<?xml version="1.0"?>
<rss version="2.0">
   <channel>
      <title>SUOMIJOS SAUGOMOS TERITORIJOS by Domas Alijošius</title>
      <link>https://padlet.com/domas202/geografija</link>
      <description>Integruotas geografijos ir IT projektas;
Parengė Tauragės „Šaltinio progimnazijos 8f kl. mok.
Domas Alijošius; Darbo vadovės: E.Rupšienė ir N.Šiškauskienė</description>
      <language>en-us</language>
      <pubDate>2016-03-18 08:16:59 UTC</pubDate>
      <lastBuildDate>2023-02-04 06:02:49 UTC</lastBuildDate>
      <webMaster>hello@padlet.com</webMaster>
      <image>
         <url></url>
      </image>
      <item>
         <title>PLANAS</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/101701204</link>
         <description><![CDATA[<div>1. Valstybė<br>2. Geografinė padėtis<br>3. Reljefo ypatumai<br>4. Klimatas<br>5. Augalija ir gyvūnija(geografinės zonos)<br>6. Vidaus vandenys(upės ir ežerai)<br>7. Saugomos teritorijos, jų svarba, apsauga<br>8. Plačiau apie ...</div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-03-18 08:32:07 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/101701204</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Valstybė</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/103578465</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Valstybin%C4%97_kalba">Valstybinė kalba</a>&nbsp;|&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomi%C5%B3_kalba">suomių</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ved%C5%B3_kalba">švedų</a>;<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Sostin%C4%97">Sostinė</a>&nbsp;|&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Helsinkis">Helsinkis</a>;<br>Didžiausias miestas |&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Helsinkis">Helsinkis</a>;<br>Valstybės vadovai |&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Sauli_Niinist%C3%B6">Sauli Niinistö</a>; Prezidentas&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Juha_Sipil%C3%A4&amp;action=edit&amp;redlink=1">Juha Sipilä</a>; ministras pirmininkas<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Plotas">Plotas</a><br>&nbsp;– Iš viso 338 145 km² (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0alys_pagal_dyd%C4%AF">63</a>)<br>&nbsp;– % vandens 9,4 %<br>Gyventojų<br>&nbsp;–&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/2015">2015</a>&nbsp;(apsk.) 5 479 800<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomija#cite_note-1">[1]</a>&nbsp;(<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0alys_pagal_gyventojus">109</a>)<br>&nbsp;–&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyventoj%C5%B3_tankis">Tankis</a>&nbsp;15,47 žm./km² (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0alys_pagal_gyventoj%C5%B3_tank%C4%AF">160</a>)<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Bendras_Vidaus_Produktas">BVP</a><br>&nbsp;– Iš viso 171,70 mlrd.&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Tarptautinis_doleris">$</a>&nbsp;(<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0alys_pagal_BVP">50</a>)<br>&nbsp;– BVP gyventojui |&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/2006">2006</a>&nbsp;(progn.) 32 800&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Tarptautinis_doleris">$</a>&nbsp;(<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0alys_pagal_BVP_gyventojui">16</a>)<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Valiuta">Valiuta</a>&nbsp;|&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Euras">Euras</a>&nbsp;(€)<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Laiko_juosta">Laiko juosta</a><br>&nbsp;–&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vasaros_laikas">Vasaros laikas</a>&nbsp;| UTC+2<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Nepriklausomyb%C4%97">Nepriklausomybė</a><br>Paskelbta | Nuo&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Rusija">Rusijos</a><br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/1917">1917</a>&nbsp;m. gruodžio 6 d.<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Valstybinis_himnas">Valstybinis himnas</a>&nbsp;|&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_himnas">Suomijos himnas</a><br>Interneto kodas | .FI<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ali%C5%B3_telefon%C5%B3_kodai">Šalies tel. kodas</a>&nbsp;| 358<br><br>Šaltinis:&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105254582/798634eb5e77d3cc86b59c36ebf69689498ed706/6726a4d604361dc8e5a99e579a2db71a.jpg" />
         <pubDate>2016-04-01 07:02:01 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/103578465</guid>
      </item>
      <item>
         <title>GEOGRAFINĖ PADĖTIS</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/103580934</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Suomija&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Rytai">rytuose</a>&nbsp;ribojasi su&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Rusija">Rusija</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iaur%C4%97">šiaurėje</a>&nbsp;su&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Norvegija">Norvegija</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vakarai_(pasaulio_kryptis)">vakaruose</a>&nbsp;– su&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0vedija">Švedija</a>. Pietvakariuose Suomiją skalauja&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltijos_j%C5%ABra">Baltijos jūra</a>, vakaruose –&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Botnijos_%C4%AFlanka">Botnijos</a>, o&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Piet%C5%ABs">pietuose</a>&nbsp;–&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_%C4%AFlanka">Suomijos įlanka</a>. Suomijai priklauso tarp Suomijos ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0vedija">Švedijos</a>&nbsp;esančios&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Aland%C5%B3_salos">Alandų salos</a>.<br><br></div><div><br>Nors kartais priskiriama&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Skandinavija">Skandinavijos</a>&nbsp;šalims, Suomija tik šiaurėje ribojasi su&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Skandinavijos_pusiasalis">Skandinavijos pusiasaliu</a>. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena iš šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Poliaratis">poliaračio</a>.<br><br></div><ul><li>Šiauriausias taškas - Nuorgamas 70’ 5 30” šiaurės platumos</li><li>Piečiausias taškas - Tuliniemis 59’ 4 30” šiaurės platumos</li><li>Labiausiai nutolęs į rytus - Virmajarvi 31”35’ 20” rytų ilgumos</li><li>Labiausiai nutolęs į vakarus - Koltapachtaniemi 20” 33’ 17” vakarų ilgumos</li><li>Plotas – 338145 km², tarp jų:<ul><li>sausumos – 304593 km²</li><li>vidaus vandenys – 33553 km²</li></ul></li><li>Valstybinės sienos bendras ilgis - 3680 km, iš jų:<ul><li>su Švedija - 586 km</li><li>su Norvegija - 727 km</li><li>su Rusijos Federacija - 1269 km</li><li>jūrinė siena - 1100 km&nbsp;</li></ul></li></ul><div><br></div><div>Šaltinis:&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="http://www.iie.tpu.ru/student/finland/web/finmap.gif" />
         <pubDate>2016-04-01 07:19:57 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/103580934</guid>
      </item>
      <item>
         <title>RELJEFO YPATUMAI</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/103581604</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Krašto paviršiaus pamatą sudaro Baltijos skydas, kurį daug kartų ardė&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Erozija">eroziniai</a>&nbsp;procesai. Maždaug prieš 3 mlrd. metų susiformavusį jo pamatą sudaro daugiausia&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Granitas">granitai</a>&nbsp;ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Gneisas">gneisai</a>. Jie daug kur iškyla &nbsp; Įpaviršių.&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynas">Ledynai</a>&nbsp;tų&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Uoliena">uolienų</a>&nbsp;atplaišų atnešė ir į&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuva">Lietuvą</a>, paliko Baltijos aukštumose. Dabartinį Suomijos kraštovaizdį suformavo<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Apled%C4%97jimas">apledėjimas</a>. Krašto pietuose ledynai ėmė tirpti prieš 11 000, o visai ištirpo prieš 8 000 metų. Suomijos paviršius, kadaise prislėgtas ledynų, dabar kyla (30-90 cm per 100 metų).<br><br></div><div><br>Nuo uolėtų ir akmeningų aukštumėlių, apaugusių pušynais, atsiveria grandinės vingiuotų ežerų, jungiamų protakų ir upių. Fiziniame&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDem%C4%97lapis">žemėlapyje</a>&nbsp;matyti, kad paviršius žemėja į pietus.<br><br></div><div><br>2/3 Suomijos paviršiaus yra iki 200 m virš jūros lygio: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m.<br><br></div><div><br>Suomijos kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Didžioji jos dalis - šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato. Pietuose yra Ežeringoji&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Plynauk%C5%A1t%C4%97">plynaukštė</a>, kurią juosia&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Auk%C5%A1tuma">aukštumos</a>: pietuose ir rytuose Salpauselkė, iš šiaurės ir šiaurės vakarų Suomenselkė, iš rytų Vakarų&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Karelija">Karelijos</a>&nbsp;aukštuma. Šiaurėje ir šiaurės rytuose yra 400-700 m aukščio Manselkės aukštuma.<br><br></div><div><br>Suomija – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynas">ledynų</a>&nbsp;tirpsmo vandenų supiltos&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalva">kalvos</a>, vadinamos&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ozas">ozais</a>, ir uolėti volai (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Drumlinas">drumlinai</a>), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Gele%C5%BEinkelis">geležinkeliai</a>.&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Laplandija">Laplandijos</a>, šiauriausiai esančios&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Provincija">provincijos</a>, reljefas – aukštos apskritos kalvos. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (<em>Tunturis</em>), kurios iškyla iš plokščios&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Tundra">tundros</a>. Šiaurės vakaruose į Suomiją įsiterpia&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Skandinavijos_kalnai">Skandinavijos kalnai</a>&nbsp;(Aukščiausias Suomijoje - Haltiatuntūrio&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalnas">kalnas</a>&nbsp;1328 m.).<br><br></div><div>Šaltinis:&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/74/Finlandsat_low-ress.jpg" />
         <pubDate>2016-04-01 07:24:45 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/103581604</guid>
      </item>
      <item>
         <title>KLIMATAS</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105949970</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Suomijos klimatui būdingos šaltos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais, ypač sausį-vasarį, temperatūra gana dažnai nukrinta iki -20 °C. Tolimoje šiaurėje, už speigračio, <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Saul%C4%97">Saulė</a> nesileidžia apie 73 paras – tuomet ateina baltosios vasaros naktys, matomos <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iaur%C4%97s_pa%C5%A1vaist%C4%97">šiaurės pašvaistės</a>. Saulei nepakylant virš horizonto būna poliarinės nakties (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomi%C5%B3_kalba">suom.</a> <em>kaamos</em>) laikotarpis.<br><br>Šaltinis:<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomija</a><br><br><br><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105254582/dfc44044d8de705b8721971cd71d50eab34fb402/1a72cfbf8fe4a4fce298679cce5eeeb1.jpg" />
         <pubDate>2016-04-15 06:58:29 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105949970</guid>
      </item>
      <item>
         <title>AUGALIJA</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105951073</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Miškingumas 71 %. Pusę miškų sudaro&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pu%C5%A1is">pušys</a>&nbsp;(44 %), drėgnose vietose auga&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Egl%C4%97">eglės</a>&nbsp;(38 %), pietuose&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ber%C5%BEas">beržų</a>&nbsp;miškai, o pietuose ir pietvakariuose dar yra&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%84%C5%BEuolas">ąžuolų</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Liepa">liepų</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Uosis">uosių</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Klevas">klevų</a>.<br><br></div><div><br>Šiaurėje vyrauja&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1katundr%C4%97">miškatundrė</a>&nbsp;ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Tundra">tundra</a>. Auga įspūdingos&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kaln%C5%B3_azalija&amp;action=edit&amp;redlink=1">kalnų azalijos</a>. Iš sumedėjusių augalų minėtini&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ber%C5%BEas_keru%C5%BEis">keružiai beržai</a>&nbsp;ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ieva">ievos</a>.<br><br>Šaltinis:&nbsp;<br><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105254582/87a5bf44646a1150aa576d787689d23eb88038fc/c02a771c203ee5b20e7fa8e35a017baf.png" />
         <pubDate>2016-04-15 07:09:58 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105951073</guid>
      </item>
      <item>
         <title>GYVUNIJA                                                     </title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105951190</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Suomijoje yra nedaug&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pl%C4%97%C5%A1r%C5%ABnas">plėšriųjų</a>&nbsp;žvėrių –&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkas">vilkų</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ernis">ernių</a>&nbsp;,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/L%C5%AB%C5%A1is">lūšių</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Lokiniai">lokių</a>. Daugiau sutinkama&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Briedis">briedžių</a>&nbsp;(šiaurėje ir vakaruose), lapių,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vover%C4%97s">voverių</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ermuon%C4%97lis">šermuonėlių</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1kin%C4%97_kiaun%C4%97">miškinių kiaunių</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ki%C5%A1kis">kiškių</a>&nbsp;(<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Baltasis_ki%C5%A1kis">baltųjų</a>&nbsp;ir&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pilkasis_ki%C5%A1kis">pilkųjų</a>),<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0e%C5%A1kas">šeškų</a>,&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kurmis">kurmių</a>.<br><br>Šaltinis:&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a><br><br><br><br><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="http://www.larsen.no/Pictures/FI%20-%20Finnish/1000/Maxi/K75-Finnish.jpg" />
         <pubDate>2016-04-15 07:11:09 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105951190</guid>
      </item>
      <item>
         <title>VIDAUS VANDENYS</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105952209</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Suomijos gamtai nemažą įtaką daro&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/J%C5%ABra">jūra</a>. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros.<br><em><br>Suomijoje daugiausia&nbsp;</em><a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/E%C5%BEeras"><em>ežerų</em></a><em>&nbsp;tiek ES, tiek pasaulyje – apie 188 tūkst.</em>&nbsp;(užima ~8 % Suomijos ploto. Dauguma ežerų negilūs – 5-20 m.<br><br></div><div><br>Daugelis ežerų jungiasi vieni su kitais, sudarydami dideles ežerų sistemas. Didžiausias – pietryčiuose, netoli Baltijos jūros plačiai žinomas Suomijos ežerynas (4377 km²). Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, o yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Plačius ežerus keičia siauri ir ilgi (dažnai daugiau nei 100 km ilgio), sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį.<br><br>Šaltinis:&nbsp;<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_geografija</a><br><br><br><br><br></div><div><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105254582/43b83eb2ce2fc4f53c16651e7c8d73819ee4428f/d7501f61fba1dab0cda4d944e76875f7.png" />
         <pubDate>2016-04-15 07:19:29 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105952209</guid>
      </item>
      <item>
         <title>SUOMIJOS SAUGOMOS TEROTORIJOS</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105953036</link>
         <description><![CDATA[<div><br><strong><br>Saugoma teritorija</strong> yra tiksliai apibrėžtas sausumos arba vandens plotas, turintis pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę ir saugomas teisinėmis priemonėmis.<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Saugoma_teritorija#cite_note-1">[1]</a> Ji įsteigiama valstybės, o kartais ir privataus asmens, dalis yra inicijuojamos tarptautinių organizacijų (pavyzdžiui, <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pasaulio_paveldo_s%C4%85ra%C5%A1as">Pasaulio paveldo sąrašas</a>). Saugomos teritorijos gali būti įvairių tipų, besiskiriančių pagal jose taikomos apsaugos griežtumą ir saugomo objekto pobūdį.<br><br></div><div><br>Pasaulyje 2011 m. buvo beveik 158 000 saugomų teritorijų, jos užėmė bendrą 24,2 mln. km² plotą.<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Saugoma_teritorija#cite_note-2">[2]</a> Didžioji dalis saugomų teritorijų yra sausumoje, tačiau jos steigiamos ir <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/J%C5%ABra">jūrose</a> bei <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vandenynas">vandenynuose</a>.<br><br></div><div><br>Saugomos teritorijos kuriamos siekiant išsaugoti jose esančią <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Biologin%C4%97_%C4%AFvairov%C4%97">biologinę įvairovę</a>, <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Nykstanti_r%C5%AB%C5%A1is">nykstančias rūšis</a>, ekologinius procesus, unikalius gamtos paminklus, natūralius išteklius, kultūriškai svarbias vietas.<br><br>Šaltinis: <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Saugoma_teritorija">https://lt.wikipedia.org/wiki/Saugoma_teritorija</a><br><br><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="http://maps.googleapis.com/maps/api/staticmap?size=450x300&amp;amp;center=Finland&amp;amp;zoom=5&amp;amp;key=AIzaSyCPLhVULevChsXABtdDWIScMb866Mv_NrM" />
         <pubDate>2016-04-15 07:27:11 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/105953036</guid>
      </item>
      <item>
         <title>PLAČIAU APIE</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/107170408</link>
         <description><![CDATA[<div><br>Suomija<br><br>Suomija yra viena iš penkių Šiaurės šalių ir šiauriausia Europos Sąjungos šalis. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų ES šalių, vakaruose ji ribojasi su Švedija, šiaurėje – su Norvegija, o rytuose – su Rusija.</div><div>Svarbiausi Suomijos ekonomikos sektoriai 2014 m. buvo viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (22,2 %), pramonė (19,8 %), didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (16,5 %).</div><div>Pagrindinės Suomijos eksporto partnerės yra Vokietija, Švedija ir Rusija, o pagrindinės importo partnerės – Švedija, Vokietija ir Rusija.<br><br><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-04-22 07:23:33 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/107170408</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Google formos</title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/112017454</link>
         <description><![CDATA[<div><a href="https://docs.google.com/forms/d/1mVcri1XdQIkEIniizhVCCBDalkVljyU58vlLUCiwql0/edit?usp=drive_web">https://docs.google.com/forms/d/1mVcri1XdQIkEIniizhVCCBDalkVljyU58vlLUCiwql0/edit?usp=drive_web</a></div>]]></description>
         <enclosure url="" />
         <pubDate>2016-05-22 18:36:02 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/112017454</guid>
      </item>
      <item>
         <title></title>
         <author>domas202</author>
         <link>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/112796778</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://padletuploads.blob.core.windows.net/aws/105254582/8917f7dbbd72e07efd24fa7a412fdcc740e9d54d/31193d49e220de247aeb078f7823d2bd.pptx" />
         <pubDate>2016-05-27 06:56:43 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/domas202/geografija/wish/112796778</guid>
      </item>
   </channel>
</rss>
