Ausis ir klausa by Ema Mišeikytė https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1 Integruotas biologijos ir IT projektas. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 7b klasės mokinės Emos Mišeikytės. Mokytojos: N. Šiškauskienė ir G. Liutkienė. en-us 2016-03-15 09:16:35 UTC 2025-04-15 08:48:49 UTC hello@padlet.com Mano nuotrauka ir aprašymas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/100974633 1. Esu Ema Mišeikytė.
2. Man 14 metų.
3. Gyvenu Tauragėje.
4. Mokausi Tauragės „Šaltinio“ prog.]]> 2016-03-15 09:39:30 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/100974633 Informacija apie ausis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102780963 Ausis (lot. auris) – klausos ir pusiausvyros organas, susidedantis iš 3 dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Per išorinę ir vidurinę ausis garso virpesiai, sukeldami specialios transmisijos virpėjimą, mechaniškai dirgina vidinėje ausyje esančius klausos receptorius. Vidinėje ausyje yra ir pusiausvyros receptoriai, kuriuos dirgina kūno ir jo dalių padėties erdvėje kitimo dirgikliai, priklausantys nuo svorio (gravitacinės jėgos).]]> 2016-03-26 08:58:35 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102780963 Ausies sandara miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102780985 2016-03-26 08:59:41 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102780985 Garso recepcija ir jutimas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102780986 Garsas yra oro virpėjimas. Žmogaus garso receptorius geba dirginti oro virpesiai, kurių diapazonas – 20-20000 Hz. Būgnelio virpėjimą klausomųjų kauliukų grandinė perduoda į vidinę ausį: kilpos pamatas suvirpina prieangio laipto perilimfą. Virpesių bangos nusirita iki sraigės viršūnės ir, pro angutę patekusios į būgnelio laiptą, suvirpina jo perilimfą. Pastaroji banguodama suvirpina pamatinę membraną ir, atsimušusi į antrinį būgnelį, užgęsta (amortizuojasi). Kartu su pamatine membrana virpa ir plaukuotieji epiteliocitai, kurių plaukeliai liečia dengiamąją membraną. Šio lietimosi metu receptorinės ląstelės depoliarizuojasi, paversdamos garso bangas nerviniu impulsu. Sraigės viršūnės recepcinės ląstelės reaguoja į žemo tono garsus, viduryje – į vidutinio tono, sraigės pamato srityje – į aukšto tono garsus.]]> 2016-03-26 08:59:41 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102780986 Klausos sutrikimai miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781013
Išorinės klausomosios landos svetimkūniai – gyvi organizmai ar negyvi daiktai, arba jų dalys, patekę į išorinę klausomąją landą įvairiais būdais (pvz., žmogus pats įsikiša arba jam įkiša kiti).
Dažniausiai svetimkūniai į landą patenka vaikams. Jie patys įsikiša arba jiems įkiša bendraamžiai. Tai dažniausiai gali būti medžių pumpurai (ypač karklų „kačiukai„), žaislų dalys, sėklos (žirniai).
Suaugusiems dažniausiai patenka grūdai, šiaudai (žemdirbiams), cemento, kalkių gabalėliai, metalo dalys (statybininkams). Ypač pavojingi karšti svetimkūniai (dirbant litavimo darbus, lydant metalą). Jie pradegina būgnelį, patenka į būgninę ertmę, o kartais gali patekti ir į vidinę ausį. Gyvi svetimkūniai (vabzdžiai) dažniausiai patenka miegant.
Simptomai: kraujavimas iš ausies, klausos sutrikimas, prikurtimas, ausies skausmas, ūžesys ausyse, spaudimo jausmas ausyje, ausies odos patinimas, ausies odos paburkimas.
Ligoniai, kurių išorinėje klausomojoje landoje yra svetimkūnis, gali skųstis skausmu, ypač jei svetimkūnis aštriomis briaunomis, klausos pablogėjimu, ausies užgulimu.
Daugelį svetimkūnių galima pašalinti juos išimant žnyplutėmis arba išplaunant, tačiau įstrigusį svetimkūnį, taip pat tais atvejais, kai vaikas nesiduoda apžiūrimas, indikuotina intraveninė nejautra. Jei svetimkūnis – vabalas ar vabzdys, pirmiausia reikėtų jį numarinti į ausį sulašinus riebalų, vėliau išplauti ar ištraukti žnyplutėmis.

]]> 2016-03-26 09:01:10 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781013 Būgnelio perforacija miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781034
Būgnelio perforacija – būgnelio prakiurimas, skylės atsiradimas būgnelyje. Tai nėra atskira liga, o tik vidurinės ausies ligų simptomas.
Būgnelio perforacija gali atsirasti traumos metu (smailiu daiktu pradūrus būgnelį, po smūgio į ausį ranka ar kokiu nors daiktu), veikiant suspausto oro bangai (šokant iš aukštai į vandenį), leidžiantis lėktuvu, kai sutrikusi ausies trimito (vamzdelio, jungiančio vidurinę ausį su nosiarykle) funkcija ir negali susilyginti oro slėgis išorėje ir būgninėje ertmėje. Būgnelio perforacija gali likti po ūminio vidurinės ausies uždegimo (ūminio vidurinio otito).
Būgnelyje skiriamos dvi dalys: apatinė įtemptoji (ji ypač svarbi garso laidumui – girdėjimui) ir viršutinė laisvoji dalis. Po ūminio vidurinio otito likusi būgnelio perforacija dažniausiai būna būgnelio įtemptoje dalyje. Būgnelio perforacija viršutinėje laisvojoje dalyje yra lėtinio vidurinio otito (epitimpanito) simptomas. Tai pavojinga liga, nes pūliai yra viršbūgninėje dalyje prie pat smegenų, o per būgnelio perforaciją į landą beveik nuolat teka dvokiantys pūliai.


Simptomai: klausos sutrikimas, prikurtimas, ausies skausmas, ūžesys ausyse, pūliavimas iš ausies.

]]> 2016-03-26 09:02:33 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781034 Sieros kamštis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781056
Siera yra fiziologinis ausies tepalas. Jos minkštumas ar kietumas priklauso nuo organizmo savybių. Todėl nereikia jausti komplekso, kad ausis užgulė. Jei staiga suprastėja klausa, ausis būna nemaloniai užgulusi, vertėtų apsilankyti pas LOR (otolaringologą). Užsikimšusios ausys nėra nevalyvumo požymis. Daugeliui žmonių tokių problemų nėra net kilę, o kai kuriems sieros kamštį iš ausies tenka pašalinti net kelis kartus per metus.
Priežastys. Jos labai įvairios. Sieros ausyje turi būti, nes ji apsaugo gilesnius ausies organus nuo dulkių, užterštumo, taip pat bakterijų. Savo funkciją atlikusi siera sukietėja ir sutrupėjusi išbyra. Tačiau pasitaiko, kai sieros ausyje susikaupia daug. Tai priklauso nuo keleto veiksnių. Kai kurie žmonės turi įgimtų ausies landos defektų – landa gali būti labai siaura, kreiva, su kaulinėmis išaugomis. Šie anatominiai nesklandumai gali tapti kamščio priežastimi. Sieros ausyje kartais per daug susikaupia, jei žmogus dirba labai dulkėtoje aplinkoje. Tuomet pasikeičia sieros klampumas, ir ausyje ji užsilaiko ilgiau, be to, gaminasi toliau, todėl kamščio nebepavyksta išvengti.
Kamščius galima šiek tiek suminkštinti lašeliais skystinančiais sierą. Jie tinka tais atvejais, kai kamštis yra labai kietas ir net gydytojui nepavyksta išvalyti per vieną ar net kelis kartus. Sieros suminkštinimas sumažina diskomforto jausmą valymo metu.
Ausis kaip ir visą kūną reikia plauti pirštu, muilu, vandeniu ir rankšluosčiu nusausinti. Nenaudoti ausų krapštukų. Grubiai valyti, daug ir bet ko lašinti į ausis – nerekomenduojama. Ausis valyti reikia labai saikingai – kiek telpa pirštas, sausai iššluostyti ausis rankšluosčiu, kad nenustumtumėme sieros kamščio arčiau būgnelio. Kad nesusidarytų sieros kamščiai, profilaktiškai du – tris kartus per savaitę nusiprausus, į ausis įpurkšti aerozolių arba aliejiniu pagrindu lašų. Tada siera suminkštėja ir geriau išsiplauna.

]]> 2016-03-26 09:03:30 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781056 Votis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781087
Votis yra bendra infekcinė liga, jų gali būti visame organizme. Votis ausyje, ausies landoje, skiriasi nuo vočių kitose vietose ypatingu skausmingumu – skiriamasis bruožas, kad negalima prisiliesti prie ausies net suaugusiems.
Votis gydoma antibiotikais, todėl reikia kreiptis į gydytoją. Nebūtinai tai turi būti otorinolaringologas, galima eiti ir pas šeimos gydytoją. Kai skausmas labai stiprus, patariama naudoti bendro veikimo nuskausminamuosius vaistus.
Furunkulai (votys) – pūliniai, sukeliami dažniausiai stafilokokų, galintys iškilti įvairiose kūno vietose. Ausies landoje iškilęs furunkulas itin skausmingas. Gydant būtina skirti antibiotikus, todėl reikia kreiptis pas šeimos gydytoją ar otorinolaringologą. Tenka naudoti nuskausminamuosius vaistus.

]]> 2016-03-26 09:04:58 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781087 Ausies landos egzema miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781096
Egzema – alerginės kilmės odos uždegimas. Pasireiškia dažniausiai niežuliu ir šlapiavimu iš ausies. Tokios ausies negalima šlapinti. Ypač po pasimaudymų padažnėja tokio pobūdžio susirgimų – žmogus skundžiasi, kad iš pradžių pradėjo ausį niežėti, vėliau ėmė šlapiuoti, o dabar jau skauda. Tepalus ar kitas medikamentines priemones skiria gydytojas.
Difuzinis išorinės ausies uždegimas dažniausiai yra alerginės kilmės. Pasireiškia niežuliu ir šlapiavimu iš ausies. Svarbu prisiminti, kad tokios ausies negalima šlapinti. Ypač artėjant vasaros maudynėms. Gydymui reikalingus tepalus ar lašus skiria gydytojas otorinolaringologas.

]]> 2016-03-26 09:05:38 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781096 Klausos praradimas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781116 Prikurtimą sąlygoja įvairios priežastys. Priklausomai nuo pažeidimo mechanizmo yra išskiriami trys apkurtimo tipai: kondukcinis, neurosensorinis ir nervinis.]]> 2016-03-26 09:06:59 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781116 Kondukcinis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781132 Tai prikurtimo forma, kuri išsivysto dėl įvairiausių garso bangos sklidimo sutrikimų išorinėje ir vidurinėje ausyje, pasireiškianti klausos susilpnėjimu. Kondukcinis prikurtimas gali būti silpnas arba vidutinis, dėl kurio 60 ar 70 decibelų susilpnėja klausa. Kai kuriais atvejais kondukcinis prikurtimas gali būti laikinas. Dažnai gali pagelbėti vaistai arba chirurginė intervencija, priklausomai nuo specifinės problemos priežasties. Kondukcinio prikurtimo atveju gali padėti klausos aparatai, sustiprinantys įeinantįjį garsą.]]> 2016-03-26 09:07:27 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781132 Neurosensorinis prikurtimas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781147 Neurosensorinio prikurtimo priežastimi gali tapti sraigės problemos. Neurosensorinis prikurtimas atsiranda dėl sraigės sensorinių plaukuotųjų ląstelių nebuvimo arba jų pažeidimo. Toks prikurtimas dažniausiai yra nuolatinis. Šis prikurtimas, dar vadinamas „nervo kurtumu“, gali būti silpnas, vidutinis, stiprus ir visiškas. Neurosensorinio prikurtimo atveju chirurginė operacija padėti negali, todėl vienintelė išeitis yra tradiciniai klausos aparatai arba unikalus VIBRANT SOUNDBRIDGE. Stipraus ir visiško prikurtimo gydymui MED-EL siūlo platų implantų asortimentą.   Asmenims, kurie visiškai negirdi aukšto dažnio garsų, bet gali girdėti žemo dažnio garsus, MED-EL sukūrė unikalią EAS™ klausos sistemą elektriniam akustiniam stimuliavimui (EAS). Ši technologija - tai klausos implanto ir skaitmeninių klausos technologijų derinys.]]> 2016-03-26 09:07:57 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781147 Nervinis prikurtimas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781161 Atsiranda dėk klausos nervo pažeidimo arba jo nebuvimo. Tai visiškas ir nuolatinis kurtumas. Šiuo atveju klausos aparatai ir implantai padėti negali, nes klausos nervas negali perduoti garsinės informacijos į smegenis. Šiais atvejais gali padėti implanto sistema su Smegenų kamieno klausos (ABI) elektrodu.]]> 2016-03-26 09:08:26 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781161 Mišraus tipo prikurtimas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781172 Tai yra dažniausiai pasitaikantis tipas ir susideda iš kondukcinio ir neurosensorinio prikurtimo. Dėl šio derinio yra itin sunku rasti tinkamą pagalbą, Todėl svarbu įvertinti kiekvieną pacientą individualiai ir rasti geriausią sprendimą.]]> 2016-03-26 09:09:00 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781172 Bandymas, išgirsk dažnio leidžiamus garsus miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781215 https://www.youtube.com/watch?v=C590-Pg5Ga4]]> 2016-03-26 09:11:41 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102781215 Ausies anatomija miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862250 Ausį sudaro trys pagrindinės dalys:
1. Išorinė ausis
2. Vidurinioji ausis
3. Vidinė ausis]]> 2016-03-28 11:39:16 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862250 Klausa miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862525 1. Garsas patenka į ausį ir nukreipiamas ausies kanalu į būgnelį.
2. Įeinantis garsas sukelia būgnelio virpėjimą.
3. Būgnelio virpėjimas sklinda klausos kaulelių grandine, kurios virpesiai perduodami į sraigę.
4. Sraigėje esantis skystis pradeda judėti ir stimuliuoti plaukuotasias klausos ląsteles.
5. Plaukuotosios ląstelės sukuria elektros signalus, kurie perduodami klausos nervui. Plaukuotosios ląstelės vienoje sraigės dalyje yra jautrios žemo tono garsams, o kitoje sraigės dalyje – aušto tono garsams.
6. Smegenys paverčia elektrinius signalus garsu.

]]> 2016-03-28 11:43:46 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862525 Vidinė ausis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862626 Vidinė ausis (sraigė) - joje yra skystis ir labai jautrios ląstelės (plaukuotosios ląstelės), kurios juda nuo garso sukeliamų virpesių. Klausos nervas - tęsiasi nuo sraigės iki smegenų.]]> 2016-03-28 11:45:24 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862626 Vidurinioji ausis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862715 Ausies būgnelis - keičia garsą į virpesius. Trijų kaulelių grandinė - plaktukas, priekalas ir kilpelė - perduoda virpesius į vidinę ausį.]]> 2016-03-28 11:46:33 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862715 Išorinė ausis miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862766 Pinna (išorinė ausis) - priima ir nukreipia 
garsą į ausies kanalą. Ausies kanalas (išorinė klausos landa) - nukreipia garsus į ausį.]]> 2016-03-28 11:47:10 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862766 Gydantys garsai miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862949 https://www.youtube.com/watch?v=IcFny_RN_4k

]]> 2016-03-28 11:49:30 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102862949 Išorinės ausies dalys miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102863097 1. Ausies kaušelis – surenka garso bangas. Kaušelio šoninis paviršius nėra lygus, jame išskiriamos šios anatominės struktūros: vijoklis, lot. Helix, priešvijoklis, antihelix, valtelė, scapha, kramslys, tragus, prieškramslis,antitragus, kaušelio kriauklė, concha auriculae, joje yra kriauklės įduba, kurioje prasideda išorinė klausomoji anga. Kaušelio apačioje yra kaušelio skiltelė, lobus auriculae. Prie galvos esančiame paviršiuje yra valtelės ir kaušelio kriauklės iškilumos bei kitos nelabai ryškios struktūros.

2. Išorinė klausos landa – filtruoja orą. Jos ilgis suaugusiajame yra apie 2,5 cm, išorinis trečdalis yra kremzlinis, o kiti du trečdaliai – kauliniai, jų riboje yra ausies kremzlės sąsmauka – susiaurėjimas. Landa yra S raidės formos: iš pradžių eina į vidų, aukštyn ir į priekį, tada į vidų, atgal ir aukštyn ir galiausiai į vidų truputį žemyn ir į priekį. Kremzlinės landos dalies poodiniame sluoksnyje yra sieros liaukų, gll. ceruminosae.Landa baigiasi būgnine įlanka.

3. Būgnelis– skiria išorinę ausį nuo vidurinės. Jis yra truputį pasviręs, ovalus ir pusiau permatomas, prisitvirtinęs prie kremzlinio jungiamojo audinio žiedo. Jį sudaro dvi dalys – palaidoji, pars flaccida, ir įtemptoji, pars tensa. Būgnelį sudaro trys sluoksniai – išorinis odos, vidurinis skaidulinis, ir vidinis gleivinės sluoksniai

]]> 2016-03-28 11:51:49 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102863097 Viduriniosios ausies dalys miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102863369 1. Būgninė ertmė – netaisyklinga, iš šonų suspausta smilkinkaulio piramidės ertmė. Joje yra klausomieji kauliukai. Ertmė turi šešias sienas: stoginę, plėvinę, labirintinę, junginę, mieginę ir speninę.

2. Klausomieji kauliukai – sustiprina garso bangas. Jie yra trys:plaktukas ir kilpa, stapes. Jie tarpusavyje sudaro du sąnarius: priekalinį plaktuko ir priekalinį kilpos. Prie šių kauliukų tvirtinasi du raumenys: būgnelio tempiamasis ir kilpinis raumuo, pirmasis įtempia būgnelį, o antrasis atpalaiduoja, jie veikia vienu metu antagonistiškai

3. Trimitas (ausies vamzdelis)  – sulygina oro slėgį, nes jungia vidurinę ausį su nosiaryklė. Sudarytas iš dviejų dalių: trečdalio kaulinės ir dviejų trečdalių kremzlinės. Jų riboje yra sąsmauka. Ties rykline vamzdžio anga yra limfoidinio audinio sankaupa – ausies vamzdžio migdolas.

4. Tempiamasis būgnelio raumuo. Šis raumuo prasidėjęs nuo bendravardžio kanalo sienų, prisitvirtina prie plaktuko rankenos ir susitraukdamas taip įtempia būgnelį, kad geriau rezonuotų girdimus garsus. Nuo užpakalinės sienos prasidėjęs trumpas kilpinis raumuo, (m. stapedius), prisitvirtina prie kilpos. Jis iškelia kilpos pamatą iš prieangio langelio ir per klausomųjų kauliukų grandinę atpalaiduoja būgnelį. Šie veiksmai saugo vidinę ausį nuo labai stiprių garsų

]]> 2016-03-28 11:55:41 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102863369 Vidinės ausies dalys miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102863721 1. Kaulinis labirintas. Labirintas- tai sudėtingos formos ertmės ir kanalai, esantys smilkinkaulio piramidės korytojoje dalyje, tarp vidinės klausomosios landos dugno ir vidurinės ausies. Kaulinis labirintas  skirstomas į tris dalis. Centrinė dalis- prieangis. Nuo prieangio į priekį, į medialinę pusę ir žemyn, yra sraigė, o nuo jo į užpakalį, lateralinę pusę bei į viršų kyla pusratiniai kanalai.

2. Plėvinis labirintas yra kaulinio labirinto viduje ir beveik atitinka jo konfigūraciją (tik yra mažesnių matmenų). Prieangyje plėvinis labirintas susidaro iš apvaliojo, (sacculus), ir pailgojo, (utriculus), maišelių. Sraigės spiraliniame kanale yra trisienis, prieš viršūnę aklai pasibaigiantis sraiginiais latakais. Apatinė jo siena suauga su plėvine spiraline plokštele ir sudaro pamatinę membraną, o išorinė siena- su kaulinio kanalo paviršiumi. Kauliniuose pusratiniuose kanaluose yra tokie patys plėviniai pusratiniai latakai, kurie taip pat penkiomis angomis atsiveria į pailgąjį maišelį. Tarp kaulinio ir plėvinio labirintų esantį tarpą pripildo skaidrus, bespalvis skystis – perilimfa, o plėvinio labirinto ertmes – endolimfa.

3. Prieangis – yra netaisyklingos ovalios formos mažytė ertmė. Prieangio priekyje prasideda sraigė, o užpakalyje į jį atsiveria pusratiniai kanalai. Lateralinė siena skiria jį nuo būgninės ertmės. Per vidinę prieangio sieną eina vertikali kaulinė prieangio skaiuterė. Priekyje ir žemiau skiauterės matyti apvali kišenė, o užpakalyje ir žemiau jos- elipsinė kišenė. Elipsinėje kišenėje yra prieangio vandentiekio vidinė anga, jungianti prieangį su kaukolės ertme. 

4. Pusratiniai kanalai- yra už prieangio vienas kitam statmenose plokštumose. Priekinis pusratinis kanalas yra aukščiau už kitus du, beveik sagitalinėje plokštumoje, statmenoje smilkinkaulio piramidės išilginei ašiai. Užpakalinis pusratinis kanalas yra beveik frontalinėje plokštumoje, lygiagrečioje smilkinkaulio piramidės užpakaliniam paviršiui. Lateralinis pusratinis kanalas yra horizontalus.

5. Sraigė – tai du su puse karto susisukęs spiralinis sraigės kanalas. Spiralinis kanalas sukasi apie kaulinę kūgio formos šerdį. Pati sraigė taip pat yra kūgio formos, kurio pamatą sudaro pirmasis sraigės kanalo apsisukimas su šerdies pagrindu. Kanalo spindis link sraigės viršūnės mažėja ir pačioje viršūnėje užsibaigia aklinai. Sraigė beveik horizontali.

]]> 2016-03-28 11:59:49 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/102863721 Testas miseikyte2002 https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/103031383 2016-03-29 12:56:25 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/103031383 Atsakymai eimantasssimkus https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/104068089 2016-04-05 08:19:45 UTC https://padlet.com/miseikyte2002/biologija1/wish/104068089