Rūšys- evoliucijos įrodymas. by Lina Rutkauskaite https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai Organizmai, pasižymintys dviejų skirtingų taksonominių grupių požymiais. en-us 2018-03-16 09:22:03 UTC 2026-01-27 18:55:31 UTC hello@padlet.com Pavyzdys: LinaLina https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242717296 Apie ančiasnapius]]> 2018-03-16 09:26:57 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242717296 LinaLina https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242718477 Ančiasnapis

]]> 2018-03-16 09:30:16 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242718477 Echidna https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242836164 Echidniniai – kloakinių būrio gyvūnai. Žinduoliai, dedantys kiaušinius ir maitinantys palikuonis pienu.
https://www.youtube.com/watch?v=yHjdIXN9v2g  (nuo 1:00 min)
Laura Blažauskaitė]]> 2018-03-16 14:24:40 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242836164 Šikšnosparniai vaitkeviciutemigle https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242854888 Vieninteliai žinduoliai, turintys tikrus sparnus ir gebantys skraidyti. Sparnų plėvė susidariusi iš pailgėjusios nugaros ir pilvo odos.Artimi vabzdžiaėdžiams. Naktiniai gyvūnai. Paprastai gyvena kolonijomis.Būrį sudaro du pobūriai: Megachiroptera ir Microchiroptera https://www.youtube.com/watch?v=b3w9ZbRQIek (įdomūs faktai)
Miglė Vaitkevičiūtė 

]]> 2018-03-16 14:55:42 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/242854888 Raudonlūpė raja https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243176304 Arba Raudonlūpė žuvis - šikšnosparnis. Tai – žuvis su kojomis. Ji niekaip neapsisprendė, gyventi sausumoje ar jūroje. Žuvis yra prasta plaukikė, todėl savo apatiniais pelekais naudojasi lyg kojelėmis. Ji gyvena maždaug 30-ies metrų gylyje ir puikiai ropinėja vandenyno dugnu.
Aistė Vaivadaitė
]]> 2018-03-18 12:06:41 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243176304 Didžioji miegapelė https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243176670 Kailiukas pilkas su rusvu atspalviu. Kūno apačia šviesi. Akis juosia tamsesnių plaukų žiedas. Dėl ilgos pūkuotos uodegos miegapelė truputį primena mažą voveraitę. Tai naktinis medžiuose gyvenantis žinduolis, prisitaikęs matyti prieblandoje ir vikriai laipioti šakomis, įmingantis daugiau nei pusei metų žiemos miegu ir galintis gyventi 7–8 metus. 
Eivina Jakucevičiūtė
 

]]> 2018-03-18 12:10:30 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243176670 Jautrusis musėkautas https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243178182  Saulašarinių (Droseraceae) šeimos vabzdžiaėdis augalas , priklausantis monotipinei musėkauto (Dionaea) genčiai.

Šis augalas ant lapų turi šeriškus dantelius, kurių pamate esančios liaukos išskiria nektarą. Kai vabzdys užlipa ant lapo ir paliečia tuos dantelius, lapas susiglaudžia. Susineriantys danteliai neleidžia vabzdžiui ištrūkti. Tada liaukos išskiria virškinamąsias sultis su fermentais, suskaido auką ir augalas pasisavina maisto medžiagas. Ši specifinė gaudyklė vabzdžius privilioja spalva, taip pat ultravioletinėje šviesoje matomais žymekliais ir nektaru.


Paplitęs JAV: Pietų ir Šiaurės Karolinoje, Floridoje, Kalifornijoje. Auga pakrančių pievose.
https://www.youtube.com/watch?v=eFHRzbPWjWg
Agnė Klusavičiūtė

]]> 2018-03-18 12:26:03 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243178182 Tupajos kamilytekl https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243204554 Nedideli, į voveres panašūs žinduoliai. Neturi jautrių ūsų. Klausa, uoslė ir rega gerai išsivysčiusios. Vadinamos „gyvosiomis fosilijomis“. Anksčiau buvo skiriamos prie primatų, vėliau pradėta svarstyti, kad galbūt jas verta skirti prie vabzdžiaėdžių ar į visai atskirą būrį.
https://www.youtube.com/watch?v=TQ8wIB4I4TE
Kamilė Leščinskaitė]]> 2018-03-18 15:50:58 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243204554 Rivulus https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243212349 Rivulusas – nedidelė žuvelė, kurios ilgis vos 5 cm,paprastai rivulusai gyvena mangrovų pelkėse arba dumblėtuose ežeruose ir tvenkiniuose,Kai jų priebėga esantys vandens telkiniai sausuoju metų laiku išdžiūsta, rivulusai persikrausto į medžius.Kad galėtų gyventi sausumoje, rivulusai pertvarko savo organizmą: orą įkvėpia žiaunomis, o azotą šalina per odą. Kai po sausros žuvelės sugrįžta gyventi į vandenį, jos vėl pradeda kvėpuoti kaip daugelis žuvų. Įdomu tai, kad rivulusai ne tik prisitaikė gyventi sausumoje, bet ir dauginasi be pašalinės pagalbos. Šios žuvelės neturi lyties. Šios žuvelės paplitusios Floridoje, Lotynų Amerikoje, Karibų jūros salose. 
Narvydas Bingelis.]]> 2018-03-18 16:42:35 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243212349 Okapija https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243240974
 Zool. Okapia Johnstoni, žirafų šeimos Giraffidae žinduolis žvėris, kiek mažesnis už arklį; liemuo rusvai rudas, o kojos išmargintos skersinėmis juodai baltomis juostomis; ~os gyvena naktinį gyvenimą; paplitusios Afrikoje, drėgnuosiuose Kongo atogrąžų miškuose; krūmynuose jas maskuoja kailio dryžiai. Okapijos - ypač retai sutinkami gyvūnai. Nors jų išvaizda iš pirmo žvilgsnio primena zebrus, tačiau okapijų anatomija yra kur kas artimesnė žirafoms. Mokslininkai juokauja, kad šie gyvūnai taip retai aptinkami, kad kartais net prilyginami vienaragiams.
Robertas Dzekunskas

]]> 2018-03-18 19:34:21 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/243240974 Latimerijos – riešapelekės žuvys https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/244971265
Latimerijos – vienintelė šiuo metu gyvenančių riešapelekių žuvų gentis. Riešapelekės buvo žinomos tik iš fosilijų ir laikytos išnykusiomis, todėl latimerijos dažnai vadinamos „gyvosiomis iškasenomis“.Manoma, kad latimerijos gali išgyventi iki 80–100 metų. Dažniausiai sutinkamos 90–200 metrų gylyje. Gyva Latimeria mėlynos spalvos, manoma, kad taip lieka nepastebėta savo grobio.  Tai naktiniai gyvūnai. Jų akys turi šviesą atspindintį sluoksnį, kuris padeda matyti tamsoje. Latimerijos plėšrios, minta žuvimis, galvakojais.
Paulina Andriuškevičiūtė

]]> 2018-03-22 13:17:19 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/244971265 Gigantinis skujuotis krisiuleviciute_daniele https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/245857762
Žinduolių gentis iš monotipinės skujuočių (Pholidota) šeimos ir genties.

Savo forma panašūs į šarvuočius, o kūną dengia vienas ant kito užeinantys žvynai, kurie veikia kaip šarvas ar maskuotė. Dydis, priklausomai nuo rūšies, – nuo 30 cm iki 100 cm. Pavojaus atveju gali susivynioti į kamuolį taip, kad būtų ištisai dengiamas žvynų, kurie tarnauja kaip šarvai. Primityvūs požymiai: penkiapirštės galūnės, ilga labai raumeninga uodega, menkai išsivysčiusios smegenys, difuzinė placenta. Turi stiprius priekinių galūnių nagus.

Kai kurie skujuočiai gerai laipioja medžiais, kabindamiesi už šakų ne tik dideliais nagais, bet ir kibia uodega, kuri kartais būna ilgesnė už kūną.

Danielė Krisiulevičiūtė
]]> 2018-03-25 18:01:10 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/245857762 Primatai (Primates) https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/245859405 Skirstomi į du pobūrius:


Stepsihini (pusbeždžionės) – lemūrai, galagai, loriai ir potai; būdingas juodas, į šuns panašus snukis ir gera uoslė. Turi dideles, pusiau uždaras akiduobes ir permatomą šviesą atspindintį sluoksnį už akies tinklainės. Tai daugiausia nedideli, primityvių požymių primatai.
Haplohini – ilgakulniai, beždžionės ir žmoginės beždžionės. Beždžionėms (Senojo pasaulio – pavianai, Naujojo pasaulio – koatos, marmozetės) būdinga plokščia krūtinė, plaukuotumas, palyginti didelės galvos smegenys, plikas snukis, gilus apatinis žandikaulis ir aštrūs iltiniai dantys. Akiduobės nuo smilkinio pusės uždaros, nukreiptos į priekį.
Aida Olbrikytė
]]> 2018-03-25 18:13:52 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/245859405 LinaLina https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/262313944 Daugeliu atvejų nenurodėte, kokius požymius šie gyvūnai turi būdingus ne savo, o kitoms sitematinėms grupėms.  Netinkami pavyzdžiai turi viso labo specifinius prisitaikymus prie gyvenamosios aplinkos: vabzd-aiędžiai augalai prisitaikę prie fiziologinio bado dėl ph aplinkoje; šikšnosparniai turi pakitusias, pritaikytas skraidymui galūnes ir kt.

]]> 2018-05-21 10:33:23 UTC https://padlet.com/LinaLina/evoliucijos_irodymai/wish/262313944