Pokalbis: Virtuvėje yra daug daiktų, kurie gali būti pavojingi, jeigu su jais nesielgiame atsargiai. Pavyzdžiui, aštrūs peiliai, karštos keptuvės, puodai ir šakutės – visi šie daiktai gali sukelti sužeidimus, jei nesilaikysime taisyklių. Tai labai svarbu žinoti, nes nesaugus elgesys gali sukelti nudegimus, pjūvius arba netgi apsinuodijimą, jei valgome netinkamai paruoštą maistą.

Ką reikia prisiminti, kad būtume saugūs virtuvėje?

1. Prašyti suaugusiojo pagalbos, kai naudojame peilius ar dirbame su karštais daiktais.

2. Būti atsargiems ir niekada neprisilieti prie karštų paviršių arba aštrių daiktų be priežiūros.

3. Po darbo virtuvėje visada sutvarkyti, kad niekas neslystų, o pavojingi daiktai nebūtų palikti prieinami.

Klausimai: Kodėl svarbu būti atsargiems su peiliu virtuvėje?Ką daryti, jei norime naudoti karštą puodą ar keptuvę? Kas gali atsitikti, jei paliksime karštą puodą ant stalo? Ką mes turime daryti, kai naudojame aštrius daiktus virtuvėje? Kodėl reikia paprašyti suaugusiojo pagalbos, kai naudojame peilį ar kitus aštrius daiktus? Ką mes turime padaryti po to, kai baigiame gaminti ar dirbti virtuvėje? Kaip galime užtikrinti, kad virtuvė būtų saugi ir tvarkinga?

Aiškinimas: Virtuvėje reikia būti atsargiems – čia yra karštų paviršių, aštrių daiktų ir kitų pavojų. Nieko neimame iš viryklės ar orkaitės, nes tai gali būti labai karšta. Aštriais peiliais ir kitais aštriais daiktais reikia elgtis atsargiai, juos naudoti tik suaugusiojo priežiūra. Po darbo virtuvėje, reikia viską sutvarkyti, kad niekas neslystų arba nesusižeistų. Taigi, kokios pagrindinės taisyklės, kad būtume saugūs virtuvėje? Pirmiausia – niekada nesinaudoti aštriais peiliais ar karštais daiktais be suaugusiojo priežiūros. Antra – laikyti virtuvę tvarkingą, kad niekas neslystų. Ir trečia – visada klausti suaugusiaisiųjų, kai kyla klausimų apie saugų elgesį.

Demonstravimas: Saugumo taisyklės virtuvėje: https://www.youtube.com/watch?v=r4w7ub5RJeA

Praktinė užduotis: Dirbame su plastikiniais peiliais ir netikromis daržovėmis, kad vaikai išmoktų, kaip saugiai naudoti aštrius daiktus (suaugusiojo priežiūra).

1 grupė: Saugiai naudoti peilį ir šakutę:
Vaikai turi pademonstruoti, kaip saugiai naudoti peilį ir šakutę (suaugusiojo pagalba). Jie turėtų parodyti, kaip atsargiai pjaustyti ir nepalikti peilio ant stalo, kad nesusižeistų.

2 grupė: Dirbti su karštais puodais:
Vaikai naudoja žaislinį puodą ir turi parodyti, kaip atsargiai dirbti su karštais daiktais – naudodami pirštines ar audinį, kad nesusidegintų. Jie turi parodyti, kaip saugiai perkelti puodą.

3 grupė: Sutvarkyti po darbo:
Po kiekvienos užduoties vaikai turi sutvarkyti „virtuvę“ – susirinkti visus daiktus ir padėti juos į saugią vietą. Tai padės vaikams įsiminti, kaip svarbu tvarkyti po darbo.

Plakato kūrimas: Kiekviena grupė turi nupiešti plakatus, kuriuose būtų pavaizduotos saugaus elgesio taisyklės virtuvėje. Tai gali būti iliustracijos, kurios atspindi situacijas, su kuriomis susiduria vaikai virtuvėje, ir kaip teisingai elgtis.

,,- Jei nori būti saugus ir net apsaugot nuo bėdų kitus,

Knygelę šią paimki į rankas, geru keliu jinai tave nuves.

Ji tau papasakos svarbių dalykų, kur pavyzdžiui nelaimės tyko, Ko reikia imtis, kai bėda ištinka, kaip vengti to, kas pavojinga! Taigi aptarkime dabar kartu, ką išmanyti tau labai svarbu!“

Mįslės: „Nei pati valgo, nei kitam duoda, kas ji tokia?“
(Spyna) „Be galvos, o su skrybele, kas ji tokia?“
(Vinis).

Pokalbis: Mokytoja kalbės apie tai, kaip svarbu būti saugiems namuose. Ar žinote, kodėl namuose reikia saugotis ir niekada neatidarinėti durų be suaugusiųjų leidimo?“ Durys ir langai turi būti uždaryti ir užrakinti, kad niekas neįeitų be leidimo. Ar žinote, kodėl labai svarbu niekada neatidaryti durų, jeigu nesate tikri, kas yra kitoje pusėje?“ Jeigu kažkas ateina ir jūs nežinote, kas tai, visada turite pasakyti suaugusiam, kad jis patikrintų. Labai svarbu neatidaryti durų be tėvelių ar kitų suaugusių žmonių leidimo.“

Klausimai: Kodėl svarbu niekada neatidaryti durų, jei nesame tikri, kas yra kitoje pusėje? Kas turėtų atidaryti duris, jei mes nesame tikri, kas skambina? Ką galime padaryti, kad jaustumėmės saugūs namuose, kai kažkas skambina prie durų? Kodėl svarbu užrakinti duris ir langus, kai esame namuose? Ką reikėtų daryti, jei atėjo nepažįstamas žmogus ir mes nesame tikri, kas jis? Ar visada galime atidaryti duris draugams ir pažįstamiems, ar reikia visada pasakyti suaugusiam? Ką daryti, jei kažkas paprašo įeiti į namus, bet mes nesame tikri, ar jis turi teisę?

Aiškinimas: Vaikai, namuose labai svarbu būti saugiems. Niekam neatidarykite durų, jei nesate tikri, kas ten, nes kartais gali ateiti nepažįstami žmonės. Visada paprašykite suaugusiojo, kad jis patikrintų, kas skambina. Taip pat užrakinkite duris ir langus, kad niekas negalėtų patekti į namus be jūsų leidimo. Saugumas namuose priklauso nuo to, kad klausytume suaugusiųjų ir būtume atsargūs su nepažįstamais žmonėmis.“ Kad mūsų šeima jaustųsi dar saugiau – galima turėti raktinį žodį. Tai yra specialus žodis, kurį žino tik šeimos nariai. Jei kas nors skambina prie durų ir norime žinoti, ar tai tikrai mūsų šeimos narys, mes galime paprašyti pasakyti tą žodį. Taip galėsime būti tikri, kad prie durų nėra nepažįstamų žmonių.“

Demonstravimas: „Vaikai, dabar parodysiu, kaip galėtų veikti mūsų šeimos raktinis žodis. Įsivaizduokite, kad esu aš, ir skambinu prie durų. Kai atidarote duris, aš pasakysiu: „Ar tu žinai mūsų raktinį žodį?“. Jei nesu tikras šeimos narys, aš negalėsiu pasakyti to žodžio. Bet jei tai bus tėtis, mama ar kitas šeimos narys, jis galės pasakyti raktinį žodį ir jūs būsite tikri, kad jie yra savi ir galima atidaryti duris.

Žiūrės pasaką: "Vilkas ir 7 ožiukai" https://www.youtube.com/watch?v=sl46syjaVko

Žaidimas: Mokytojas suvaidina „nepažįstamąjį“ ir pasakys, kad jis nežino raktinio žodžio, o vaikas turi paprašyti žodžio, kad įsitikintų, jog tai tikrai šeimos narys. Tai leis vaikams praktiškai pamatyti, kaip šis saugumo metodas veikia.

• Viena ranka laiko vaisių, kita pjauna.

• Nepalikti peilio padėto ant stalo bet kur.

• Nepjaustyti skubant – viską daryti lėtai ir atsargiai.

• Jei kas neaišku – klausti mokytojos.

Kiekvienas vaikas savarankiškai susipjausto vaisius ir susimaišo savo salotas. Gaminimo metu mokytoja padeda ir stebi, ar visi saugiai elgiasi. Vaikai ragauja savo pagamintas salotas, gali pasidalinti su draugu.

Kūrybinė/meninė veikla: 🛻 Sukuriu savo šiukšlių mašiną

Mokytoja pasakoja apie šiukšlių mašinas – kam jos reikalingos, kodėl svarbu jas turėti miestuose, kaip jos padeda saugoti gamtą. Vaikai kuria savo šiukšlių mašiną: lipdo, klijuoja, dekoruoja. https://www.pinterest.com/pin/492649953584808/

Vaikų jau pagamintos šiukšlių mašinos iš kartono, 3 konteineriai šiukšlėms. Vaikai paskirstomi į 3 grupes: Geltonieji, Žalieji, Mėlynieji rūšiuotojai. Ieškoti „šiukšlių“ (padalintų po kiemą) ir surūšiuoti jas į teisingus konteinerius. Kiekvienas komandos narys turi savo svarbią užduotį – vienas ieško šiukšlių, kitas jas veža, trečias rūšiuoja. Tačiau, jeigu kieno nors šiukšlių mašina „sugenda“ – pavyzdžiui, nukrenta dėžutė, kažkas pavargsta ar pasimeta – mes vieni kitiems padedame! Nes gamtą saugoti galime tik visi kartu, kaip tikri draugai!

Individuali veikla: Vaikai prie sukūrtų savo mašinų iš antrinių medžiagų, kaip minėta anksčiau, priekyje pritvirtins balioną, kuris veiks kaip variklis. Vaikai paruošia lenktynių trasą (galima naudoti žymėjimą ant grindų arba linijas). Pripučia savo balioną ir paleidžia mašiną. Kiekvienas vaikas stebi, kuri mašina juda greičiau ir kodėl. https://www.pinterest.com/pin/70437489679595/

Kiekviena vaikas gauna savo vaidmenį iš pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai“ (pvz., vilkas, ožiukai, mama ožka ir t.t). vaikai gali naudoti muzikos įrankius, kad pabrėžtų įvairias scenas. Pavyzdžiui, kai vilkas atsiranda, galima skambinti garsiais muzikos instrumentais, kad sukurtų įtampą, o ožiukai gali naudoti švelnesnius garsus, kai slepiasi ar bėga. Po vaidinimo mokytojas su vaikais aptaria pasakos pamoką apie atsargumą ir tai, kaip svarbu pasikliauti šeimos nariais ir rūpintis vieni kitais. Po vaidinimo klausimai vaikams:

Kodėl mama ožka pasakė ožiukams, kad jie neturėtų atidaryti durų vilkui? Kaip ožiukai pasielgė, kai suprato, kad vilkas nori juos apgauti? Ką galime pasimokyti iš šios pasakos apie atsargumą?

Meninė veikla: Tapyba su pirštais:

Kiekviena grupė pasirinka mėgstamą pasakos dalį ir ją nupiešia su pirštukais, gali pavaizduoti pasakos veikėjus ir scenas. Jie gali tapyti ožiukus, vilką ar namus, ir kurti kolektyvinį kūrinį, kuris vaizduoja svarbiausias pasakos dalis.

„Spyna ir raktas“. Kiekvienas vaikas gauna spalvotą popierių ir pagal savo kūrybą pasigamina spyną ir raktą. Spyna gali būti įvairių formų, pvz., stačiakampė, apvali ar net išgalvota forma, o raktas turi atitikti spynos dydį ir formą. https://www.pinterest.com/pin/7529524371357461/ Pasigaminę savo spyną ir raktą, vaikai bando atspėti, kuris raktas tinka kuriai spynai.

Loginis žaidimas: „Laiko iššūkis – spyna iš žurnalo iškarpų“. Vaikai turi per nustatytą laiką (pvz., 20 minučių) iš jau paruoštų žurnalo iškarpų sukurti „spyną“.

Individuali meninė veikla: Vaikai, naudodamiesi kreida, ant alfalto piešia savo „stebuklingą spyną“. Vaikai gali pridėti įvairių elementų, kurie atspindi jos stebuklingą galią: žvaigždutes, gelytes, mistinius simbolius, bet kokius elementus, kurie jų manymu gali padaryti spyną ypatingą.

Pokalbis: Mokytoja su vaikais kalbės kas yra elektra ir kodėl ji gali būti pavojinga. Paaiškins vaikams, kad elektra yra energija, kuri naudojama įvairiuose prietaisuose (pavyzdžiui, šviesos lemputėse, televizoriuose, kompiuteriuose ir pan.), tačiau ji gali sukelti nemalonumus ar net pavojų, jei neatsargiai su ja elgiamės.

Klausimai: Ką žinote apie elektrą? Kur galime rasti elektros prietaisų namuose? Kodėl kartais elektra gali būti pavojinga?Kaip mes galime saugiai naudoti elektros prietaisus namuose?

Aiškinimas: Elektra yra labai naudinga, nes ji mums padeda gaminti šviesą, sušilti, žiūrėti televizorių ir naudoti kompiuterį. Tačiau jeigu mes nesaugiai elgiamės su elektra – pvz., liečiame elektrinius prietaisus šlapiomis rankomis arba kišame pirštus į elektros lizdus – gali kilti gaisras ar net gauti elektros smūgį. Taisyklės, kaip elgtis su elektra:

• Neliesti elektros prietaisų šlapiomis rankomis.

• Nekišti pirštų arba daiktų į elektros lizdus.

• Netampyti laidų ir nenaudoti prietaisų su sugadintais laidais.

• Jei prietaisas sugenda, nedelsiant pasakyti suaugusiems.

• Nenaudoti prietaisų, jei jie yra pažeisti ar įtrūkę.

Demonstravimas: Filmukas apie energiją:

https://www.youtube.com/watch?v=AU1LgJYKc6A

Žiūrės prevencinius plakatus apie netinkamą elgesį su elektra.

Dabar parodysiu, kaip galima saugiai elgtis su elektra. Pamatysite, kaip galima išvengti pavojų. Pažiūrėkite, čia turiu kištuką ir elektros lizdą. Kaip manote, kas atsitiktų, jei aš įkiščiau šį kištuką į lizdą su šlapiomis rankomis? Jeigu liesčiau šį lizdą su šlapiomis rankomis, elektra gali pereiti per mano kūną ir tai būtų pavojinga. Todėl niekada neturime liesti elektros prietaisų su šlapiomis rankomis. Tai labai svarbu! O dabar, jeigu aš turiu sausas rankas ir atsargiai įkišu kištuką į lizdą, tai yra visiškai saugu. Bet visada reikia būti atsargiems ir niekada nekišti daiktų ar pirštų į lizdą, nes niekada nežinome, kas gali atsitikti.

Žaidimas: "Elektros saugumo detektyvai"

Mokytojas paruošia įvairius elektros prietaisus ir rodo vaikams kelis pavyzdžius, kaip jie gali būti saugiai ir nesaugiai prijungti.(imitacija)

Vaikai suskirstomi į grupes ir tampa „elektros saugumo detektyvais“. Jų užduotis – vizualiai patikrinti prietaisus ir nustatyti, kurie yra prijungti saugiai, o kurie – nesaugiai. Tai gali būti prietaisai, kuriuose matosi pažeisti laidai, atviri elektros lizdai ir kt.

Po užduoties aptarimas: Kas buvo nesaugu? Kodėl kai kurios jungtys buvo pavojingos?

Tyrinėjamoji–loginė veikla: „Kur teka elektra?“ – laidų kelionė. Spalvoti siūlai arba virvelės (kaip „laidai“), popieriniai „prietaisai“ (lemputė, televizorius, kompiuteris, šaldytuvas...), popierinis „kištukinis lizdas“, lipdukai ar spaustukai. Grupėms išdalinami „prietaisai“ ir virvelės. Vaikai turi sujungti prietaisus su „lizdu“, nubrėždami, kaip teka elektra (t.y. kur eina „laidas“). Galiausiai vaikai sugalvoja „saugų elektros kelią“, kuris neturi kertančių, susipainiojusių linijų.

Žaidimo eiga:

• Mokytoja paaiškina taisykles:
  „Mes žaisime žaidimą „Ketvirtas sako „Pavojus!“. Aš pasakysiu įvairius veiksmus ir jei pasakysiu „Ketvirtas sako...“, tuomet visi turite atlikti veiksmą. Jei nesakysiu „Ketvirtas sako“, tuomet nieko nedarome. Jei atliksite neteisingą veiksmą, pralaimėsite.“

• Įvedame skaičiavimą:
  Mokytoja pradeda sakyti skaičius ir veiksmai turi būti atliekami pagal skaičius. Pavyzdžiui:

  • „Ketvirtas sako „Apsistokite pirmo skaičiaus pozicijoje“.

  • „Antras sako „Apsistokite trečio skaičiaus pozicijoje“ (vaikai sustoja neteisingoje pozicijoje ir grįžta atgal).

• Pavojingi prietaisai:
  Mokytoja taip pat gali sakyti, kokie prietaisai gali būti pavojingi. Pavyzdžiui:

  • „Ketvirtas sako „Apsistokite šalia žibintuvėlio“ (vaikai turi sužinoti, ar šis prietaisas yra saugus).

  • „Trečias sako „Apsistokite prie laidų“ (tai pavojingas veiksmas).

• Keli pavojingų prietaisų paminėjimas:
  Žaidimo metu mokytoja nurodo pavojingus prietaisus, pavyzdžiui:

  • „Ketvirtas sako „Apsistokite prie televizoriaus“ (tai saugus veiksmas).

„Trečias sako „Apsistokite prie elektros lizdų, bet neliesti jų“ (tai pavojingas veiksmas).

Po žaidimo galima aptarti, kurie veiksmai buvo saugūs, o kurie pavojingi, ir priminti taisykles, kaip reikia elgtis su elektra ir pavojingais prietaisais.

Tyrinėjimo veikla: Veikla apie balionų elektrinimą – smagus ir įdomus būdas vaikams praktiškai pažinti statinę elektrą. Kai triname balioną į vilną, jis prisirenka nematomos energijos – elektros. Ji traukia daiktus, kaip magnetas. Bet tik iš tolo – tai vadinasi statinė elektra. https://www.pinterest.com/pin/42925002694908148/

Individuali kūrybinė-judesio veikla: Kai piešiniai baigti, vaikai „keliauja“ elektros keliu kaip srovė, žaisdami judrų žaidimą: šokinėja per jungtis, eina balansuodami linijomis, pasiekia „prietaisą“. https://www.pinterest.com/pin/69876231727845707/

Visos grupės veikla: Bando pratęsti ant asfalto elektros kelią ir susijungti visų komandų elektros srovės trasą.

🐻 Amsis (auklėtoja kalba jo balsu):
– Labas, vaikai! Aš radau vonioje spalvotą buteliuką su piešinėliu. Taip kvepėjo! Aš jį apuostau... ir jau norėjau paragauti!

👩‍🏫 Auklėtoja (rimtu, bet draugišku tonu):
– Oi, Amsi! Gal tu nežinojai, kad tai gali būti labai pavojinga! Kai kurie skysčiai ir tabletės atrodo gražiai, bet jų liesti ar ragauti – negalima.

👧 Vaikas:
– Reikia klausti suaugusiųjų!

👦 Vaikas:
– Vaistai tik mamai ir tėčiui!

👩‍🏫 Auklėtoja:
– Taip! Šiandien mes padėsime Amsiui išmokti, kas namuose yra saugu, o kas – pavojinga.
Pasidarysime tikrais saugumo detektyvais! 🕵️‍♂️🕵️‍♀️

Pokalbis: Kalbėsime apie vaistus, valiklius, skalbiklius. Jie labai svarbūs, padeda suaugusiems, bet vaikams – pavojingi!

Klausimai: Ką matai savo namuose, kai mama ar tėtis tvarko namus? Ką daro suaugusieji, kai vaikai serga? Ar viskas, kas kvepia skaniai, yra valgoma? Kodėl? Kur namuose laikomi vaistai ar valymo skysčiai? Ar galima pačiam paimti vaistus ar švaros priemones? Kodėl ne? Ką darytum, jei rastum ant grindų vaistą ar nepažįstamą buteliuką? Kokie daiktai namuose tau atrodo pavojingi vaikams?

Žaidimas: „Taip“ ar „Ne“ klausimai:

1. Ar galima vienam išgerti sirupo, jei skauda pilvą? (Ne)

2. Ar visada reikia klausti suaugusiojo prieš paimant tabletę? (Taip)

3. Ar galima žaisti su skalbimo kapsulėmis? (Ne)

4. Ar vaistai yra skirti žaidimams? (Ne)

5. Ar galima pasakyti suaugusiajam, jei radai pavojingą daiktą? (Taip)

Aiškinimas: Vaikai, mūsų namuose yra daug įvairių daiktų: žaislų, knygelių, maisto, bet yra ir tokių dalykų, kurie gali būti pavojingi vaikams. Kai mama ar tėtis valo namus, jie naudoja valiklius, ploviklius, purškalus. Jie dažnai būna spalvoti, maloniai kvepia, bet tai nereiškia, kad jie skanūs ar saugūs. Taip pat suaugusieji kartais vartoja vaistus, kad pasveiktų. Kai kurie vaistai atrodo kaip saldainiai ar sirupai, bet jie skirti tik tada, kai juos duoda mama ar gydytojas. Jei vaikas vienas paims tokį daiktą – gali skaudėti pilvuką, imti svaigti galvytė, net reikės važiuoti pas gydytoją.

Taisyklės, kurias lengva įsiminti:

1. Neliesk – jei nežinai, kas tai yra.

2. Neuostyk ir neragauk – net jei atrodo gražu ar skaniai kvepia.

3. Visada klausk suaugusiojo – ar tai saugu?

4. Pavojingi daiktai laikomi aukštai arba užrakinti – mes jų neieškom.

Demonstravimas: – „Štai buteliukas, kuris atrodo kaip limonadas – bet iš tikrųjų tai grindų ploviklis. Jo nei geriame, nei uostome.“
– „Štai tabletė, kuri atrodo kaip saldainis – bet tai vaistas. Tik mama ar tėtis gali jį duoti, kai reikia.“

Dažniausiai pasitaikantys ženklai kurie kelia pavoju (parodomas plakatas su zenklais). Jei pamatysite tokį ženklą bėkite pas suaugusįjį ir niekada neimkite patys į rankas. – Net jei buteliukas gražus ar spalvotas – tai gali būti tik suaugusiųjų daiktas!

Filmukas: Kaip būti saugiems naudojant pavojingas chemines medžiagas https://www.youtube.com/watch?v=YR68GbLWko8

Atliks eksperimentą su dažais: https://www.pinterest.com/pin/771171136171337376/feedback/?invite_code=426b8a4160a04cb2866f772d2b5283d8&sender_id=771171273601475350

1 grupė kuria vaistines pavojingi daiktai.

2 grupė kuria skalbimo priemoniu pavojingi daiktai.

3 grupė kuria tvarkymo chemijos pavojindi daiktai.

Meninė-kūrybinė veikla: "Viską valgantis girafas" https://www.pinterest.com/pin/1053701644082977007/

Veikla visai grupei: "Kieno žirafa greičiau viską suvalgytų... ir nepagalvotų apie pasekmes?" Ant virvutės ar siūlo pritvirtinti įvairių paveikslėlių (naudoti spaudinius ar paveikslėlius iš žurnalų):

• 🍏 Valgomi dalykai – vaisiai, daržovės, sumuštinis, pienas, sausainis...

☠️ Pavojingi dalykai – tabletės, plovikliai, muilas, skalbimo kapsulės, baterijos...

Veiklos erdvėje pažymėti du krepšelius/dėžutes:

• ✅ „Tai žirafa gali valgyti“

• ❓ „Reikia paklausti suaugusiojo“

1. „Kas slepiasi buteliuke?“Atpažinti, ar buteliuko turinys yra saugus vaikams, ar skirtas tik suaugusiems.

• Lauke pastatomi keli „buteliukai“ (galima naudoti tikrus, tuščius, išplautus butelius arba jų atvaizdus).

• Kiekvienam buteliukui priskiriamas paveikslėlis – vieni yra valikliai, šampūnai, vaistai, kiti – sultys, vanduo, pienas.

• Vaikai bėgdami paeiliui turi atnešti buteliuką į tinkamą vietą:

  • ✅ „Tai saugu“ arba ❌ „Pavojinga – tik suaugusiems“

2. Paieškos žaidimas: „Surask pavojų“

• Lauke „paslepiamos“ kortelės su vaizdais: valikliai ant stalo, tabletės ant grindų, vaikas liečia buteliuką...

• Vaikai su užduotimi: surasti visas „pavojingas situacijas“ ir apie jas pranešti auklėtojui, tarsi būtų „saugumo inspektoriai“.

Galima duoti „didinamuosius stiklus“ (žaislinius) – dar smagiau!

Veikla grupelėse. Komandinės varžybos:

1. https://www.pinterest.com/pin/844493674900051/

2. https://www.pinterest.com/pin/2111131072299034/

3. https://www.pinterest.com/pin/140806231758973/

Individuali veikla: „Pavojų taikinys“ Ant žemės išdėlioti paveikslėliai (saugūs ir pavojingi). Vaikas meta maišelį su pupelėmis į taikinį:

- Jei pataiko į pavojingą daiktą – turi pasakyti, kodėl jis pavojingas.

- Jei pataiko į saugų – turi pasakyti, ką galima su juo daryti saugiai.

„Kaip žaislai nusprendė išvengti betvarkės“

Vieną dieną, mažame kambaryje, visi žaislai pradėjo jaustis labai nelaimingi. Jie gyveno tarp kalnų žaislų, knygų ir spalvotų blokų, ir jie visi žinojo, kad tai nėra gera vieta. „Žiūrėkite, kokia čia netvarka! Negaliu rasti savo draugo – kur mano kamuolys?“ – sušuko lokys.

„Aš irgi nerandu savo dalykų“, – pasakė lėlė. „Kur mano suknelė? O kur mano batai?“

„O man irgi sunku“, – nusiminė traukinukas. „Aš nuolat įstringu tarp visų šių žaislų, ir negaliu važiuoti ten, kur noriu.“

Visi žaislai nusprendė, kad reikia ką nors daryti. „Mes turime sutvarkyti šį kambarį!“ – pasakė mažas, išmintingas žaislas, vardu Rūpestingas. „Jei mes nesutvarkysime, mes visi pasiklysime ir niekada nesusirinksime į savo vietas!“

Visi žaislai sutiko. Jie nusprendė dirbti kartu. Lėlės surinko savo drabužius ir sudėjo juos į spintelę. Blokai buvo sudėti į dėžutes pagal spalvas. Net traukinukas buvo labai atsargus ir padėjo visiems žaislams pereiti į tvarkingas vietas.

Kai visi žaislai baigė darbą, kambarys tapo gražus ir tvarkingas. Žaislai jautėsi daug geriau. „Žiūrėkite, kaip malonu!“ – džiaugėsi lokys. „Aš galiu laisvai rasti savo kamuolį!“

Lėlė pasakė: „Aš dabar galiu greitai rasti savo suknelę ir batus!“

„O aš galiu keliauti ir žaisti, nes mano traukinukas vėl važiuoja be kliūčių!“ – pasakė traukinukas.

Žaislai buvo labai laimingi. Jie suprato, kad tvarka padeda ne tik rasti daiktus, bet ir apsaugo juos nuo pasiklydimo ar net sužeidimo. Nuo tos dienos žaislai sutiko laikytis savo tvarkos ir užtikrinti, kad kambarys visada būtų saugus ir malonus.

Pokalbis: „Na, vaikai, ką tik išgirdome pasaką apie žaislus, kurie gyveno netvarkinguose kambariuose ir nusprendė sutvarkyti savo aplinką. Ką manote apie tai, kaip žaislai jautėsi prieš ir po to, kai sutvarkė savo vietas?“

Klausimai: Kaip jautėsi žaislai, kai buvo netvarka? Kodėl žaislai nusprendė sutvarkyti? Kaip jūs jaučiatės, kai jūsų kambarys yra tvarkingas? Kodėl manome, kad svarbu tvarkyti savo žaislus ir daiktus? Ką reiškia atsakomybė už savo daiktus?

Aiškinimas: „Kaip ir žaislai pasakojime, mes visi galime būti atsakingi už savo aplinką. Tvarka padeda mums jaustis gerai, nes mes žinome, kur kas yra, ir galime lengvai rasti savo daiktus, kai jų reikia. Tai taip pat padeda mums išvengti nelaimingų atsitikimų – pavyzdžiui, neslysti ant žaislų ar nesusižeisti dėl daiktų, kurie mėtosi po kambarį. Kai tvarkome savo daiktus ir žaislus, mes rodome atsakomybę ir rūpestį savo aplinka. Ir, kaip matėme iš žaislų pavyzdžio, kai visi dirba kartu, tvarka tampa lengviau pasiekiama ir mūsų aplinka tampa saugesnė ir malonesnė.“ „Dabar pamąstykite, kaip mes galime padėti vieni kitiems laikytis tvarkos. Galbūt galime sudaryti kasdienę rutiną, kurioje visi žinotume, kada ir kaip sutvarkyti savo žaislus, knygas ir kitus daiktus. Kiekvienas mažas žingsnis padeda kurti švarą ir saugumą mūsų aplinkoje!“

Demonstravimas: Plakatas "Žaisk ir buk saugus" https://view.genially.com/67a7c8a9a39cb23669ee9e46/interactive-image-zaisk-ir-buk-saugus

„Betvarkė yra kaip mažas nykštukas, kuris pasirodo tada, kai mes tingime susitvarkyti. Jis tyliai šnabžda: „Padėk čia... vėliau sutvarkysi...“, o po kelių valandų nykštukas jau sėdi ant žaislų krūvos ir juokiasi! Bet mes galime būti gudresni – jei po kiekvieno žaidimo susitvarkysim, nykštukas neturės darbo!“

Žaidimas: "Kaip atsiranda betvarkė: https://www.pinterest.com/pin/140806232741242/

Meninė veikla: Pasvajokime – jei būtume kambario gelbėtojais, ką pirmiausia sutvarkytumete?“ Nupieškite, kaip atrodytų švarus, tvarkingas kambarys.

„Tvarkos ieškotojai – surask, įvertink, sutvarkyk!“ Vaikai suskirstomi į 3 grupes.

Kiekvienai grupei priskiriamas vienas darželio kampelis/patalpa, pvz.:

• Žaidimų kampelis

• Skaitymo/poilsio kampelis

• Spintelės / rūbinėlė

• Užduotis grupėms:

Vaikai gauna užduočių lapą, ką reikia padaryti:

• Apžiūrėti savo kampelį

• Pastebėti, kas netvarkinga

• Nuspręsti, ką ir kaip reikėtų sutvarkyti

• Sutvarkyti bendradarbiaudami

• Stebėjimo punktai vaikams (gali būti su piešinėliais):

  • Ar žaislai sudėti į vietas?

  • Ar knygos lentynoje?

  • Ar rūbai sukabinti ar sulankstyti?

  • Ar grindys švarios?

• Ar viskas ten, kur turi būti?

Prisistatymas: Kiekviena grupė trumpai papasakoja: Ką rado netvarkingo,ką sutvarkė, kaip jautėsi tai darydami.

1. Vaikai sudelios savo "tvarkos žmogeliuką" https://www.pinterest.com/pin/563018698424369/

2. Vaikai pasigamins savo šokantį žmogeliuką

https://www.pinterest.com/pin/351912466140987/

Žaidimas: „Šiukšlių šturmas vėju“ Supjaustyti popieriukai maždaug 3×3 cm, ventiliatorius, pažymėtas kvadratas, kur vaikai turės šluoti skrendančius popieriukus https://www.pinterest.com/pin/1005710160510163136/

1 grupė - perdirbimui;

2 grupė - neperdirbimui

Individuali kūrybinė veikla: Pasigamins savo origami "Paukštelį" https://www.pinterest.com/pin/743164376016240079/

Visos grupės veikla: Laisvai pasirenkami žaidimai susieti su tema. Pvz.

Lobio pagrobimas

Vieta: geriausiai didesnėje patalpoje, bet galima ir lauke. Trukmė: 10 - 15 min. Tinkamumas: vaikams nuo 6 metų, jaunimui ir suaugusiems. Rato žaidimas, su judesio elementais. Jis tinkamas grupei atsipalaiduoti. Žaidimo aprašymas: grupė sėdi ratu. ji yra “siena“. Viduryje rato padėtas “lobis“ (tai gali būti dėžė arba šiaip gerai pagriebiamas daiktas). Vienas iš žaidėjų yra lobio “vagis“. Jis išeina iš patalpos. Grupės nariai susitaria, kuris bus “sargybinis“. Kai lobio “vagis “įeina į rato vidurį ir paima lobį, tuomet “sargybinis“ gali pradėti gaudyti “vagį“. Jis turi suspėti jį pačiupti tol, kol “vagis“ dar yra rato viduryje. Išradingas “vagis“ pabandys apsimesti, kad jis ima “lobį“, kad išsiaiškintų, kuris yra “sargybinis“. Kiti žaidėjai gali padėti “sargybiniui ir suklaidinti “vagį“, atlikdami apgaulingus judesius, lyg jie patys būtų “sargybiniai“. Variantai: galima žaisti su dviem “vagimis“ ir dviem “sargybiniais“. Pedagoginiai nurodymai: žaidimas padeda vystyti įvairias strategijas ir mokytis grupei dirbti drauge. Žaidimas gali būti tikrai įtemptas.