Iki XVI amžiaus oranžinės morkos, tikėtina, dar neegzistavo – jų spalvų gama buvo platesnė, apimanti baltas, violetines, raudonas ir juodas morkas. Archeologiniai radiniai rodo, kad pirmosios morkos augo Afganistane prieš 5 000 metų, o Egipto 2 000 m. pr. Kr. vaizduojamos ir violetinės morkos.

Legenda pasakoja, kad XVII amžiaus Olandijos augintojai išvedė oranžines morkas kaip pagarbos ženklą Viljamui Oraniečiui, kovojusiam už nepriklausomybę nuo Ispanijos. Tačiau labiau tikėtina, kad oranžinės morkos atsirado dėl selektyviosios veislės atrankos – siekiant sukurti saldesnę ir mažiau kartesnę alternatyvą geltonoms morkoms.

Išskiriami du sezonai: sodinamos, kai žemė pradeda minkštėti ankstyvą pavasarį (vėlyvo pavasario derliui), ir vėl sodinama vasaros pabaigoje (rudens derliui). Rudeninės morkos dažnai laikomos rūsyje ilgalaikiam saugojimui (arba net paliekamos žemėje žiemoti vidutinio klimato sąlygomis).

Plotelį, kur bus auginamos morkos, patariama rudenį sukasti kastuvu.
Sėjama anksti pavasarį, kol nespėjo išdžiūti viršutinis dirvožemio sluoksnis. Morkų sėklos labai smulkios – pasėti jas tolygiai ir ne per tankiai nėra paprasta užduotis. Darbą palengvina dražuotos arba ant popierinės juostelės suklijuotos sėklos.
* Palankiomis sąlygomis daigai pasirodo po poros savaičių, o jei trūksta drėgmės – gali tekti laukti visą mėnesį.
* Vanduo neturi užsistovėti, tad geriau laistyti mažesnėmis porcijomis, kad spėtų susigerti. Po kiekvieno laistymo ar lietaus supurenami tarpueiliai.
* Piktžolės – morkų priešai, todėl jų lysvėje neturi būti. Ravint praretinamos ir morkos, paliekant bent 2–3 cm dydžio tarpus.
* Morkos, skirtos žiemai, nuimamos rugsėjui baigiantis – mat šį mėnesį šakniavaisiai dar intensyviai kaupia vertingas medžiagas. Per ilgai laukti taip pat nederėtų – pratrūkus rudens dangui nuo gausaus lietaus daržovės blogai laikysis peržiem, ims pūti. Šakėmis iškastas morkas išrūšiuokite – sveikas, dideles, tiesias sudėkite rūsyje, o smulkias, kreivas, skubėkite valgyti.
* Norėdami rauti morkytes kuo anksčiau, pasisėkite jų rudenį.

1. Šakniavaisis (valgoma dalis)

   • Tai sustorėjusi pagrindinė šaknis. Ji kaupia maisto medžiagas (daugiausia angliavandenius – pvz., gliukozę, krakmolą).

   • Šakniavaisis susidaro iš pagrindinės šaknies ir apatinės stiebo dalies.

2. Stiebas

   • Morkos stiebas yra virš žemės (žalias). Iš jo auga lapai ir žiedai (kai morka žydi antraisiais metais).

3. Lapai

   • Lapai atlieka fotosintezę – gamina maisto medžiagas (cukrų), reikalingas augalui.

4. Žiedynas ir sėklos (atsiranda antrais metais)

   • Morka yra dvimetis augalas – pirmais metais ji kaupia medžiagas, o antrais metais žydi ir subrandina sėklas.