Pastarosios šalys ir Suomija dar vadinamos Šiaurės šalimis ar Šiaurės šalių regionu.

Norvegijos vėliava.

Norvegijos herbas.

Norvegijos žemėlapis.
 

Suomijos vėliava.

Suomijos herbas.

Suomijos žemėlapis.
 

Švedijos vėliava.

Švedijos herbas.

Švedjos žemėlapis.
 

Danijos vėliava.

Danijos herbas.

Danijos žemėlapis.

2/3 Suomijos paviršiaus yra iki 200 m virš jūros lygio: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m.

Suomijos kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Didžioji jos dalis - šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato.

Suomija – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja ledynų tirpsmo vandenų supiltos kalvos, vadinamos ozais, ir uolėti volai (drumlinai), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos.
Nuotrauka:
 • http://www.pekkavaris.net/kebne72005/01.jpg

Vidutinė metinė temperatūra Helsinkyje yra 5,3 °C. Aukščiausia dienos temperatūra pietinėje Suomijoje kartais pakyla iki 30 °C. Žiemos mėnesiais vidutinė temperatūra nuo -3 iki –14 °C, sausį-vasarį gana dažnai nukrinta iki -20 °C. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra siekia 14-18 °C šilumos. Kritulių iškrenta 400-700 mm per metus. Sniego danga pietvakariuose išsilaiko 4-5 mėn, šiaurėje 6-7 mėn. per metus. Jūros pakrantėse dažni rūkai (35-85d. per metus).

Tolimoje šiaurėje, už speigračio, Saulė nesileidžia apie 73 paras – tuomet ateina baltosios vasaros naktys, matomos šiaurės pašvaistės. Saulei nepakylant virš horizonto būna poliarinės nakties (suom. kaamos) laikotarpis.

• Geografinės zonos: Spygliuočių miškai, plačialapių ir mišrieji miškai;
• Augalija: miškai užima 60% , kalnų tundra, tundra ir miškatundrė 15% , vidaus vandenys (ežerai ir upės, bet ne pelkės) 9% , dirbamoji žemė 7% , pievos ir ganyklos 2 % šalies teritorijos.
• Nuotrauka (augalija): 
 • http://www.emg.umu.se/digitalAssets/115/115975_hydrological-controls-of-riparian-vegetation.jpg

• Gyvūnija: paplitę miškų gyvūnai: briedžiai, rudosios meškos, lūšys, vilkai, lapės, kiaunės, stirnos, voverės, kiškiai; Norlande veisiasi šiauriniai elniai, šiaurinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai. Pajūryje, pelkėse ir ežeruose daug paukščių: žąsų, ančių, gulbių, žuvėdrų, kirų; upėse ir ežeruose paplitę upėtakiai, lašišos, ešeriai, lydekos, unguriai, Baltijos jūroje – menkės, strimelės, bretlingiai,krevetės. Ypač saugomi jūriniai ereliai ir ereliai žuvininkai, ūdros, Baltijos ruoniai.
• Nuotraukos (gyvūnija):
 • http://www.wildsweden.com/wp-content/uploads/2010/03/Photo_Glenn_Mattsing_Outside_Wolf-e1270813695592.jpg
 • https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ee/Red_Fox_(Vulpes_vulpes)_-British_Wildlife_Centre-8.jpg

Norvegija:
• Geografinės zonos: Tundra ir miškatundrė, spygliuočių miškai ir mišrieji plačialapių miškai.
• Augalija: miškai užima 24 % Norvegijos ploto. Pietuose, kur vyrauja rusvieji miškų dirvožemiai, pasitaiko bukynų ir ąžuolynų. Pietvakariuose plotai apaugęviržiais, bruknėmis, mėlynėmis. Aukščiau miškų zonos yra kalnų pievų ir tundrų.
• Nuotraukos (augalija):
 • https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/5/52/Fj%C3%A4llv%C3%A4xter_-_Norwegian_hills_near_Sweden.jpg
 • http://cruise-handbook.npolar.no/site-images-new/svalbard/109_0966.JPG

• Gyvūnija: norvegijoje labai yra rūpinamasi gamtos apsauga, todėl Norvegija turtinga gyvūnų įvairove. Miškuose yra briedžių, tauriųjų elnių, kiaunių, lapių, lūšių,šermuonėlių, šiaurinių elnių, voverių, barsukų, bebrų. Krašte gausu paukščių rūšių: kurtiniai, tetervinai, poliarinės kurapkos, gagos, kirai, narūnėliai, alkos. Pakrantės jūrose gausu ešerių, menkių, silkių, skumbrių, ruonių, o upėse galima sugauti lašišų, upėtakių.
• Nuotrauka (gyvūnija):
 • http://i.dailymail.co.uk/i/pix/2014/01/10/article-2537078-020F2697000004B0-340_634x423.jpg

Suomija:
• Geografinės zonos: Tundra ir miškatundrė.
• Augalija: 
Miškingumas 71 %. Pusę miškų sudaro pušys (44 %), drėgnose vietose auga eglės (38 %), pietuose beržų miškai, o pietuose ir pietvakariuose dar yra ąžuolų, liepų,uosių, klevų. Auga įspūdingos kalnų azalijos. Iš sumedėjusių augalų minėtini keružiai beržai ir ievos.
• Nuotrauka (augalija):
 • http://www.royaleagle.gr/tmp/worldwide-availability/yacht-charter-finland/1319970143000_finland_yachtcharter1_-1.jpg

• Gyvūnija: 
Suomijoje yra nedaug plėšriųjų žvėrių – vilkų, ernių , lūšių, lokių. Daugiau sutinkama briedžių (šiaurėje ir vakaruose), lapių, voverių, šermuonėlių, miškinių kiaunių,kiškių (baltųjų ir pilkųjų), šeškų, kurmių.
Aklimatizuota ondatros, amerikiniai baltauodegiai elniai, amerikinės audinės, kanadiniai bebrai. Yra brangiakailių žvėrelių – audinių, poliarinių lapių, Saimos nerpų. Tundroje gyvena poliarinės lapės, baltosios pelėdos, kiškiai ir gausybė graužikų.
Dažnai sutinkami paukščiai: varnos, šarkos, gegutės, strazdai, geniai, sniegenos, kurtiniai, tetervinai, jerubės, apuokai. Iš rečiau gyvenančių - kilnieji ir jūriniai ereliai. Tenykščiai vandens paukščiai – gulbės, žąsys, antys.
Upėse ir ežeruose gausu žuvų (lašišų, upėtakių, sykų, ešerių, lydekų, sterkų), karšių, upinių vėžių.
• Nuotraukos (gyvūnija): 
 • http://www.discoveringfinland.com/ftp/Towns/Kittila/reindeer2.jpg
 • http://finland.fi/wp-content/uploads/2015/05/2937-envir6_b-jpg.jpg