Repas yra pagrindinė HIP-HOP subkultūros muzika. Jis turi daug įvairių stilių, pakraipų. Dauguma reperių turi savitus stilius. Repas nėra vien rimuotas šnekėjimas, jį sudaro hip hop ritmas – laužyto ritmo muzika, kuri naudojama visuose HIP HOP subkultūros muzikos žanruose, kaip R'n'B. Repas turi dvi pagrindines šakas, į kurias įeina stiliai. Repo aukso amžiumi laikomas XX a. 9-asis dešimtmetis, kai repas pradėjo plisti po visą pasaulį.

Apranga - laisvas stilius.

Koncertavimo erdvė - įvairios salės, klubai, gatvės.

https://youtu.be/wk4ftn4PArg

Repo atlikėjai anksčiau rengdavosi treningais, storomis auksinėmis grandinėmis ir kt., nes dar nebuvo daug įmantrių pakabukų ir pan. Vėliau įsismelkus gangsta repui buvo pradėta nešioti languoti marškiniai, chuksai (lietuviškai daug kas vadina inkariukais), nusmukusios kelnės ir pan. Dabar ir kai atsirado New school stilius įsismelkė visokie turtingo žmogaus atributai (komercija). O ką nešioja reperiai, tą nešioja ir žmonės gatvėse. Dabar apranga itin išsimaišiusi.
Popūliariausi reperiai: Tupac, Notorious B.I.G, Eazy E,  Natte Dogg, Eminem ir kt.

Popmuzika paprastos, lengvos ritmikos. Popmuzikos kūrinių eilės banalios (įprastos temos: meilė, jausmai), dažnai kartojami tie patys žodžiai, priedainio melodija kartais labai kontrastuoja su likusiu tekstu. Dainų tematika ir naudojami žodžiai kartojasi iš dainos į dainą. Popmuzika orientuota į mases, nederinama prie specifinio muzikinio skonio ar profesionalumo. Popmuzikos ribos nėra griežtos. Dažnai „pop“ terminas aprėpia ir poproko, roko, šokių, disko, elektroninės muzikos kūrinius.

Gotiška scena yra tokia pat plati ir įvairi, kaip visuomenė apskritai. Tarp gotiškos subkultūros atstovų galima sutikti įvairių visuomenės sluoksnių, skirtingą išsilavinimą ar net skirtingus religinius įsitikinimus turinčių žmonių. Toks pat įvairus yra ir gotų muzikinis skonis.

Muzika yra neatsiejama gotų subkultūros dalis. Klausoma įvairių žanrų muzikos tačiau didžiąją dalį gotų mėgiamos muzikos vienija jai būdingas tamsos, melancholijos, niūrumo, mistikos jausmas ir gotiškas įvaizdis. Tradiciškai su gotų subkultūra siejami stiliai:
gotiškas rokas, deathrock, darkwawe, ethereal, gotiškasis metalas.

https://www.youtube.com/watch?v=egLAkA4HrXU&feature=share

Dažnai pankai vilki siaurus cigaretės formos džinsus, marškinėlius su iššaukiančiom aplikacijom, odinius švarkus ar striukes (dekoruotus grupių logotipais ir ženkliukais), sportbačius, riedlentininkų ar kareiviškus batus. 

Pankų mada įvairius daiktus adaptuoja estetinėms reikmėms: rūbai susegami žiogeliais, aprašinėjami markeriais ar kitokiais dažais, juodas šiukšlių maišas gali tapti suknele ar sijonu.

Pankai – punk subkultūros, gyvenimo ir kūrybos stiliaus, pasireiškiančio muzikoje, madoje, vaizduojamajame mene ir kitur šalininkai. 
Tradicinė pankų šukuosena - skiauterė.
Yra pankų elgetų, benamių, freganų, skvoterių, ir gyvenančių kitais visuomenėje nepopuliariais būdais.
Šią subkultūrą pasirinkau, nes ji turi įdomią istoriją, apie kurią retai kalbama. Tai visiškai kitoks muzikos stilius, negu klausau aš.

Biografija: Justė Janulytė (g. 1982) M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje mokėsi fortepijono, chorinio dirigavimo, muzikos teorijos ir iš prof. Broniaus Kutavičiaus gavo kompozicijos pradmenis. 2006 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos magistrantūrą. Už vizionierišką ir ypač plataus tarptautinio atgarsio sulaukusią pastarųjų metų kompozitorės kūrybą 2011 m. jai įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija. 2017 m. kompozitorė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Populiarumas: Janulytės muzika skambėjo Europoje, JAV, Kanadoje, Lietuvoje. 2009 m. Janulytė laimėjo pirmąją vietą UNESCO organizuojamoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Paryžiuje.

J. Janulytė teigė: „Viena iš priežasčių, kodėl taip mėgstu rašyti muziką, – tai galimybė realizuoti utopiškiausias idėjas, nepaisant jokių logikos dėsnių ar juo labiau fizikos taisyklių: baltą atspindį veidrodyje, kuris priešais save regi juodą spalvą, žvelgiančią į savo atvaizdą („balta muzika“), ar objektų su nusidriekusiais šešėliais virsmą pačiais šešėliais be jokių objektų („pakalbėkime apie šešėlius“) ir pan. Žinoma, tokia informacija klausytojas nevarginamas, tai lieka tik tarp manęs ir mano muzikos. Tarsi kažkur plaukiančios, nors vargu, ar krantas kur nors yra.“

Mano nuomonė: Pasirinkau J. Janulytę, nes klausydama jos kūrybos jaučiuosi tarsi būčiau nukelta į ktą dimensiją, 
jos kompozicija išlaisvina jausmus, sielą, leidžia jai sklandyti kažkur kitur, bet ne dabartyje. Kartais tai sukelia nerimą ar nežinią. Labiausiai patiko „Now I'm nowhere“, nes šis kūrinys sukėlė daugiausiai emocijų.