<?xml version="1.0"?>
<rss version="2.0">
   <channel>
      <title>GMA0-1 Mokytoja Skaistė  by skaiste valutiene</title>
      <link>https://padlet.com/skaisteval/it</link>
      <description>Prašau parašykitė ką šiandien išmokote</description>
      <language>en-us</language>
      <pubDate>2015-10-13 03:27:44 UTC</pubDate>
      <lastBuildDate>2023-10-04 06:49:34 UTC</lastBuildDate>
      <webMaster>hello@padlet.com</webMaster>
      <image>
         <url>https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/22178138/f121d8d9dc8a63fab0b4503e65db046f27154fff/20f3509b397caf09d48475d7bf0a6367.gif</url>
      </image>
      <item>
         <title>Pateikite Niutono atradimą. video ar nuotrauką. Apibūdinkite</title>
         <author>skaisteval</author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/995256828</link>
         <description><![CDATA[]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=5oi5j11FkQg" />
         <pubDate>2020-12-07 18:04:52 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/995256828</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – inercijos. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas, traukia kitą jėga, tiesiai proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Štai kodėl vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę Mėnulis ir Žemė, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę Saulė ir jos planeto</title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/996253746</link>
         <description><![CDATA[<div>Migle Palubinskaite</div>]]></description>
         <enclosure url="https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/901358633/84ca327d725c8a569433c51742e0176e/download.jfif" />
         <pubDate>2020-12-07 22:22:28 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/996253746</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Vardas pavardė</title>
         <author>skaisteval</author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997405545</link>
         <description><![CDATA[<div>Niuto.....</div>]]></description>
         <enclosure url="https://img.haikudeck.com/mg/pIB9piW3Bl_1430671325115.jpg" />
         <pubDate>2020-12-08 09:12:38 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997405545</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Andrius Jasulaitis</title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997408685</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>Mechanika</strong> – <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Fizika">fizikos</a> skyrius, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą – <strong>mechaninį judėjimą</strong> (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu). Nagrinėjant judėjimą, pasirenkamas <strong>atskaitos kūnas</strong>, kurio atžvilgiu nagrinėjamas kito kūno (reliatyvus) judėjimas. Su atskaitos kūnu susieta koordinačių sistema – <strong>atskaitos sistema</strong>, paprasčiausia – stačiakampė <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Dekarto_koordina%C4%8Di%C5%B3_sistema">Dekarto koordinačių sistema</a>. Dažnai kūno padėtis nagrinėjama kaip materialiojo taško M padėtis, apibūdinama koordinatėmis <strong>x</strong><strong><sub>M</sub></strong>, <strong>y</strong><strong><sub>M</sub></strong> ir <strong>z</strong><strong><sub>M</sub></strong> arba spinduliu vektoriumi:</div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=Nua4f8eWzjU" />
         <pubDate>2020-12-08 09:14:16 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997408685</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Dainius Barančiukas GA 0/1.</title>
         <author>dainiusbaranciukas</author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997412191</link>
         <description><![CDATA[<div>Niutono teleskopas - prietaisas, kuris buvo išrastas anglų mokslininko Sero Izaoko Niutono. Teleskopas siunčia atvaizdą į vamzdžio galą ir jį atspindi. Atvaizdas tada įeina į kampinį okuliarą ir į žiūrėtojo akį. Teleskopo vamzdis paprastai turi daug lęšių, kurie didina atvaizdą.<br>Čia yra teleskopo kopija:</div>]]></description>
         <enclosure url="https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/901984711/716e514ad26364ec171657b4eb69a4dc/220px_NewtonsTelescopeReplica.jpg" />
         <pubDate>2020-12-08 09:15:58 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997412191</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Adas Lukoševičius </title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997425123</link>
         <description><![CDATA[<pre>Pirmasis Niutono judėjimo dėsnis: masė ir inercija</pre><div><br></div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=1XSyyjcEHo0" />
         <pubDate>2020-12-08 09:22:06 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997425123</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Rokas Mickevičius GA 0/1</title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997433167</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>Šviesos dispersija</strong> vadinama <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0viesa">šviesą</a> apibūdinančio dydžio (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/L%C5%AB%C5%BEio_rodiklis">lūžio rodiklio</a>, <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Fazinis_greitis">fazinio greičio</a>, <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Grupinis_greitis">grupinio greičio</a>, sklidimo <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kampas">kampo</a> ir t. t.) priklausomybė nuo šviesos <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Spalva">spalvos</a> (<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Da%C5%BEnis">dažnio</a>). Labiausiai žinomas dispersijos pavyzdys yra <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaivoryk%C5%A1t%C4%97">vaivorykštė</a>. Vaivorykštė susidaro dėl vandens lašų, esančių ore, <strong>medžiaginės dispersijos</strong> – vandens lūžio rodiklio priklausomybės nuo šviesos <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Bangos_ilgis">bangos ilgio</a> (spalvos). Skirtingos spalvos šviesos <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Spindulys">spinduliai</a>, keliaudami per vandens lašą, lūžta skirtingais kampais, tokiu būdu <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Saul%C4%97">Saulės</a> šviesą sudarančios skirtingų spalvų bangos atsiskiria erdvėje, sudarydamos vaivorykštę.</div>]]></description>
         <enclosure url="https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/901982099/39252c6f7995f36c2598ccd4373d58e4/250px_Prism_rainbow_schema.png" />
         <pubDate>2020-12-08 09:25:42 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997433167</guid>
      </item>
      <item>
         <title></title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997438577</link>
         <description><![CDATA[<div>Mantas Kareiva GA 0/1</div>]]></description>
         <enclosure url="https://lt.wikipedia.org/wiki/Izaokas_Niutonas" />
         <pubDate>2020-12-08 09:28:19 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997438577</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Tadas Šarauskas</title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997439852</link>
         <description><![CDATA[<div><strong>Niutonas</strong> (žymimas <strong>N</strong>) – <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/SI_(sistema)">SI</a> sistemos jėgos <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Matavimo_vienetas">matavimo vienetas</a>, pavadintas anglų mokslininko <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Izaokas_Niutonas">Izaoko Niutono</a> garbei už jo indėlį klasikinės mechanikos srityje.  <br><br>Vienas niutonas lygus tokiai jėgai, kuri, veikdama 1 <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Kilogramas">kg</a> <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mas%C4%97">masės</a> kūną, suteikia jam 1 m/s² <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagreitis">pagreitį</a>. Tai išvestinis SI matavimo vienetas. Jį išreikšti galima taip:<br><br></div><div><br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/902002094/153f3fc4191c5606cac8ab30f48abde0/unnamed.jpg" />
         <pubDate>2020-12-08 09:28:56 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997439852</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Dovydas Bernotas</title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997440331</link>
         <description><![CDATA[<div>Pirmasis Niutono dėsnis teigia: <em>jei kūno nepaveikia išorinės jėgos (arba jų poveikiai atsveria vienas kitą, t. y. kompensuojasi), tai kūnas išlaiko turėtą greitį.</em></div>]]></description>
         <enclosure url="https://www.youtube.com/watch?v=2nUuvm5H12Q" />
         <pubDate>2020-12-08 09:29:08 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997440331</guid>
      </item>
      <item>
         <title></title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997450813</link>
         <description><![CDATA[<div>Tautvydss Čerbinas<br><br>Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (<em>Philosophiae Naturalis Principia Mathematica</em>) aprašė <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Niutono_gravitacijos_d%C4%97snis">visuotinę trauką</a> ir, per savo aprašytus judėjimo dėsnius, padėjo pagrindus klasikinei <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Mechanika">mechanikai</a>. Be mechanikos ir <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Optika">optikos</a>, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje.<br><br></div><div><br>Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – <a href="https://lt.m.wikipedia.org/w/index.php?title=Inercija&amp;action=edit&amp;redlink=1">inercijos</a>. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas, traukia kitą jėga, tiesiai proporcinga jų <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Mas%C4%97">masėms</a> ir atvirkščiai proporcinga <a href="https://lt.m.wikipedia.org/w/index.php?title=Atstumas&amp;action=edit&amp;redlink=1">atstumo</a> tarp jų kvadratui. Štai kodėl vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/M%C4%97nulis">Mėnulis</a> ir <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/%C5%BDem%C4%97">Žemė</a>, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Saul%C4%97">Saulė</a> ir jos <a href="https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Planeta">planetos</a>.<br><br></div>]]></description>
         <enclosure url="https://padlet-uploads.storage.googleapis.com/901999042/2dcc4b1ad37d819ef0d6d472443de06d/A_Getty_107758168_bp1kbk.jpg" />
         <pubDate>2020-12-08 09:34:07 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/997450813</guid>
      </item>
      <item>
         <title>Dija Sabutytė</title>
         <author></author>
         <link>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/1001357750</link>
         <description><![CDATA[<div>Visuotinis traukos dėsnis</div>]]></description>
         <enclosure url="http://chemijajums.emokykla.lt/images/powerp8.jpg" />
         <pubDate>2020-12-09 08:21:22 UTC</pubDate>
         <guid>https://padlet.com/skaisteval/it/wish/1001357750</guid>
      </item>
   </channel>
</rss>
