https://youtu.be/lUbOIhcoM2k
      2. Advento esmė- pasninkas, geri darbai, Kristaus laukimo, vilties, maldos ir susikaupimo metas.
      3. Per adventą lietuviai nesilinksmindavo ir leistinos buvo tik šventos giesmės, kurios paryškino santūria Kristaus gimimo nuotaiką.
     4. Pagal nuotaika, melodiją ir iš specifinių teksto elementų kaip „aleliuma“, „kalėda“
     5. Kiekvieną Gruodžio mėnesį namie, vakarieniaujant, svečiuose ir dirbant, kad laikas neprailgtų. Tačiau nedainuojama tik per kūčias.

2.      Adventu prasideda naujieji liturginiai (bažnytiniai) metai, per kuriuos Bažnyčia peržvelgia visus Kristaus gyvenimo, veiklos ir atpirkimo slėpinius. Nuostabus ir sklidinas giliausios prasmės laikas, kuriame įprasminame savo kasdienybę Kristaus gimimo laukimu. Adventas - laukimo, rimties, vilties, maldos ir susikaupimo metas prieš Šv. Kalėdas. 

3.      Tokia liaudies dainų nuotaika skatina žmogų susimąstyti apie tikrąją Advento esmę. Tai rimties, maldos, susikaupimo metas, todėl dainos dažniausiai liūdnos, graudžios nuotaikos. 

4.      Galima atpažinti dainas iš melodijos, graudžios nuotaikos, ritmingumo, liaudies dainos žodžių. 

5.      Šios dainos buvo dainuojamos Advento, Kalėdų laikotarpiu. Dažniausiai buvo dainuojamos Pietryčių Lietuvoje. Dainuojamos įvairių susibūrimų metu, vakarais, kai žmonės susirinkdavo į trobas ir praleisti ilgą žiemos vakarą padėdavo liaudies dainų giedojimas. 

MELODIJA – garsų seka, išreiškianti vieną muzikinę mintį. Melodijos gali būti vokalinės (tos, kurias patogu dainuoti) ir instrumentinės (skirtos atlikti instrumentu). Melodijos gali būti įvairių nuotaikų ir charakterių: lyrinė, lėta, žaisminga, greita, nuotaikinga, iškilminga.

RITMAS – muzikinis veiksnys, reguliuojantis muzikos kūrinio garsų skambėjimo trukmę ir nužymintis jų slinktį laiko atžvilgiu.

METRAS - eiliuoto kūrinio ritmo matas, principas, pagal kurį vienokie ar kitokie garsiniai elementai – kirčiuoti ir nekirčiuoti, ilgi ir trumpi skiemenys – dėsningai kaitaliojasi eilutėje.Metras žymimas metro rodikliu ir parodo, kiek ir kokių (kokios trukmės) natų yra takte

TEMPAS – muzikos kūrinio atlikimo greitis. Tempai žymimi itališkais terminais: largo, adagio, andante, moderato, allegro, vivace, presto.

DINAMIKA – nurodo kokiu garsumu atlikti muziką. Kūrinyje dinamika nuolat kinta, sukurdama nepakartojamus skambesio atspalvius. Pagrindiniai dinamikos atspalviai yra du – garsiai ir tyliai, tačiau jie turi ir kitų: pianissimo, piano, mezzo piano, mezzo forte, forte, fortissimo. Kintanti dinamika žymima crescendo ir diminuendo terminais.

TEMBRAS - garso spalva, būdinga žmogaus balsui arba muzikos instrumentui, priklausoma nuo virštonių.

DERMĖ - garsų eilė, kurią kompozitorius pasirenka sumanyto kūrinio nuotaikai sukurti. Populiariausios Europos klasikinės muzikos dermės yra mažoras ir minoras.

FAKTŪRA - tai muzikinės medžiagos išdėstymo būdas. Faktūra gali būti tiršta ar skaidri, akordinė ar figūracinė, homofoninė arba polifoninė. Daugiabalsė muzikos faktūra būna homofoninė arba polifoninė.

HARMONIJA – melodiją lydinčių garsų visuma.  Klasikinė harmonija remiasi trim harmonijos funkcijomis – tonika (I laipsnis), subdominante (IV laipsnis) ir dominante (V laipsnis). Jos derinamos prie pagrindinio balso (melodijos), sukuria tam tikrą spalvą.

Faktūra - muzikinės medžiagos dėstymo būdas kūrinyje.
Tonacija - tarpusavyje susijusių garsų ir akordų sistema.
Dinamika - muzikos kūrinio garso lygių įvairovė. Ji sukuria emocinę įtampą, išryškina kulminacijas, temų kontrastingumą.
Melodija – įvairaus aukščio ir trukmės muzikinių garsų ir jų intervalinių santykių visuma, išreiškianti muzikinę mintį. 
Ritmas  – tai skirtingo ilgumo garsų ir akcentų kaita.
Tembras - garso spalva.
Dermė – organizuota skirtingo aukščio muzikos garsų visuma, jų tarpusavio ryšių sistema; konkreti tos sistemos rūšis ar tipas.
Harmonija – sąskambis arba kelių sąskambių junginys. 
Tempas- muzikos judėjimo greitis.
Metras – metras muzikoje reikalingas tam, kad būtų galima organizuoti ritminį judėjimą taktuose.

Ritmas - tai skirtingo ilgumo garsų ir akcentų kaita. 

Harmonija -  melodiją lydinčių garsų visuma.

Dinamika -  tono ar garso stiprumo kaita.

Tembras – instrumentų, balsų ar bet kokių kitų garso šaltinių skambesio savitumas.

Registras – instrumentų, balsų ar bet kokių kitų garso šaltinių skambesio savitumas. Yra trys registrai: žemas, vidurinis, aukštas. 

Faktūra - muzikos kūrinio techninių išraiškos priemonių išdėstymo ir koordinavimo būdas 

Artikuliacija –  muzikos garsų formavimo būdas dainuojant ar grojant.

Dermė – organizuota skirtingo aukščio muzikos garsų visuma, jų tarpusavio ryšių sistema.

Faktūra - muzikinės medžiagos dėstymo būdas kūrinyje.

Tonacija - tarpusavyje susijusių garsų ir akordų sistema.

Forma (muzikinė) - muzikos kūrinio kompozicinė sandara.

Kontrapunktas - kelių kartu skambančių savarankiškų melodijų junginys.

Kompozicija - muzikos kūrimo procesas, komponavimas; natomis ar kitokiais ženklais užrašytas muzikos kūrinys; muzikos kūrinio sandara, formos dalių sudėstymas.

Registas - balso arba instrumento diapazono dalis.

Replika - trumpa pastaba, prieštaravimas; muzikinės frazės pakartojimas kitu balsu ta pačia ar kita tonacija.

Dinamika - muzikos kūrinio garso lygių įvairovė. Ji sukuria emocinę įtampą, išryškina kulminacijas, temų kontrastingumą.

Tembras - garso spalva.

Tempas- muzikos judėjimo greitis.

melodija, ritmas, metras, tempas, dinamika, tembras, dermė, harmonija, faktūra.
Tradiciniai arba klasikiniai muzikos išraiškos elementai Europoje pirmiausia įvardijami tie, kurie turėjo daugiausia įtakos Europos klasicizmo muzikoje: melodija, harmonija, ritmas, tonų spalva, tembras ir forma. Išsamiau apibrėžiami garso išraiškos elementai: aukštis, tembras, garsumas ir trukmė. Šie elementai kombinuojami, kad sukurtų antraeilius aspektus: struktūrą, sandarą ir stilių. Kiti panašiai susiję aspektai priklauso nuo erdvinės aplinkos arba nuo garsų, gestų ir šokio erdvės dinamikos. RITMAS – tai skirtingo ilgumo garsų ir akcentų kaita. Tempas-muzikos kūrinio atlikimo greitis.

melodija, ritmas, metras, tempas, dinamika, tembras, dermė, harmonija, faktūra.

Melodiją galime atlikti greičiau arba lėčiau, reiškia – skirtingu TEMPU. Tempas – tai muzikos atlikimo greitis. (Bet šis terminas kilęs ne nuo žodžio greitis, o nuo žodžio laikas (lot. tempus). Nuo tempo labai priklauso muzikos charakteris. Lopšinė juk niekada nebus greita, o polka – lėta.
Tempai žymimi itališkais terminais:
Largo – labai lėtai ir plačiai

Adagio – lėtai, ramiai

Presto - labai greitai

Labai svarbus muzikos išraiškai elementas yra DINAMIKA. Dinamika nurodo kokiu garsumu atlikti muziką. Kūrinyje dinamika nuolat kinta, sukurdama nepakartojamus skambesio atspalvius. Pagrindiniai dinamikos atspalviai yra du – garsiai ir tyliai, tačiau jie turi dar nemažai kitų atspalvėlių, kurie žymimi itališkais terminais:
pp - pianissimo – labai tyliai
p - piano – tyliai
mp - mezzo piano – vidutiniškai tyliai
mf - mezzo forte – vidutiniškai garsiai
f - forte – garsiai
ff - fortissimo – labai garsiai
Kintanti dinamika žymima specialiais ženklais ir nuorodomis:
cresc. - Crescendo – garsinant
dim. - Diminuendo – tylinant

Kiekvienas garsas, išgautas instrumentu ar balsu, turi savo spalvą – garso tembrą. Muzikoje spalvas galime tik įsivaizduoti, bet vieną ir tą patį garsą atlikdami skirtingais instrumentais (pvz., garsą „do“ fortepijonu, trimitu ar smuiku) girdėsime vis skirtingą garso spalvą. Pagal garso spalvą skiriame ir instrumentus, net jei jų nematome