Mokėjimo mokytis – skatinu mokinius patiems rasti ir pritaikyti informaciją. Komunikavimo ir socialinė kompetencija  – paprastai skatinu mokinius dirbti grupėse, kartu rasti bendrus sprendimus, panaudoti mokinių gebėjimus ir stiprybes bendram rezultatui pasiekti, skatinu mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą, gerbti kitus mokinius ir jų nuomonę. Šiais mokslo metais komunikavimo ir socialinei kompetencijoms ugdyti neigiamos įtakos turėjo COVID pandemija ir karantino laikotarpis.

Pažinimo kompetencija – leisdavau mokiniams savarankiškai peržiūrėti edukacinę video medžiagą ir pasiruošti aptarimui tam tikra tema ar atsakyti į klausimus. Savarankiškai ruošdamiesi mokiniai atranda sau įdomių dalykų ir patiria pažinimo džiaugsmą.

Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija – pamokų metu improvizuojame, kuriame, naudojame aktyvius muzikos klausymo metodus.

Asmeninė kompetencija – mokau mokinius būti sąžiningais ir atsakingais, pasitikėti savimi, nevengti sunkumų ir iššūkių.

2. Mokinys turi suvokti mokymosi prasmę, kur jis panaudos išmoktą informaciją, tuomet jis bus motyvuotas. Mokinys turėtų stebėti savo mokymosi procesą ir suvokti, kokie mokymosi būdai jam tinka ir yra veiksmingi.

3. Mokiniai turi remtis savo gebėjimais ir stiprybėmis, tačiau nevengti iššūkių jiems nežinomose srityse, įveikti iššūkius remiantis savo stiprybėmis ar su kitų pagalba, nuolat tobulėti.

4. Karantino laikotarpiu tam tikros galimybės buvo apribotos, tačiau stengiausi pamokose panaudoti tyrimo elementus, kad mokiniai galėtų gilintis į tam tikrą temą.

5. Mokiniai mąsto kūrybiškai, tai skatina aktyvūs mokymo metodai -  mokiniai patys kuria melodiją dainelei, ritminį pritarimą, klausant muzikos naudoja emocinio imitavimo bei asmeninės prasmės metodus. 

6. Mokiniai aktyvūs, kadangi gebu juos sudominti, įtraukti į pamokos veiklas.

7. Derinu individualias užduotis ir užduotis grupėse, skatinu kūrybingumą ir pagarbą grupės nariams.

 

Taikydama vis skirtingus mokymo metodus, įtraukiu moksleivius į mokymosi procesą, užduodu jiems praktinių užduočių, skatindama jų suvokimą, kodėl prasminga mokytis matematikos, ir tokiu būdu motyvuodama juos mokytis ne tik per pamokas, bet ir po jų savarankiškai. Svarbus ne tik moksleivių savarankiškas mokymasis, bet ir bendradarbiavimas: darbas poromis ar grupėse.

Pasitelkdama įvairias matematikos užduotis, suteikiu galimybę kiekvienam moksleiviui atrasti savo efektyviausią ir įdomiausią mokymosi būdą, taip ugdydama jų individualumą ir kūrybiškumą.  

Šiais mokslo metais viena įdomiausių naujovių buvo darbas su Robotikos („Mindstorms“) programa. 

Meninio ir technologinio ugdymo esmė yra ne vien estetinis rezultatas („gražūs“ darbai), bet ir kūrybinis procesas, per kurį įgyjamos asmeninės kompetencijos, ugdomas kritinis mąstymas, formuojasi pozityvus santykis su aplinkiniu pasauliu, kultūriniu palikimu. Taip pat yra svarus menų ir technologijų indėlis ugdant mokinių bendrąsias kompetencijas, mokymąsi bendradarbiaujant, didinant kiekvieno mokinio dalyvavimo socialinėje ir kultūrinėje veikloje galimybes, atskleidžiant ir išplėtojant mokinių kūrybines galias, verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimus, stiprinant vertybinių nuostatų sistemą, padedant suvokti kuriamų ar sukurtų technologijų poveikį gamtai, žmogaus buičiai, sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Ką reikia daryti, kad mokinius lydėtų sėkmė?

Technologijų ugdymas  turi būti modernus, suprantamas daug plačiau, nei telpa vis dar vartojamoje „darbų“ ar „darbelių“ sąvokoje, siejamas su šiuolaikinio pasaulio inovacijomis, technine kūryba. Kaip ir kitos ugdymo turinio sritys, menai ir technologijos taip pat neįsivaizduojamos be informacinių komunikacinių technologijų, kurios ne tik atveria daug naujų galimybių intelektinei ir emocinei brandai, saviraiškai, kūrybai, idėjų sklaidai, bet ir pareikalauja iš mokinio dar universalesnių gebėjimų ir atsakomybės.

Ar jūsų mokiniai mąsto kūrybiškai? Kaip tam sudarote sąlygas?

Meninė ir technologine veikla bei kūryba skatina mokinius mąstyti, ugdo suvokimą, kad nėra neišsprendžiamų problemų, visada galima rasti išeitį, jeigu bus atkakliai ieškoma įvairių (naujų) problemos sprendimo būdų. Todėl meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimas turėtų atspindėti ir kūrybinį procesą (kokiais būdais ir formomis įgyvendino idėją, kokias išraiškos priemones pasirinko…), ir suvokimą (kaip geba paaiškinti, ką sukūrė, ko siekė…). Nauji kūriniai sukuriami įvairiai – kartais labai spontaniškai, kartais labai sąmoningai planuojant ir projektuojant. Mano kaip pedagogo rūpestis – padėti mokiniui rasti tinkamą intelektualaus meno kalbos suvokimo, technikų ir meninės raiškos priemonių panaudojimo ir spontaniškos raiškos dermę. Techninė kūryba, stengiantis padaryti tobuliau, taip pat neišvengiamai siejasi su kūrybiškumu ir menu. Ji skatina nuolat tobulinti veiklos priemones ir įrankius, išlaisvina mokinio fizines ir kūrybines jėgas, suteikia pasitikėjimo ir sėkmės pojūtį. 

 

Kūrybiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros dalyko turinyje siejama su idėjų generavimu, informacijos vertinimu, tyrinėjimu, kūrinių interpretavimu, įvairių žanrų ir tipų tekstų kūrimu. Kurdami tekstą, mokiniai ieško informacijos, vertina ją, kelia klausimus, pasirenka raiškos ir pateikimo formą, numato teksto kūrimo strategijas.. Kūrybiškumo kompetencijos ugdymas reikalauja aktyvaus mokymo(si) metodų, skatinančių savarankiškų idėjų kėlimą ir sprendimų ieškojimą, naudojimo. 

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose yra lavinama atitinkamos skaitomų tekstų problematikos dėka. Skaitydami ir analizuodami įvairaus pobūdžio tekstus mokiniai suvokia, kaip mintys ir emocijos veikia sprendimų priėmimą ir elgesį, kaip asmeninės savybės daro įtaką pasirinkimams ir sėkmei. 

Pilietiškumo kompetencija gimtosios kalbos ir literatūros pamokose ugdoma skaitant ir nagrinėjant įvairių epochų grožinius ir negrožinius tekstus, susijusius su tokiomis svarbiomis vertybėmis, kaip pilietinė atsakomybė, žmogaus pareigos ir teisės, žmogaus ir tautos laisvė, valstybingumo kūrimas ir stiprinimas, demokratijos principai ir kt.
2. Ką mokinys turėtų žinoti apie mokymąsi?

 Labai svarbus kiekvienam mokiniui yra mokymosi motyvas - suvokti mokymosi prasmę.
3. Ką reikia daryti, kad mokinius lydėtų sėkmė?

Vertinant ir aptariant mokymosi rezultatus, juos reflektuojant, visada reikėtų pradėti nuo teigiamų dalykų paminėjimo, sąlygų mokiniams patirti sėkmę aptarimo ir pan., t. y. nuo to, kas stiprintų mokinių savigarbą.
4. Ar dirbate taip, kad jūsų mokiniai gali reikštis kaip savarankiški tyrėjai?

Pagarba, dalykinė pagalba, skatinimas mokytis, perspektyvos atskleidimas, vertybių ir nuostatų perteikimas, emocinė mokytojo parama mokiniui sunkiomis valandėlėmis – visa tai būtina ugdant mokinius jaunuosius tyrėjus.
5. Ar jūsų mokiniai mąsto kūrybiškai? Kaip tam sudarote sąlygas?

Atsižvelgiu į kiekvieno mokinio gebėjimus, pastebiu kad ir labai menka pažanga, nelieka neišgirsta originalesnė mintis, nepastebėtas kitoks darbų atlikimas.

 

 

Kaip sekasi? Įvairiai. Labai daug priklauso nuo temos, aplinkybių, vaiko asmenybės, charakterio, gabumų. Mano mokiniai,  (dauguma) mėgsta dirbti poromis, grupėse, padėti vieni kitiems, diskutuoti, vaidinti. Neblogai sekasi įsivertinti, įvertinti draugų darbą, atsižvelgiant į jų gabūmus ir pastangas. 

Nuotolinis mokymasis iš vienos pusės padėjo mokiniams tapti labiau savarankiškais, išmokti dirbti kitaip, naudoti IKT ne tik žaidimams, laikytis susitarimų ir mandagaus bendravimo pamokos metu, bet ir parodė, kad dalis jų dar nemoka planuoti savo laiko, kai kuriems mokiniams trūksta vidinės atsakomybės, mokymosi motyvacijos. 

 6. Negaliu pasakyti, kad visi, bet dauguma mokinių tikrai yra aktyvūs. Stengiuosi skatinti mokinius užsiimti įvairia veikla, žiūriu į jų galimybes ir gebėjimus.

 7.  Mokiniai paprastai mėgsta dirbti grupėse. Kuriu užduotis, kad mokiniai taptu eksperimentuotojais ir tyrinėtojais. Pradėjus dirbti Teams platformoje labai dažnai naudojau metodą (skirstymas į kambarius).