienos kortelės ir bando rasti, kuri medžiaga tinka jų rūbui.

Pavyzdys:

• Vaikas su „megztinio“ kortele sustoja prie vilnos.

• Vaikas su „suknelės“ kortele eina prie lino ar tiulio.

Vaikams duodama užduotis su paslapties dėžutėmis (kiekvienai grupei). Viduje – įvairūs rūbai ar jų medžiagų pavyzdžiai: vilna, medvilnė, džinsas, plastikas, kailis, veliūras, oda ir pan.

Uždavinys:
– Ištraukti medžiagą (nematant)
– Apibūdinti pojūtį: šilta/šalta, šiurkšti/švelni
– Spėti: ar šis rūbas galėjo būti naudojamas seniau ar dabar?

🗣 Diskusija grupėje: kodėl šita medžiaga naudinga? Kaip ją prižiūrėti?

Vaikai gauna kelis skirtingus audinių gabalėlius – vilnos, lino, šilko, sintetinio audinio, džinso.
Jie glosto, trina, lanksto ir klausosi, kokį garsą skleidžia kiekviena medžiaga.

🧠 Užduotis:

Vaikas įklijuoja audinio gabalėlį prie paveikslėlio (ar kortelės), kurioje pažymėta:

• Triukšminga medžiaga 🥁

• Tyli medžiaga 🤫

• Šlamanti medžiaga 🍂

• Švelnaus garso medžiaga 💧

„Milžiniškas rūbas iš gamtos“

Visa grupė vieningai kuria vieną bendrą rūbą iš gamtinių ir antrinių medžiagų, lygindami, kaip atrodė senoviniai ir šiuolaikiniai drabužiai.

Veiklos eiga:
Lauke iš anksto išdėliojamas didelis drabužio trafaretas (pvz., megztinio ar suknelės forma) ant didelio kartono lapo.
Vaikai kartu renkasi medžiagas iš gamtos (lapai, žolė, šakelės, kankorėžiai, purvas) ir namų (blizgūs maišeliai, audinių atraižos, sagos).

Darbą organizuoja visa grupė:
– Vieni vaikai renka medžiagas,
– Kiti klijuoja, dėlioja ant rūbo kontūro,
– Visi drauge sprendžia, kuri rūbo dalis bus „senovinė“, o kuri – „šiuolaikinė“.

Veikla grupelėse:

„Aprenk medį“

Kiekviena grupelė pasirenka vieną medį ar krūmą lauke ir jį „aprengia“ – kuria rūbus iš gamtos medžiagų taip, tarsi medis būtų žmogus.

Veiklos eiga:

1. Kiekviena grupelė pasirenka savo „medžio modelį“:
   – Stiprus medis,
   – Smagus krūmelis,
   – Maža šakutė ar stulpelis.

2. Vaikai renkasi iš lauke esančių medžiagų (lapų, šakų, žolių, žiedų, akmenukų, smėlio) ir kuria:

   – Skarelę,
   – „Šaliką“,
   – „Kelnaites“ iš samanų,
   – „Sijoną“ iš žiedlapių,
   – „Sagtį“ iš akmens.

3. Kai medis aprengtas, grupelė jį pristato: – „Mūsų medis eina į šventę!“
   – „Mes jį aprengėm, kad nešaltų rudenį.“
   – „Čia madingas medis su lapų suknele.“

Individuali veikla :

„Išpūsk rūbą iš burbulų!"

Priemonės:

• Plastikinių butelių (be dugno)

• Senų kojinių arba medžiagos atraižų

• Vandens, indų ploviklio, maistinių dažų

• Indelio burbulų tirpalui

🔍 Veiklos eiga:

1. Vaikas gauna specialų burbulų pūtiklį: tai plastikinio butelio viršutinė dalis, ant kurios užmauta kojinė ar audinio skiautė.

2. Mokytojas parodo, kaip įmerkti pūtiklį į spalvotą burbulų tirpalą (vanduo + indų ploviklis + lašas dažų).

3. Vaikas pūčia į butelio kaklelį, o pro kojinę ima sklisti ilga burbulų „medžiaga“ – tarsi besiformuojantis rūbas!

4. Pasitelkus vaizduotę, vaikas gali sakyti: – „Pūsiu sijoną!“
   – „Dabar kepurę!“
   – „Mano rūbas – pūkuotas debesėlis!“

Aiškinimas:
Paaiškinama, kad anksčiau žmonės avėjo batus, kurie buvo siuvami rankomis iš natūralių medžiagų – medžio, odos, vilnos, veltinio. Dabar turime batų iš įvairiausių medžiagų – net ir plastiko ar gumos.
Vaikai susipažįsta su senoviniais ir šiuolaikiniais batais:
– senovinės klumpės
– veltiniai batai
– guminiai batai
– sportiniai bateliai

Demonstravimas:
Rodomi tikri batai (trumpas filmukas apie batų gamybą. https://www.youtube.com/watch?v=IeC1AzO7g4s&ab_channel=zuikiotv-lietuvi%C5%B3%28plius%29 )
Galima naudoti Genially skaidrę ar paruoštą stendą „Batai tada ir dabar“.

Žaidimas:
„Rask batą pagal istoriją“
Mokytojas pasako trumpą situaciją:
– „Šis žmogus dirbo lauke per lietų“
– „Ši mergaitė ėjo į šventę su šeima“
Vaikai turi išsirinkti, kokius batus būtų avėjęs veikėjas, ir parodyti ar atnešti tinkamą pavyzdį.

Kiekviena grupelė gauna vieną batą ir užduotį sukurti jo kelionę per vieną metų laiką – pvz., žiemą, pavasarį, vasarą arba rudenį.

Veiklos eiga:

1. Grupelė pasirenka arba gauna vieną metų laiką (pvz., „Batas žiemą“).

2. Vaikai dekoruoja batų porą naudodami metų laikui būdingas detales: – Žiemą – vata, balti dažai, mėlynas fonas
   – Pavasarį – žiedai, žaluma
   – Vasara – saulė, smėlis, šviesios spalvos
   – Rudenį – lapai, rudai-oranžinės spalvos

3. Sukuria istoriją apie batą:

   – Kur jis ėjo?
   – Ką sutiko?
   – Ar linksma bato kelionė buvo?

4. Pristato kitiems:
   – „Šitas batas keliavo žiemą į mišką ir sutiko elnią.“
   – „Jis buvo labai šiltas – su vilna ir sniego grandinėm!“

Tikslas: lavinti vaikų smulkiąją motoriką, atidumą ir susikaupimą, supažindinti su batų raištelių užrišimu.

Priemonės:

• Kartoninės batų formos (batų pado siluetas)

• Skylutės batraiščiams

• Įvairių spalvų batraiščiai ar virvutės

Veiklos eiga:

1. Vaikas gauna savo „batuką“ iš kartono.

2. Pedagogas parodo, kaip įverti ir rišti raištelius (galima naudoti didesnį demonstracinį pavyzdį).

3. Vaikai individualiai veria raištelius per skylutes, bando juos surišti, formuoti „kilputes“.

4. Gali pasirinkti spalvotus raištelius – pvz., geltoni batraiščiai – senoviški, žali – šiuolaikiniai.

„Bato kelionė per kiemą“

Visa grupė dalyvauja vienoje bendrai sekamoje pasakojimo kelionėje, kurios pagrindinis veikėjas – senas batas. Vaikai kuria batui kliūtis, padeda jam „keliauti“ per kiemą ir pasakoja, ką jis patyrė.

Veiklos eiga:

1. Pristatymas:
   Pedagogas atneša seną batą (arba batų muliažą) – tai „batas, kuris nori papasakoti istoriją apie savo kelionę“.
   Vaikai paklausiami: – Kur batas galėtų keliauti?
   – Kokius nuotykius jis gali patirti?

2. Veikla:
   Visa grupė kieme kurdama trasą (pvz., smėlio takelį, akmenukų keliuką, lapų tunelį, laiptukus iš kaladėlių), padeda batui keliauti per įvairias „stoteles“:

   • „Miškas“ – kur batai sutinka lapą-draugą,

   • „Balos šalis“ – kur batai sušlampa,

   • „Kaliausės kiemas“ – kur batai turi pasislėpti nuo vėjo,

   • „Šventė“ – kur batai šoka.

3. Pasakojimas:
   Kiekvienas vaikas paeiliui papildo pasakojimą – „Batas užlipo ant akmens...“, „Batas susitiko sraigę...“.

4. Pabaiga:
   Batas „grįžta namo“, o vaikai nupiešia ar apibūdina jo nuotykį.

   
   

   Veikla lauke grupelėse:

   „Bato portretas iš gamtos“

   Vaikai kuria batų siluetus iš lauke rastų gamtos medžiagų – kiekviena grupė gauna užduotį sukurti vieną batą: senovinį ar šiuolaikinį.

   Veiklos eiga:

   1. Grupės (po 3–4 vaikus) gauna didelį kartoninį batų siluetą.

   2. Vaikai ieško lauke medžiagų:
      – Lapų, šakelių, gilių, žiedų, kankorėžių, žievės, akmenukų, smėlio ir kt.

   3. Sukuria „batą“ – jį dėlioja kaip mozaiką ar koliažą.
      – Viena grupė kuria senovinį batą (pvz., su „klumpių kulniuku“ iš šakos),
      – Kita – šiuolaikinį sportbatį (pvz., su lapų žvaigždute kaip logotipu).

   4. Kiekviena grupė trumpai pristato: – Ką sukūrė?
      – Kam tinka toks batas?
      – Ką batai veiktų, jei galėtų eiti?

Individuali veikla lauke:

„Paslėptas batas“

Vaikas ieško specialiai paslėpto bato (ar jo trafareto) pagal žemėlapio ar ženkliukų užuominas, o jį radęs – sugalvoja jo istoriją.

Veiklos eiga:

1. Pedagogas iš anksto paslepia keletą „batukų“ (gali būti: seni vaikiški batai, iškirpti iš kartono trafaretai, ar net žaisliniai batukai) įvairiose lauko vietose – po krūmu, ant akmens, prie medžio ir pan.

2. Kiekvienam vaikui duodama užuomina ar smagus žemėlapis su simboliais, pvz.:

   • „Batas po medžiu, kur paukštis gieda“

   • „Batas slepiasi ten, kur smėlis šiltas“

3. Vaikas eina ieškoti savo bato. Kai randa – grįžta pas pedagogą ir:
   – Papasakoja, kur rado,
   – Sugalvoja, kieno tai batas:
   „Tai miško nykštuko batas!“
   „Tai močiutės batas – ji ėjo grybauti!“
   

Mokytojas pradeda nuo pasakų veikėjų pažinimo:

• Ar prisimenate pasakų veikėjus: karalių, princesę, piktąją raganą, valstietį, pirklį?

• Kaip manote, kaip jie buvo apsirengę?

• Ar senovėje visi rengėsi vienodai?

Vaikams parodomos iliustracijos su skirtingais personažais.

Aiškinimas:

Pedagogas trumpai pasakoja:

• Karaliai vilkėjo ilgus apsiaustus, dėvėjo karūnas, puošnias sagas.

• Valstiečiai vilkėjo paprastesnius drabužius – iš lino, vilnos, dažnai su prijuostėmis.

• Raganos turėjo apsiaustus, gobtuvus, pirkliai – pinigines, ilgas liemenes.

• Seniau drabužiai dažnai buvo siuvami rankomis, puošiami sagomis, siuvinėjimais.

Demonstravimas:

Pedagogas parodo keletą mini kostiumus (vaikiški).
Taip pat galima panaudoti: karūnas, kepures, diržus, gobtuvus.

Kiekvienas daiktas rodomas ir klausiama:

• Kam tai priklausė?

• Ar tai senas ar šiuolaikinis drabužis?

Žaidimas: „Kas aš esu?“

Vaikai paeiliui užsideda vieną daiktą (pvz., karūną, prijuostę, apsiaustą) ir stovi prieš klasę.

Kiti spėja:

• „Ar tu karalius?“

• „Gal tu valstietė iš pasakos apie pupą?“

• „Ar tu ragana su skraiste?“

Mokytojas padeda vaikams apibūdinti, kuo jie apsirengę.

„Pasakų aprangos estafetė“

Veiklos eiga:

1. Paruošimas:
   Pedagogas paruošia 3–4 stoteles (vietas kieme), kuriose guli ar kabo skirtingi drabužių elementai:

• Karūna (karaliui / princesei)

• Skara (raganai)

• Prijuostė (valstietei)

• Diržas (pirkliui)

Taip pat padedamos kortelės su veikėjų paveikslėliais.

2. Paaiškinimas vaikams:

„Vaikai, pasakų veikėjai pametė savo drabužius! Padėkime jiems juos susirinkti ir aprengti.“

3. Estafetė (žaidimo eiga):

• Kiekvienas vaikas paeiliui bėga iki drabužių stotelės,

• Paima vieną daiktą,

• Nubėga prie atitinkamo veikėjo paveikslėlio,

• Padeda daiktą šalia kortelės į dėžę,

• Grįžta ir perduoda eilę kitam.

4. Kai visi veikėjai „aprengti“, pedagogas kviečia visus aptarti: – „Kieno buvo ši karūna?“
   – „Kodėl ragana nevilkėtų šilkinės suknelės?“
   – „Kaip manai, ar valstietis galėjo turėti karūną?“

   
   

   Veikla grupelėse lauke:

   „Pasakų aprangos paveikslas iš gamtos“

   Veiklos esmė:

   Grupelės iš lauke surinktų medžiagų kuria didelius pasakų veikėjų drabužių siluetus (karaliaus apsiaustas, raganos skraistė, valstiečio prijuostė ir t. t.)

   Veiklos eiga:

   1. Vaikai suskirstomi į grupeles po 3–4.

   2. Kiekviena grupė išsitraukia kortelę su pasakų veikėju: pvz. karalius, princesė, ragana, valstietis.

   3. Grupė gauna užduotį:
      – „Sukurk šio veikėjo drabužį iš to, ką rasi gamtoje.“

   4. Vaikai ieško gamtinių medžiagų:
      – lapų, kankorėžių, gėlių, žievės, akmenukų, smėlio, šakelių.

   5. Kiekviena grupė iš medžiagų dėlioja ant žolės ar smėlio:
      – Karaliaus apsiaustą su gėlių „brangakmeniais“,
      – Raganos gobtuvą iš tamsių lapų,
      – Valstiečio prijuostę iš žolės ir gilių,
      – Princesės suknelę iš spalvingų žiedų.

   6. Kai baigia – grupė pristato kūrinį: – Ką sukūrė?
      – Iš ko?
      – Kodėl būtent tokį drabužį?

      Individuali veikla:

      „Drabužio bandymas – kuri medžiaga pralaidi vėjui?“

      Veiklos esmė:

      Vaikas tyrinėja, kuri iš pateiktų medžiagų geriausiai apsaugotų pasakų veikėją nuo vėjo – tai gali būti lapas, medžio žievė, plėvelė, popierius, audinys ir kt.

      Veiklos eiga:

      1. Vaikams parodomos kelios skirtingos medžiagos:

         – Didelis klevo lapas,
         – Popieriaus gabalas,
         – Plona audinio skiautė,
         – Permatoma plėvelė,
         – Sausa žievė arba kartonas.

      2. Klausimas:

      „Jei būtum pasakų veikėjas ir pūstų vėjas – kuri medžiaga geriausiai apsaugotų tave kaip apsiaustas?“

      3. Vaikas bando:
         – Laiko medžiagą prieš vėją,
         – Stebi, kuri medžiaga banguoja, lūžta, skleidžia garsą, nepraleidžia oro.

      4. Pasirenka 1–2 medžiagas ir paaiškina pasirinkimą: – „Šitas popierius per lengvas, jį vėjas nuneštų.“
         – „O šita plėvelė storesnė – kaip tik pasakų raganos apsiaustui.“

Vaikai grupelėse kuria pasakų veikėjų drabužius ir aksesuarus iš įvairių priemonių ir audinių likučių, o tada „aprengia“ pasirinktą herojų.

Veiklos eiga:

1. Vaikai suskirstomi į 3–4 vaikų grupeles.

2. Kiekviena grupė išsitraukia herojų kortelę (pvz.: karalius, princesė, valstietis, ragana, pirklys).

3. Gauta užduotis – pagaminti šiam herojui drabužius ar aksesuarus iš priemonių, kurios pateikiamos ant stalo: – Spalvotas popierius, audinių skiautės, siūlai, blizgučiai, sagos, tinklelis, lipdukai, žirklės, klijai.

4. Herojus gali būti: – popierinė figūra (kurią „aprengia“),
   – piešinys ant kartono,
   – lėlė ar net vienas iš vaikų (jei naudojamos saugios, jau pagamintos detalės).

5. Kai kostiumai paruošti – kiekviena grupė pristato savo pasakos veikėją: – Kuo jis apsirengęs?
   – Kodėl tokie rūbai?
   – Ką jis mėgsta veikti?

   
   

1. „Herojaus aprangos lagaminėlis“ ✨

   Veiklos esmė:

   Vaikas sudeda daiktus į pasakų veikėjo lagaminėlį – tarsi ruoštų jam drabužius ir aksesuarus kelionei per pasaką.

   Veiklos eiga:

   1. Kiekvienas vaikas gauna kortelę su pasakų veikėjo paveikslėliu (pvz.: karalius, valstietis, ragana, princas, miško senelis ir pan.).

   2. Ant stalo – dėžutė / „lagaminėlis“ ir įvairūs drabužiai ir daiktai : – karūna, skraistė, kepurė, šluota, batai, diržas, rankinukas, knyga, šaukštas, žibintas ir t. t.

   3. Vaikas pasirenka tik tuos daiktus, kurie tiktų jo herojui.
      – Pvz. karaliui – karūna, apsiaustas, bateliai.
      – Raganai – skraistė, šluota, puodelis.
      – Valstiečiui – kepurė, diržas, skarelė.

   4. Vaikas pasakoja: – Kodėl pasirinkau šiuos drabužius?
      – Kur herojus keliaus?

Mokytoja pradėjo dieną su vaikais prisimindama savaitės patirtis. Klausė:

– „Ką šią savaitę sužinojote apie drabužius?“
– „Kokius rūbus matėte, palietėte, pasimatavote?“
– „Ką supratote apie senovinius ir šiuolaikinius drabužius?“
– „Ką veikėme lauke, ką kūrėme grupėse, ką – vieni?“

Vaikai atsakinėjo, dalijosi įspūdžiais. Mokytoja padėjo prisiminti pagrindinius momentus rodydama nuotraukas, vaikų darbus ir demonstruodama priemones.

Refleksija:

Šią savaitę vaikai sužinojo, kokius drabužius vilkėjo žmonės seniau ir kokie dėvimi dabar. Jie matė, lietė, tyrinėjo įvairias medžiagas – liną, vilną, džinsą, sintetiką, mokėsi jas atskirti pagal pojūtį, garsą, šilumą.

Vaikai eksperimentavo: kūrė drabužius iš gamtos, pūtė „rūbus“ iš muilo burbulų, dekoravo batus, sukūrė herojams kostiumus, aprengė medžius, piešė šešėliuose.
Jie dirbo grupėse ir individualiai, lavino smulkiąją motoriką, vaizduotę, bendradarbiavo ir komentavo savo pasirinkimus.

Vaikai taip pat žiūrėjo filmukus, apžiūrėjo senovinius rūbus, rišo batraiščius, dalyvavo estafetėse, vaidino pasakų veikėjus. Grupėje buvo eksponuojami vaikų sukurti darbai – rūbų maketai, šešėlių piešiniai, batų dekoracijos, gamtos kūriniai. Vaikai apžiūrėjo vieni kitų kūrybą, įvardijo, kas jiems labiausiai patiko, ką norėtų dar išbandyti.

Uždaviniai įgyvendinti:

– Atpažino ir įvardijo senus bei šiuolaikinius rūbus;
– Tyrinėjo medžiagas – jų kilmę, pojūčius, garsus;
– Lygino aprangą pagal metų laikus ir funkcijas;
– Kūrė iš gamtos, tekstilės, burbulų, plastilino ir kt.;
– Kūrė drabužių ir batų istorijas, dalyvavo tyrimuose ir žaidimuose;
– Plėtė žodyną, stiprino kūrybingumą, dalyvavo interaktyviose veiklose.

Tikslas: apibendrinti savaitės patirtis, panaudojant tai, ką vaikai sužinojo apie rūbus, medžiagas, metų laikus ir kūrybą.

Veiklos eiga:

• Vaikai suskirstomi į 3–4 vaikų grupeles.

• Kiekviena grupelė gauna didelę popierinę žmogaus figūrą (pvz., berniuko ar mergaitės trafaretą) arba manekeną (gali būti net plastikinė butelio formos lėlė, kurią galima aprengti).

• Užduotis: sukurti rūbą, kuriame atsispindėtų visa savaitės patirtis.

  • Rūbas gali būti senovinis, šiuolaikinis arba visiškai išgalvotas (ateities rūbas).

  • Gali būti įkvėptas metų laiko, pasakos veikėjo ar vaiko svajonės.

Medžiagos:

• Audinių atraižos, tiulis, vilna, burbulinės plėvelės, siūlai, popierius, folija, kamšteliai, sagos, gamtos elementai (jei yra).

Papildomi elementai:

• Pridedamas „vardinis“ lapelis: rūbo pavadinimas ir kam jis skirtas (pvz., „Kelionės per pūgą suknelė“, „Švarkas su mygtuku, kuris padaro šiltą arbatą“).

Pabaigoje:

• Kiekviena grupė pristato savo sukurtą aprangą kitiems vaikams.

• Pedagogas užduoda klausimus: – Iš ko kūrėte? – Kodėl toks rūbas? – Ar jis labiau iš senovės, dabarties ar ateities?

Tikslas: lavinti smulkiąją motoriką, pažinti drabužių detales, patirti atradimo džiaugsmą.

Priemonės:

• Kartono figūra (marškinėlių forma)

• 1 lengvas užtrauktukas

• 1 didelė saga su kilpa (arba lipni juostelė – „velcro“)

• Virvutės (storos, spalvotos) su 2 skylutėmis vėrimui (be rišimo)

• Audinio gabalėlis, prisegtas segtuku (pvz., kaip šalikėlis)

🟨 Veiklos eiga:

1. Vaikas gauna savo kartono „marškinėlius“ su keliais tvirtintais drabužio elementais.

2. Vykdo užduotis:

   • Atsega ir užsega užtrauktuką.

   • Įveria sagą į kilpą arba sujungia lipukus.

   • Vėria virvutę per 2 skylutes – tarsi raištelį (bet neriša).

   • Paskutinį žingsnį – perlenkia audinio gabalėlį ir prisega jį – „prisisega šaliką“.

🗣 Refleksija (individualiai arba rato pokalbyje):

• „Ką tau labiausiai patiko daryti?“

• „Ką buvo lengva? O kas buvo sunku?“

• „Ką dabar moki padaryti su savo drabužiais pats?“

„Svajonių drabužis iš gamtos“

Tikslas: apibendrinti savaitės temą kūrybiškai ir žaismingai, integruojant vaikų patirtis bei STEAM principus.

Veiklos eiga:

1. Įžanga (ratas lauke): Mokytojas sukviečia vaikus ratu:

   „Šią savaitę kalbėjome apie senovinius ir šiuolaikinius drabužius, pasakų herojų aprangą, batus, medžiagas... O šiandien – sukursime patys savo svajonių drabužį! Iš gamtos!“

2. Užduotis: Vaikai bendradarbiaudami kaip viena didelė komanda kuria didelį rūbą ant žolės:

   • Paruoštas trafaretas ant žemės (pvz., milžiniško apsiausto ar „fantazijų suknelės“ kontūras iš virvelės ar medžių šakelių).

   • Vaikai renka gamtos medžiagas (lapai, kankorėžiai, žolė, žiedai, šakelės) ir iš jų puošia „rūbą“.

   • Galima naudoti ir antrines medžiagas: blizgią plėvelę, medžiagos atraižas, butelių kamštelius.

3. Akcentas:

   • Kiekvienas vaikas įneša savo „indėlį“ – prisideda prie dekoravimo.

   • Rūbas kuriamas ne tik gražus, bet ir su „funkcija“ – pvz., saugo nuo lietaus, šviečia naktį, tinka pasakų herojui ir pan.

4. Refleksija (rato pabaigoje): – „Kas šiandien kūrėme?“
   – „Ką įdėjai į rūbą?“
   – „Kam šis rūbas skirtas?“
   – „Kuo jis ypatingas?“
   (Mokytojas gali viską fotografuoti ir padaryti „parodą“.)

Veikla grupelėse:

„Pasivaikščiojimas per laiką – rūbų takelis“

Tikslas: kūrybiškai atkurti vaikų žinias apie rūbus seniau ir dabar, integruojant judėjimą, medžiagų pažinimą ir vaizduotę.

Veiklos eiga:

1. Grupių formavimas: Vaikai suskirstomi į 3–4 vaikų grupeles. Kiekviena grupė gauna užduotį sukurti „rūbų takelį“ vienoje takelio atkarpoje:

   • Grupė A – „Senovinis takelis“ (pvz., lininiai, vilnoniai, natūralūs drabužiai),

   • Grupė B – „Šiuolaikinis takelis“ (sintetika, blizgučiai, sportinis stilius),

   • Grupė C – „Pasakų takelis“ (karalių, raganų, princesių elementai),

   • Grupė D – „Ateities rūbai“ (išradimai, LED, blizgantys su folija).

2. Medžiagos: Vaikai ieško lauke medžiagų (lapų, žolės, žiedų, akmenukų) ir naudoja pateiktus elementus (audinių atraižas, siūlus, antrines žaliavas), kad iš jų dėliotų rūbų fragmentus ant savo „takelio“ dalies (pvz., ant medinio tako, ant smėlio ar žolės).

3. Pristatymas: Kai visos grupės baigia – visi kartu pereina per visą takelį: – Stebi, kokie drabužiai buvo seniau, – Kaip keitėsi stiliai, – Kokie išradimai pasirodė šiuolaikiniuose rūbuose, – Ir kuo aprengti herojai pasakose ar ateityje.

Individuali veikla:

„Mano rūbo pėdsakas“

Tikslas: kūrybiškai apibendrinti savaitės žinias apie rūbus, medžiagas ir laikmečių skirtumus per eksperimentinį tyrinėjimą.

Veiklos eiga:

1. Vaikas pasirenka vieną medžiagą (pvz., senovinę – liną, vilną, šiuolaikinę – sintetiką, plastiko atraižą, džinsą).

2. Eksperimentas: Vaikas įdeda pasirinktos medžiagos gabalėlį į dažų indelį (galima naudoti natūralius dažus, pvz., burokėlių sultis, ciberžolę, kavą).

3. Spauda ant popieriaus arba akmens: Vaikas spaudžia dažytą medžiagą ant popieriaus lapo ar net akmens: – Koks liko pėdsakas? – Ar spalva ryški? – Ar gerai įsigėrė?

4. Refleksiniai klausimai: – Ką atradai apie šią medžiagą? – Ar tai galėtų būti drabužio dalis? – Kuriais laikais tokia medžiaga labiau naudota?

5. Pavadinimas kūriniui: Vaikas suteikia pavadinimą savo „rūbo pėdsakui“ – pvz., „Močiutės šaliko spaudas“ ar „Būsimų džinsų žymė“.