Susipažins su šventinių tradicijų įvairove, gebės pasakyti, kaip švenčiamos Kūčios, Užgavėnės ar Joninės, kokie papročiai, simboliai, veiklos būdingos kiekvienai šventei.

Skatins kūrybiškai išreikšti supratimą apie šventes – kurs, pieš, konstruos, vaidins ar kitaip vaizduos pasirinktą šventę bei jai būdingus elementus (pvz., Kalėdų Senelį, kaukę, vainikėlį).

Tobulins socialinius įgūdžius per bendras veiklas – dalyvaus pokalbiuose apie šventes šeimoje, klausysis vieni kitų, dalinsis savo patirtimi, mokysis bendradarbiauti ir gerbti kitų nuomonę.

2. Meninis ugdymas
Kūrybiškai reiškia mintis ir emocijas apie tradicines šventes įvairiomis raiškos priemonėmis: piešia, lipdo, konstruoja, kuria kaukes, puošia simbolinius šventinius atributus.
👉 Išreiškia savo sumanymus vizualiai, naudoja įvairias medžiagas bei priemones. (4 žingsnis)

3. Socialinis ir emocinis ugdymas
Dalyvauja pokalbiuose apie šeimos ir tautos tradicijas, klausosi kitų, išsako savo mintis ir patirtis, ugdosi pagarbą kitų šventimo būdams ir nuomonėms.
👉 Bendradarbiauja su kitais, laukia savo eilės, dalijasi, rodo pagarbą. (4 žingsnis)

4. Tyrinėjimas (pažinimo kompetencija)
Užduoda klausimus apie švenčių kilmę ir tradicijas, spėlioja, kokie simboliai ir veiklos gali būti būdingi tam tikrai šventei, pasakoja, ką išsiaiškino ar sužinojo.
👉 Kelia klausimus, spėlioja, išsako prielaidas, dalijasi atradimais. (4 žingsnis)

Pokalbis

Tema: „Ką mes švenčiame?“

Priemonės: Šventinių simbolių kortelės ar daiktai: Kalėdų eglutė (žaisliukas), margutis, Užgavėnių kaukė, Joninių vainikėlis, žvakelė, gimtadienio kepurėlė.

Veiklos eiga:
Vaikai susėda ratu. Mokytojas rodo simbolius ar daiktus, susijusius su įvairiomis šventėmis, ir skatina vaikus pasidalinti savo patirtimis.

Klausimai vaikams:
– Kokias šventes švenčiate savo šeimoje?
– Kuri tavo mėgstamiausia šventė? Kodėl?
– Kada švenčiamos Kalėdos? Ar lauki jų?
– Ar kada margino margučius? Ar darė kaukę Užgavėnėms?
– Ką veikiate per šventes? Ar būnate kartu su šeima, dainuojate, puošiama namus?

Aiškinimas

Mokytojas trumpai paaiškina:
– Kai kurios šventės yra labai senos – jas šventė ir mūsų seneliai, proseneliai.
– Šventės susijusios su metų laikais, gamta ir senais papročiais.
– Kalėdos švenčiamos žiemą, kai puošiame eglutę ir dalinamės dovanomis.
– Užgavėnės – linksma žiemos pabaigos šventė su kaukėmis ir blynų valgymu.
– Velykos – pavasario atbudimo ir margučių šventė.
– Joninės – vasaros šventė su žolynais, vainikais ir ugnimi.

Diskusija

Vaikai svarsto ir diskutuoja:
– Ką darote per šventes su savo šeima?
– Kaip puošiama namai?
– Ar kepate pyragus, dainuojate, einate į svečius?
– Ką reiškia laukti šventės – ar ji būna išskirtinė diena?
– Ar norėtum sukurti savo šventę? Kokia ji būtų?

Demonstravimas

Mokytojas rodo šventinių atributų kolekciją:
Vienoje pusėje – senesni šventiniai simboliai (pvz., šiaudiniai žaisliukai, pintas vainikėlis, vaškinė žvakė),
kitoje – modernesni (elektrinė girlianda, plastikiniai margučiai, balionai).
Vaikai aptaria:
– Kokie simboliai atrodo senesni? Kodėl?
– Kokius naudojate namuose?
– Ar kai kurios šventės pasikeitė?

Žaidimas – Judrieji judesiai: „Šventinis veiksmas“

Vaikai renkasi simbolį ar daiktą (pvz., kaukę, vainiką, margutį).
– Vaikai juda kaip Užgavėnių persirengėliai – šoka, triukšmauja.
– „Dabar – Kalėdos“: eina ratu, dainuoja kalėdinę dainelę.
– „Dabar – Velykos“: linguoja kaip viščiukai, „ridena“ margutį.
– „Joninės“: neša vainiką ant galvos, vaikšto aplink „laužą“.

Pabaigoje – sustojama ratu, trumpas aptarimas:
– Kokia šventė buvo smagiausia?
– Ką prisiminėme?
– Ar sužinojai ką nors naujo apie šventes?

Vaikai suskirstomi į mažas grupeles. Kiekviena grupė išsirenka vieną šventę, kurią iliustruos kūrybinėmis priemonėmis.

Užduotis: Ant didelio popieriaus lapo grupė sukuria koliažą, piešinį ar aplikaciją apie pasirinktą šventę (naudodami audinio skiautes, popierių, gamtines medžiagas, lipdukus, spalvas).

Medžiagos: Spalvotas popierius, klijai, žurnalų iškarpos, natūralios medžiagos, flomasteriai, dažai, blizgučiai.

Skatinama: tartis, dalintis priemonėmis, paaiškinti savo pasirinkimą.

Vaikai iš plastilino, modelino arba antrinių medžiagų kuria pasirinktą šventės simbolį: margutį, kaukę, eglutę, žvakelę, vainiką ir pan.

Veiklos eiga:

• Vaikas pasirenka, kokią šventę nori pavaizduoti.

• Kuriamas simbolis, naudojant formeles, įrankius ar įvairias medžiagas.

• Pabaigoje – aptarimas: kas tai? Kokia tai šventė? Kur tai naudoji?

Lauke paslėpti įvairūs daiktai/simboliai, susiję su šventėmis (kaukė, margutis, žvakelė, medelis, varpelis, vainikas ir kt.).

Užduotis: Mokytojas kviečia vaikus ieškoti šventės simbolio pagal pateiktą užuominą:

• Suraskite tai, kuo puošiame eglutę!

• O kur pasislėpė Užgavėnių kaukė?

• Kas naudojama Velykų rytą?

Vaikai bėgioja, ieško, randa, aptaria pasirinkimus.

Pokalbis

Tema: „Kas slepiasi po Užgavėnių kauke?“

Veiklos pradžioje mokytojas kviečia vaikus susėsti ratu. Ant kilimo arba stalo išdėliotos įvairios Užgavėnių kaukės (tikros arba nuotraukose): medinė kaukė su ragučiais, popierinė su šypsena, kailinė su ilga nosimi, kaukė iš šiukšlių maišo, plunksnų ar senos kepurės.

Mokytojas pasakoja:

– „Užgavėnės – tai metas, kai žmonės juokais virsta kitais – seneliais, raganomis, žvėrimis. Jie slepiasi po kaukėmis, kad žiema jų neatpažintų!“
– „Kaukės buvo gaminamos iš to, ką žmonės turėjo – medžio, kailių, senų skudurų. Kartais būdavo baisios, kartais juokingos.“
– „Dabar ir mes galim pažiūrėti, kokios jos, paliesti, išsirinkti mėgstamiausią.“

Rodomos kaukės ir vaizdai:
– Tradicinė medinė kaukė su dantimis ir ūsais
– Juokinga ragana su ilga nosimi
– Spalvota šiuolaikinė popierinė kaukė su blizgučiais
– Kaukė iš senos kojinės su sagomis vietoj akių

Klausimai vaikams:

– Ką matai šioje kaukėje – kas tai galėtų būti?
– Ar tau ši kaukė atrodo baisi, juokinga ar linksma?
– Jei turėtum tokį veidą, ką darytum – juoktum, dainuotum, šoktum, gąsdintum?
– Ar norėtum pats pasislėpti po kauke? Kodėl?
– Kaip manai – kodėl žmonės norėdavo pasikeisti per Užgavėnes?

Aiškinimas

Mokytojas trumpai ir vaizdžiai papasakoja:

– „Seniau žmonės tikėjo, kad jei per Užgavėnes visi bus triukšmingi, juokingi, persirengs – žiema pabėgs! Todėl jie apsirengdavo senais drabužiais, užsidėdavo kaukes – juokdavosi, dainuodavo, važinėdavo vežimais per kaimus, skambino varpeliais.“
– „Kaukės padėdavo paslėpti tikrąjį veidą. Taip kiekvienas galėjo tapti kuo tik nori – net velniu ar Lašininiu.“
– „Dabar mes per Užgavėnes darom lygiai tą patį – žiemą veja ne tik su kaukėmis, bet ir su šypsenomis, blynais ir dainomis!“

Diskusija

Vaikai kalba, aptaria:

– Jei galėtum susikurti bet kokią kaukę, kas būtum? Kodėl?
– Ką dar, be kaukės, galima apsirengti, kad taptum kitu?
– Ar tu nori, kad žiema greičiau pasitrauktų? Kaip ją išgąsdintum?

Demonstravimas

„Užgavėnių kaukių paletė“

Ant lentos ar stalo išdėliotos:

• Medžiagos iš kurių gaminamos kaukės: mediena, popierius, audiniai, kailis, kartonas

• Šalia padėti pavyzdžiai ar nuotraukos – kokia kaukė iš kokios medžiagos padaryta

• Kiekvienas vaikas gali paimti medžiagą, paliesti ją ir pasakyti:

  – „Šita šiurkšti – tiktų raganos veidui!“
  – „Šita blizgi – būtų princesės akys!“
  – „Šita šilta – gal vilko snukis iš jos būtų?“

• 
  

Žaidimas

„Kas slepiasi po kauke?“

1. Mokytojas paslepia vieną vaiką už skraistės arba už sienelės.

2. Tas vaikas užsidėjęs improvizuotą kaukę (pvz., skarelę, akinukus, ragus ar pan.) pakeičia balsą, padaro juokingą garsą.

3. Likusieji spėja:

– Kas slepiasi po kauke?
– Ką jis vaizduoja?
– Ar jis norėtų išgąsdinti žiemą ar ją išjuokti?

Žaidžiama kelis kartus – pasikeičiant vaikais.

„Mados ratas“: Užgavėnių kaukių demonstracija

Pabaigoje kiekvienas vaikas gauna kaukės detalę (arba susikuria iš paprastų priemonių: popieriaus, siūlų, audinių atraižų). Atsistoja ir paeiliui demonstruoja:

– „Aš esu Baisi Nosytė – gąsdinu žiemą!“
– „Mano kaukė – Juoko kamuolys – aš noriu, kad būtų smagu!“
– „Aš Lašininis! Atiduokit man blyną!“

Vaikai ploja vieni kitiems, kviečiami garsiai pasakyti:

– „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“

Vaikas kuria kvapnų Užgavėnių atviruką, kuris primena šventės nuotaiką.

Priemonės:

• Storas popierius (atviruko formos)

• Kavos tirščiai, cinamonas, kakavos milteliai

• Klijai, dažai, pieštukai

• Blynų paveikslėliai, Užgavėnių atributai (nuotraukos)

  Veiklos eiga:

1. Vaikas nupiešia Užgavėnių stalą – su blynais, kauke ar Lašininiu.

2. Klijuoja „kvapiąją dalį“: kavos tirščiai tampa blynais, cinamonas – staltiesės raštais.

3. Užrašas: „Aš laukiu Užgavėnių, nes tada kvepia blynais!“

Pabaigoje vaikai pauosto vieni kitų atvirukus ir sako:

• „Šitas kaip tikras blynas!“

• „Kvepia šventė!“

Kiekvienas vaikas pasigamina savo kaukę iš įvairių priemonių.

Priemonės:

• Popieriniai lėkštės pagrindai arba stori kartono gabalai

• Siūlai, virvutės, plunksnos

• Spalvotas popierius, blizgučiai, sagos, vilna, audinio skiautės

• Klijai, žirklės, skylamušiai

Veiklos eiga:

1. Vaikas nusprendžia, kokio tipo kaukę kurs – baisią, juokingą, gyvūno ar personažo.

2. Nusipiešia ar nusikerpa kaukės formą.

3. Klijuoja akis, nosį, burną, dekoruoja.

4. Gali sugalvoti kaukei vardą: „Čepulis“, „Žiemos nugalėtojas“, „Juoko šmikis“ ir pan.

Pabaigoje – kiekvienas vaikas trumpai pristato savo kaukę:

• „Mano kaukė juokinga, nes turi dvi nosis!“

• „Aš noriu išgąsdinti žiemą, todėl padariau ragus.“

Pasiruošimas:
Grupė sukuria Morę – žiemos simbolį – iš šiaudų, popieriaus, senų rūbų, šalikų. (Galima naudoti paprastą karkasą – pagalius, vėliavos kotą).

Veiklos eiga:

1. Vaikai puošia Morę: renka skarą, suknelę, piešia veidą.

2. Kai Morė baigta – visi eina eisenon aplink kiemą, skambindami, dainuodami.

3. Mokytojas skaito šūkius:

   – „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“
   – „Užgavėnės atėjo – Morė išvažiavo!“

4. Galiausiai – Morė pastatoma „pailsėti“ kampe (jei deginti negalima).

Pokalbis

Tema: „Kuo ypatingos Kūčios ir Kalėdos?“

Priemonės:

• Kalėdinės nuotraukos: eglutė, Kalėdų Senelis, šventinis stalas, prakartėlė.

• Kalėdinė muzika (tyliai fone).

• Žvakutė ar lemputė kaip šviesos simbolis.

Veiklos eiga:

1. Mokytojas klausia vaikų:

   • Ar švenčiate Kūčias ar Kalėdas?

   • Ką valgote per šventes?

   • Ką puošiate? Ką gaunate?

2. Aptariamos Kūčių ir Kalėdų tradicijos:

   • Kūčių vakarienė – be mėsos, 12 patiekalų.

   • Eglutės puošimas.

   • Dovanos ir Kalėdų Senelis.

   • Giesmės, prakartėlė, ramybė.

Diskusija:

• Kodėl Kūčios būna ramios, o Kalėdos – linksmos?

• Kodėl dalijamės plotkele?

• Ką norėtum padovanoti kitiems?

Aiškinimas: „Švenčių simboliai“

Mokytojas vaikams pristato svarbiausius Kūčių ir Kalėdų simbolius, aiškindamas jų reikšmę vaikams suprantama kalba:

• Pirmiausia parodoma eglutė. Paaiškinama, kad eglutė žaliuoja visus metus, net žiemą, todėl simbolizuoja gyvybę ir viltį. Ji puošiama tam, kad namai prisipildytų šviesos ir jaukumo.

• Tada mokytojas uždega žvakę (ar parodo lemputę) ir sako, kad žvakė – tai šviesos simbolis. Ji primena, kad net tamsiausią vakarą galima sukurti jaukumą, šilumą, o šviesa simbolizuoja ir gėrį, kuris nugali tamsą.

• Kalbama apie prakartėlę – tai vieta, kur, pasak pasakojimų, gimusis kūdikėlis Jėzus. Prakartėlė primena meilę, šeimą, paprastumą. Mokytojas parodo, kad prakartėlėje dažnai būna kūdikis, gyvulėliai, Marija ir Juozapas.

• Dovanos aiškinamos kaip gerumo, rūpesčio ir dėmesio simbolis. Vaikams pasakojama, kad Kalėdų dovanos rodo mūsų norą pradžiuginti kitus, būti dosniais.

• Paskui kalbama apie Kalėdų Senelį. Mokytojas pasakoja, kad tai linksmas senelis, kuris simbolizuoja gerumą ir stebuklą. Jis atneša ne tik dovanas, bet ir daug džiaugsmo vaikams.

Vaikai skatinami užduoti klausimus, pasidalinti, ką žino apie šiuos simbolius. Mokytojas padeda suprasti, kad Kalėdų esmė – ne tik dovanos, bet ir šiluma, buvimas kartu su artimaisiais.

Vaikų klausimai:

• Kodėl puošiam eglutę?

• Ar Kalėdų Senelis mato, kaip elgiamės?

• Kas svarbiau – dovanos ar buvimas kartu?

Demonstravimas: „Kalėdų tradicijų kampelis“

Klasėje įrengiami keli kampeliai:

1. Stalas su „Kūčių vakariene“ – žaisliniai ar piešti patiekalai (kūčiukai, aguonpienis, silkė, duona).

2. Eglutės kampelis – papuošta eglutė ar jos maketas, žaisliukai.

3. Prakartėlė – lėlytės ar paveikslėliai su Jėzumi, Marija, gyvulėliais.

4. Kalėdų Senelio kampelis – laiškai, dovanėlės, kojinėlės.

Veiklos eiga:

• Vaikai vaikšto, apžiūri, aptaria.

• Kiekvienas pasirenka, kuris kampelis jam svarbiausias, paaiškina, kodėl.

Žaidimas: „Kalėdinis atspėk kas“

Veiklos eiga:

1. Vaikai ištraukia kortelę su Kalėdiniu personažu ar simboliu (eglutė, elnias, Senelis, žvaigždė, dovanėlė).

2. Bando mime arba balsu apibūdinti – kiti spėja.

3. Kiekvienas paaiškina, ką šis simbolis reiškia Kalėdose.

Diskusija: „Ką galima padovanoti be pinigų?“

Vaikai svarsto:

• Ar dovanėlė visada turi būti nupirkta?

• Ar apkabinimas, šypsena, piešinys gali būti dovana?

• Kaip galėtum nudžiuginti draugą ar šeimos narį?

Priemonės:

• A4 lapai, spalvoti pieštukai, aplikacijos.

• Atvirukų ruošiniai, popierinės dovanų dėžutės.

Vaiko užduotis:

1. Nupiešti ar sukonstruoti dovaną, kurią norėtų padovanoti.

2. Užrašyti ar padiktuoti laiškelį, ką nori palinkėti.

3. Kiekvieno darbas įdedamas į klasės „Kalėdų paštą“.

Kalėdinė dekoracija

• Vaikai gamina žaisliuką eglutei (iš kartono, folijos, popieriaus).

• Užrašo savo vardą.

• Vakare visi kartu pakabina ant grupės eglutės.

Veiklos eiga:

1. Lauke paslepiamos žvaigždutės ar simboliai (pagaminti iš kartono ar folijos).

2. Vaikai suskirstomi į komandas.

3. Ieško žvaigždžių, grįžę sudeda į bendrą „Kalėdinį dangų“.

Alternatyva (jei sniego nėra):

• „Sniego senio estafetė“ – nešiojamos kepurės, morkos, šalikai iki finišo.

• „Kalėdinis traukinukas“ – visi eina susikabinę, važiuoja į „Kalėdų šalį“, dainuodami daineles.

Užduotys organizuojamos kaip stotelės, kuriose vaikai keliauja ratu arba pasilieka vienoje veikloje, priklausomai nuo grupės dydžio:

Tikslas: sukurti valgomus arba imitacinius sausainius eglutei ar dovanai.

Pokalbis

Tema: „Joninės – trumpiausia naktis, pilna stebuklų“

Vaizdinės priemonės: nuotraukos ar paveikslėliai: deganti laužavietė, pinami vainikai, šokiai ratu, vandens lelijos, saulėtekis, vaikai ieškantys paparčio žiedo.

Klausimai vaikams:
– Ar žinote, kas yra Joninės?
– Kaip atrodo vasaros naktis – ar tamsi, ar šviesi?
– Ką galima veikti gamtoje per šventę?
– Kas yra paparčio žiedas? Ar jis tikras?
– Kaip galėtum atšvęsti Jonines su šeima?

Aiškinimas: „Kas yra Joninės?“

Mokytojas pasakoja vaizdingai ir trumpai:

– „Joninės – tai trumpiausios nakties šventė. Kai saulė vos pasislepia, ir vėl teka. Gamta kupina gyvybės – viskas žydi, dūzgia, kvepia.“
– „Sakoma, kad Joninių naktį žydi stebuklingas paparčio žiedas – jį randa tik drąsiausi.“
– „Per Jonines deginami laužai, pinami žolynų vainikai, žmonės šoka, dainuoja, bando surasti žiedą ar net atspėti ateitį!“
– „Tai šventė, kuri sveikina vasarą, saulę, gyvybę ir draugystę.“

🎥 Vaizdo siužetas (jei įmanoma):

Trumpas filmukas ar skaidrių peržiūra apie Joninių tradicijas – vainikų pynimą, šokius prie laužo, gamtos stebėjimą.

Demonstravimas: „Žolynų stebuklai“

Ant stalo – skirtingi žolynai: ramunėlės, dobilai, paparčiai, mėtų šakelės, jonažolė, smilgos.

Vaikai kviečiami:

– Uostyti, liesti, spėti, kaip vadinasi (jei žino).
– Kurie kvepia? Kurie šiurkštūs? Kurie tiktų vainikui?
– Kiekvienas išrenka vieną „savo žolę“ – kuri jam patinka labiausiai.

Papildomai: supažindinama su jonažole (pavadinimas kilęs iš „Joninių“!), paaiškinama, kad ji – šios šventės augalas.

Žaidimas: „Paparčio žiedo beieškant“ (ieškojimas patalpoje ar lauke)

Paslepiami maži „paparčio žiedai“ (auksiniai blizgučiai, iš popieriaus, žvaigždutės) – 5–10 vienetų.

Vaikai sukuria komandą ir leidžiasi į ieškojimą.

Kai randa, pasako:
– „Aš norėčiau, kad...“ (išsipildymo noras).

Visi žiedai sudedami į bendrą „svajonių dėžutę“.

Kūrybinis darbelis: „Mano paparčio žiedas“

Medžiagos:
– Žali popieriaus lapai (paparčio forma),
– Auksinės, sidabrinės žvaigždutės, blizgūs lipdukai,
– Klijai, pieštukai, flomasteriai.

Užduotis:
Vaikas pasigamina savo stebuklingą paparčio žiedą – papuošia jį, piešia aplink norus, rašo savo vardą.

Tikslas: simboliškai turėti asmeninį stebuklo ženklą, skatinti vaizduotę ir kūrybą.

Užduotis:
Vaikas nupiešia, ko norėtų, jei surastų paparčio žiedą.

Papildomai: šie norai gali būti įmesti į bendrą „Joninių norų dėžutę“, kuri atidaroma dienos pabaigoje.

Veikla:
Vaikas gali ramiai pabūti, pažiūrėti į „paparčio žiedą“ (pvz., blizgantį akmenėlį), pasvajoti, pasakyti savo norą tyliai ar tyliai nupiešti jį.

1. „Piname vainiką“

Vaikai gauna žolynus, virveles, lankelius (ar popierinius vainiko pagrindus) ir kartu su pedagogu pina vainiką.
Galima pinti ant popieriaus lapo, klijuojant žolynus ar gėles.

Tikslas: pažinti augalus, dirbti su gamtos medžiagomis, lavinti smulkiąją motoriką.

Tikslas: suprasti ugnies simboliką – šviesą, šilumą, apsivalymą.

Viduje paslėpti daiktai: mažas veidrodėlis, plunksna, medinė figūrėlė, sagutė, žiedas.

Vaikai ištraukia vieną daiktą, o mokytojas sako simboliką:
– Veidrodėlis – „pamatysi svarbią tiesą“,
– Plunksna – „tavo noras bus lengvas kaip vėjas“,
– Žiedas – „lauks džiaugsmas ir šventė“.

Tikslas: pasinerti į vaizduotę, išgyventi simbolinį pasaulį.

Jei yra galimybė – ant vandens paviršiaus (dubenyje, vaikiškame baseinėlyje, kibire) vaikai uždeda savo vainiką arba popierinį lapelį su savo noru. Stebi, kaip jis plaukia, šoka bangose.

Jei vandens nėra – galima simboliškai paleisti vainikus ant žolės su vėjelio dvelksmu (vėduoklė, vėjo malūnėlis).

Pokalbis: „Kokia mano mėgstamiausia šventė?“
Vaikai pasakoja:

• Kokią šventę labiausiai mėgsta (gimtadienį, Kalėdas, Velykas, Užgavėnes, Jonines, šeimos šventę).

• Kodėl ji mėgstamiausia?

• Ką per ją veikia?

• Su kuo ją švenčia?

• Kokie kvapai, garsai, patiekalai primena tą šventę?

Mokytojas gali parodyti paveikslėlių ar nuotraukų iš įvairių švenčių, kad padėtų vaikams prisiminti (pvz., eglutė, margučiai, tortas, laužas, kaukės).

Klausimai diskusijai:
– Ar tavo mėgstama šventė vyksta žiemą ar vasarą?
– Kokios spalvos tau ją primena?
– Ką norėtum daryti tą dieną dar kartą?

Aiškinimas: „Kiekvienas turi savo šventę“

Mokytojas paaiškina, kad kiekvienam žmogui skirtingos šventės gali būti svarbios:
– Vienam – gimtadienis, nes gauna dėmesio ir dovanų.
– Kitam – Kalėdos, nes visa šeima kartu.
– Trečiam – Velykos, nes dažo margučius ir vyksta į gamtą.
– Kitiems patinka Užgavėnės – linksma, blynai, kaukės!
– Arba Joninės – gamta, laužai, paslaptys...

„Šventės mus džiugina, bet ir daug ką sako apie mus: ką mėgstam, kas mums brangu.“

Visos grupės veikla: „Šventė iš širdelės“

Kiekvienas vaikas piešia savo mėgstamą šventę ant didelio popieriaus lapo – kas ten vyksta, kas dalyvauja, ką jie veikia, ką valgo, kaip jaučiasi.
Kai visi baigia – piešiniai klijuojami ant sienos arba specialios „Švenčių sienos“.

Mokytojas kviečia vaikus po vieną pristatyti savo piešinį:
– „Šita mano šventė...“
– „Čia mano tortas su žvakutėm...“
– „Aš čia marginu kiaušinius...“
– „Šoku su kauke!“

Vaikai mokosi klausytis, gerbti vienas kito pasirinkimus.

Vaikai skirstomi į 3–4 vaikų grupeles.

Kiekviena grupelė išrenka vieną šventę (pagal vaikų pageidavimus) ir:
– Kuria mini vaidinimą ar „gyvą paveikslą“ iš tos šventės.
– Gali naudoti kostiumų detales, kaukes, servetėles, dekoracijas.
– Pavaizduoja: šventės veiksmą (pvz., dovanos įteikimą, margučio ridenimą, blynų kepimą, žvakės pūtimą).

Pabaigoje – „Švenčių teatras“: visos grupelės paeiliui pristato savo pasirinktą šventę.

Vaikai gali pasirinkti vieną iš kelių kūrybinių stotelių:

1. „Šventės atvirukas“

Vaikas kuria atviruką su savo mėgstamos šventės tema – piešia, klijuoja, dekoruoja.

2. „Šventės atributas“

Vaikas pasigamina kažką, kas simbolizuoja jo šventę:
– Gimtadieniui – torto modelį, žvakutę
– Kalėdoms – žaisliuką ar dovanėlę
– Užgavėnėms – mini kaukę
– Velykoms – margutį
– Joninėms – vainikėlį ar laužo karpinį

3. „Spalvų juosta“

Vaikas nupiešia/klijuoja juostą ar vėliavėlę iš spalvų, kurios jam primena tą šventę. Paaiškina:
– „Mano gimtadienio spalva – raudona, nes širdelės ir tortas!“
– „Velykų – geltona, nes saulė ir kiaušiniai.“

Idėja:

Vaikų laukia interaktyvus takelis su stotelėmis, kiekviena jų – vis kita šventė. Kiekvienoje stotelėje vaikai atlieka simbolinę užduotį, susijusią su ta švente.

Stotelės pavyzdžiai:

1 stotelė – Kalėdos

Užduotis: „Išdėliok dovanėles po eglute“
– Vaikai surenka „dovanėles“ (spalvoti maišeliai ar kubeliai) ir nešasi prie simbolinės „eglutės“. Galima panaudoti šaką ar nupieštą eglę ant kartono.

2 stotelė – Velykos

Užduotis: „Margučių ridenimas“
– Ridenami plastikiniai ar medžiaginiai kiaušiniai taikant į lankus ar žiedus.

3 stotelė – Užgavėnės

Užduotis: „Persirengėlių šokis“
– Vaikai užsideda kaukę ar kepurėlę, pašoka pagal būgnų garsus ar linksmas melodijas.

4 stotelė – Gimtadienis

Užduotis: „Uždek žvakutę“
– Vaikas turi pataikyti į tortą (pvz., piešinį ar kartono formą) su „žvakutėmis“ – metant kamuoliuką, plunksną ar žvaigždutę.

5 stotelė – Joninės

Užduotis: „Pereik per laužą“
– Iš šalikų, audinių ar lazdelių padaromas simbolinis laužo takas, per kurį vaikai peržengia ar peršoka. Pabaigoje – „vainikėlio padėjimas“ ant galvos.

Finalas: „Šventinė pieva“

Po stotelių – laisvas žaidimas ar piknikas ant pledų su muzika, vaisiais ar simboliniais skanėstais (pvz., džiovintais obuoliais, trapučiais).
Vaikai gali pasidžiaugti, aptarti, kuri stotelė buvo smagiausia, kas labiausiai patiko visą savaitę.