- Orientation and information about the venue and the city

- Welcoming and networking activities

- Teambuilding activities

- Needs and expectations evaluation

- Introduction to the Italian preschool system

- Presentation of participants’ preschools

- Discussion and sharing of best practices

- A constructivist model: learning concepts from working with materials

- Questions and discussion on the Montessori method

- Cultural activities

- Introduction to the Reggio-Emilia Approach: providing endless ways of expression

- Learning through experiences of touching, moving, listening, and observing

- Visit to Reggio-Emilia and the Loris Malaguzzi International Foundation

- How to safely design, plan and deliver outdoor preschool education activities

- Visit to a local outdoor preschool/kindergarten

- The Italian inclusive education model

- Sharing experiences and best practices in working with children with learning disabilities

- Sharing and practicing learning games and activities to promote inclusion

- Farewell dinner

- Course roundup and final evaluation

- Validation of learning outcomes and certification ceremony

- Participants departure

Exit ticket arba išėjimo bilietas – trumpas vaikų atsakymas ar veikla pamokos pabaigoje, padedanti mokytojui įvertinti, ką vaikai suprato, išmoko ar kaip jautėsi. Tai tarsi „bilietas“ išeiti iš veiklos.

Kaip naudoti darželyje, kai vaikai dar nemoka rašyti? Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai dar nerašo, exit ticket galima pritaikyti kūrybiškai:

Leisti pasirinkti iš pasiūlytų paveikslėlių – pvz. pasirenka veidelį, kuris atspindi, kaip jie jautėsi veiklos metu.

Spalvų naudojimas – pasirinkti spalvą, kuri parodo jų nuotaiką ar supratimą (pvz. žalia – supratau, geltona – dar sunku, raudona – nesupratau).

Gestai – parodyti nykštį į viršų/vidurį/apačią.

Piešimas – paprašyti vaikų nupiešti tai, kas labiausiai patiko ar ką prisimena iš veiklos.

Metodas naudingas, nes kurybiškai padeda pedagogui suprasti vaikų poreikius, skatina vaikų savirefleksiją, ugdo emocinį intelektą.

Galima panaudoti sukuriant vaikų kūrybos galeriją tėvams,

Sukaupti medžiagą pagal savaitės tema,

Vaikų minčių fiksavimui ar minčių žemėlapio kūrimui,

Dalintis grupės veiklomis, pasiekimais ar svarbia informacija su tėvais,

Planavimui,

Mokytojo veiklos ataskaitos rengimui.

Pagrindinės galimybės: siūlo temas, klausimus ar veiklas pagal mokytojo nurodytą temą, gali pasiūlyti užduotis, klausimus ar diskusijų temas vaikams (pritaikant amžiui), greitai sukuria įrašus, kurie atitinka veiklos tikslus. Gali būti naudingas ruošiant savaitės teminę lentą, rengiant interaktyvias užduotis (kaip wordwall, bet nereikia ieškoti paveikslėlių, garsų), sukuria paveikslėlius spalvinumui ar kitas užduotis pagal aprašymą. Taupo laiką, pateikia kūrybiškų sprendimų, lengva naudoti, nemokamas.

🟢 Ar yra bendrų veiklų visai grupei - bendros veiklos yra tik ryte, kol vaikai renkasi, tada jie gali žaisti su įprastais žaislais, ir per pietų metą bei lauke. Visu kitu laiku vyksta vaiko savaiminis mokymasis.

🔵 Kaip pritaikyti SUP vaikams - pats metodas labai tinkamas šiems vaikams, Italai turi specialiuosius pedagogus dirbančius grupėse kartu su mokytoju ir neturi specialiųjų mokyklų ar grupių, todėl vaikai natūraliai įsilieja į ugdymo procesą.

Šiandien lankėmės darželyje, kuriame visas ugdymas vyksta lauke. Turi jurtą, kur vykdo organizuotas, vaikų inspiruotas veiklas ir kartais ilsisi, žaidžia. Ir vigvamą, kuriame laiko priemones ir kuria laužą, kai būna labai šalta.

Visas ugdymas paremtas Montessori idėja, kai vaikas pats renkasi ką nori veikti. Mokytojas tik proceso stebėtojas.

Taip pat itin svarbu, kad mokytojai būtų nuoširdžiai susidomėję ir įsitraukę į savo veiklą. Vien tik taikyti standartizuotas procedūras ar formatus nepakanka – jie turi būti motyvuoti, smalsūs ir atsidavę edukaciniams tyrimams. Šis darbas reikalauja aistros, refleksijos ir atvirumo bendrai kūrybai.

Būti „tyrimo viduje“ reiškia nelaikyti ugdymo rutinine veikla, bet suvokti jį kaip atradimo ir dokumentavimo procesą, vykstantį dialoge su kolegomis, vaikais ir tėvais. Tai taip pat reikalauja laiko refleksijai ir kolektyvinėms diskusijoms.

Galiausiai, aktyvus klausymasis yra esminis elementas: mokytojai turi stebėti vaikus, atpažinti jų interesus ir lydėti juos mokymosi kelyje – ne kaip žinių perdavėjai, o kaip dėmesingi ir jautrūs vedliai.

Šį sudėtingą vaidmenį palaiko profesinio tobulėjimo ir nuolatinio mokymo galimybės, kurios padeda mokytojams gilinti savo kompetencijas ne tik didaktiniu, bet ir pedagoginiu bei kultūriniu požiūriu – per bendrus projektus, diskusijas su kolegomis ir komandinius darbus.

Tai tikros bendrakūros akimirkos: tėvai gali pateikti idėjų, pasidalyti savo patirtimi ir dalyvauti mokyklos gyvenime. Kai kuriais atvejais jie įsitraukia ir į konkrečius projektus – pavyzdžiui, atnaujindami mokyklos ar sodo erdves, kaip jau yra įvykę kai kuriose mokyklose.

Projekto dokumentacija ant sienų, kasdieniai dienoraščiai, aprašantys veiklas ir kasdienio gyvenimo akimirkas, bei praktinė informacija užtikrina nuolatinį ryšį tarp mokyklos ir šeimų. Tai padeda kurti ugdymo tęstinumą tarp namų ir mokyklos bei formuoti bendrą ugdymo bendruomenę.

Kita vertus, mokytojai atidžiai stebi, kas vyksta klasėje, ir gali nuspręsti kurti projektus, paremtus vaikų interesais ir smalsumu. Jei vaikas ar grupė ypač susidomi tam tikra tema (pvz., vabzdžiais, gamta ar statiniais), tai tampa proga pradėti bendrą tyrinėjimo kelionę.

Tarp jų – vieši renginiai ir atviri susitikimai švietimo, tėvystės ir socialinio gyvenimo temomis, skatinantys kolektyvinę refleksiją ir dalyvavimą. Taip pat egzistuoja „Consigli Infanzia–Città“ („Ankstyvojo amžiaus vaikai – Miesto tarybos“) – erdvės dialogui tarp mokyklų, tėvų ir piliečių. Jose aptariamos ankstyvojo ugdymo politikos ir kuriamos bendros iniciatyvos.

Tokiu būdu mokyklos tampa tikromis bendruomenės erdvėmis, kuriose gali pilnai išsiskleisti dalijimosi atsakomybė ir dalyvavimas, kuriant paramos bei dialogo tinklus tarp šeimų, mokytojų ir platesnės aplinkos.

Daugiau informacijos ir registracijos detalių galima rasti Reggio Children interneto svetainėje arba kreiptis tiesiogiai el. paštu: info@reggiochildren.it

Mokymų metu buvo skirta dėmesio komandinio darbo stiprinimui. Kadangi visi dalyviai atvykome iš tos pačios įstaigos ir jau gerai pažįstame vieni kitus, mokymų lektorė nustebo, kad mums nereikia atlikti užduočių, skirtų tarpusavio susipažinimui. Tad iš karto kibom į darbus.

Labai įdomu buvo sužinoti, jog vaikai mokosi skaičiuoti, net ruošdamiesi valgyti. Yra išrenkami du padavėjai, o kiti žaidžia lauke ir dengdami stalus, jie stengiasi viską padaryti kruopščiai: vaikas, kuris dengia stalą, padeda vieną lėkštę, apeina stalą, suskaičiuoja, tada padeda kitą lėkštę ir vėl skaičiuoja. Nors šis procesas užtrunka, taip jie mokosi ne tik skaičiuoti, bet ir būti atidūs bei kantrūs.

Žmonės nebenorėjo autoritarinio, paklusnumą skatinančio ugdymo. Jie siekė demokratijos, bendruomeniškumo ir pagarbos žmogui nuo pat vaikystės.

Reggio Emilia - tai NE sistema ir NE metodika, o filosofija ir požiūris į vaiką ir jo ugdymą.

Projektas vystosi iš vaikų pačių smalsumo ir patirčių, o ne iš iš anksto suplanuoto „konteksto“. Mokytojas reaguoja į vaikų susidomėjimą ir sukuria jiems aplinka tyrinėti tą klausimą.

Dokumentacija -būdas suprasti vaikų mokymąsi, dokumentuojama procese, ne po veiklos.

Tvarka = kvietimas veikti =pagarba. Kiekviena priemonė yra kokybiška ir turi savo vietą. Vaikams lengvai pasiekiama

-kalbos barjeru

-kultūrinių skirtumų valdymu (skirtingos šeimų vertybės, religinės praktikos, auklėjimo tradicijos)

-emociniai ir psichologiniai sunkumai (kai kurie vaikai atvyksta iš karo, migracijos ar atskyrimo nuo šeimos kontekstų)