https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2 :)))) en-us 2019-03-07 17:25:25 UTC 2025-12-23 11:07:16 UTC hello@padlet.com salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338988779 1.Nuo kultūringo žmogaus iki gyvūlio nėra tokia didelė riba, ją galima labai greitai perženkti Lek. M. Grigaitis
2.Mąstau, vadinasi egzistuoju – Dekartas (Apšvietos epocha išaukštino protą, ir tikėjo, kad tai gali privesti prie visiškos laimės, tačiau katastrofų laikotarpis parodė, kad racionalus protas be humanizmo gali privesti prie absoliutaus nužmogėjimo)
3.Protas negali visko paaiškinti, mes kartais preiname prie tokių klausimų, Į kuriuos nesugebame rasti atsakymo 
4. Išsilavinimas pats nėra savaime jokia vertybė 
5. Egzistencinė atsakomybė už kitą žmogų(žmogus pats sprendžia, kaip privalo elgtis ribinėse situacijose)
6.Dievų miške naudojamas groteskas, ironija, paverčia tragediją pamatyti kitaip, tam kad provokuotų žmonių mąstyma ir parodytų kas gali būti žmogus ribinėje situacijoje.
7. Balys Sruoga lageryje nuolatos susidurdavo su mirtimi.
8. Ironijos funkcija – apsisaugoti nuo tikrovės kraupumo.
9. Pats pasakotojas yra jautrus, nemuša, neskriaudžia nieko, filosofiškai apmasto to meto neteisybę.
10. Kiekviena klipata turi savo gyvenimo istoriją.
11. Dalia Sruogaitė – Sruoga taikė teatralizacijos principus(pats buvo teatralas), gyvenimas – kaip teatras prižiūrėtojai – absoliuti valdžia, hipertrofuota vaidyba – perdėta vaidyba, nesuvoki, ar tas personažas vaidina ar ne, kai kurie vaizdai atrodo surežisuoti pakarimas prie eglutės – grotestiškas vaizdas
12.  Sruogos vaizduojamas valdžios apakintas, humanizmą praradęs žmogus yra ir šiandienos skaudi realybė – Sirija, Šiaurės Korėja – politinė galia svarbiau už humnanizmą.


]]> 2019-03-07 17:36:47 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338988779 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338989294 2019-03-07 17:37:48 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338989294 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338990580 1. Žodis taip pat ir vergia, ir tremia, ir žudo
2. Prof. Viktorija Daujotytė sako, kad tragiškas S.Nėries likimas turėtų būti nagrinėjamas mokyklose, kad jauni žmonės susimąstytų kaip jie atlaikytų prievartą ir manipuliavimą.
3. Kodėl tik Salomėjai yra tokie rūstūs teisėjų žodžiai?
4. Lietuvos inteligentai, kultūros žmonės ir ne tik jie susidūrė su labai profesionaliai parengta manipuliacine sistema, sugebančia valdyti žmones, pasiremti jų silpnumais, suteikti kažkokią perspektyvą, įsukti, viena ranka žadėti malonę, o kita – labai aiškiai grasinti.
5. Ar mūsų tautos patirtis nepakankama, kad matytume, kokių galimybių šita sistema buvo sukūrusi žmonių protų ir likimų valdymui? Mano įsitikinimu, S.Nėris buvo įsukta į šitą nežmonišką, sakytumėm velnišką apgaulės sistemą. Ji nebuvo politikė, vadinasi, neturėjo to politinio žmogaus užsigrūdinimo. Žinojimo, kad toje politinėje terpėje ne kiekvienas žodis reiškia tai, kas juo tiesiogiai sakoma.
6. Nematyti, kad S.Nėris sumokėjo labai aukštą kainą už visą tą savo gyvenimą, už poemą apie Staliną, neįmanoma. Ji sunyko. Jos ankstyva mirtis, jos mirtina liga yra to gyvenimo pasėka. Ji neteko jėgų gyventi.
7. Tauta jais pasisakė – atsiimsime, kas mūsų, nesvarbu, kad mūsų žmogus skaudžiai suklydo, bet jis talentingas, jis atgailauja. Jis yra mūsų ir mes jį giname.
8. Reikia kalbėti apie tai, dar daugiau, galvoju, kad tokiu sudėtingu, tragišku likimu kaip S.Nėries reikia bandyti kalbėti ir į ateitį, kalbėti apie tai jauniems žmonėms, kad kyla tragedijos, kai žmogų dideli išbandymai ištinka visiškai nepasirengusį tokiam moraliniam išbandymui. Žmogus turi iš anksto žinoti, kad juo gali būti manipuliuojama, kad jis gali būti gundomas.
9. Kalbėti iš šito saldaus pasaulio apie mėsmalėje atsidūrusius žmones yra nesunku.
10. Kūrėjų, žmonių likimai, kurie yra prieš mus, yra likimai, iš kurių turime semtis kažką sau, tvirtinti savyje pamatus, galvoti kaip aš turiu gyventi, save ugdyti, save auklėti – ką turiu imtis iš gyvenimo, kad manęs toks išbandymas nesunaikintų. Kad žinočiau, jog renkuosi sąmoningai, kad nepatekčiau kaip aklas kačiukas į profesionaliai parengtą mėsmalę. Kiek galimybių žmogus turi išlikti tokiomis situacijomis?
11. Juk neatlaikė lietuvių tauta didžiąja dalimi išbandymo Holokausto situacijomis, ji nebuvo pasirengusi tam, nebuvo pakankamo ugdymo, vidinės sąmonės struktūros stiprumo. Daugybė mūsų jaunų žmonių, kaimiečių, mažo mokslo, mažos patirties, buvo įtraukti į šią kruviną mėsmalę be pačių sąmonės veikimo, kol galiausiai jiems nebuvo kelio atgal. O jeigu kam ir buvo, jis vis tiek buvo per daug sunkus, kad dar galėtų žmogus kaip nors gyventi. 
12. Kiekvienas turėtume klausti, ką aš būčiau daręs šioje situacijoje, kaip būčiau pajėgęs?
13. S.Nėris yra buvusi ant savižudybės slenksčio.
14. Aistis rašo: „Sprendžiant iš Nėries poezijos, atrodo, kad jos sieloje turėjęs įvykti kažkoks baisus ir staigus sielos lūžis, kuris ją sukrėtė iki pačių gyviausių sielos gelmių.
15. Sau ji nelinkėjo nieko daugiau, tiktai būti „tėviškės arimų slieku,/ mėlyna rugiagėle rugiuos“]]> 2019-03-07 17:40:03 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338990580 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338991008 1. Lina Večinskaitė dar 3 fronto laikais pasakė „tu esi geras žvėris, tave visi medžioja“ - tai besitęsia ir dabar.
2. Kairiojo maišto idėjos tuo metu buvo labai patrauklios.
3. Nusivylę tuometine situacija, daugelis to meto intelektualų ieškojo naujojo tikėjimo, o komunizmas kaip tik buvo be galo patrauklus - M.Kvietkauskas
4. Salomėja Neris tikėjo tuo, ką darė - M. Tamošaitis
5. 1941 m. Birželio trėmimai buvo tai, kas sunkiai šokiravo S.Nėrį - privertė praregėti.
6. Sovietų ambasada stengėsi parodyti fasadinę SSRS pusę.
7. Paskutinis S. Neries rinkinys „Prie didelio kelio“ buvo cenzūruotas ir pervadintas „Lakštingala negali nečiulbėti“
8. Žalias siūlas simbolizuoja poetės norą išlaikyti kūrinį orginaliu.
9. Paskutinė išpažintis atskleidžia jos slaptą religingumą.
10. Paskutinis „juodasis sąsiuvinys“ yra dingęs, apipintas mistika
11. S. Neris buvo nuolat kurianti poetė.
12. Salomėją Nerį reikia vertinti ne kaip politikę, o poetę.
13. S. Neris yra didelės kaltės ir didelės atgailos žmogus - M. Kvietkauskas
14. Neteiskite, kad nebūtumėt teisiami - V.Alekna]]> 2019-03-07 17:40:46 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338991008 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338992660 2019-03-07 17:43:35 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338992660 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338992849 1. Francas Kafka tikriausiai yra vienas žymiausių XX a. modernistų, kurio kūryba tokia savita, kad ji neturi apibrėžtumo nei pagal savo laikmetį, nei pagal kokią nors konkrečią literatūros srovę.
2. Jo romanas Procesas, kurį autorius sunkiai rašė, kaip ir kitus savo kūrinius, yra vienas iš dviejų jo romanų, aišku, nepabaigtų.
3.Apskritai F. Kafkai sunkiai sekėsi baigti savo ilgesnio žanro kūrinius, o tiksliau – jų nebaigdavo, nebepajėgdavo ne tiek dėl laiko stokos, kiek dėl to, kad autoriaus gyvenimas imdavo transliuoti kitokią energetiką, kuri nebeatitiko rašomo kūrinio pobūdžio. Procesas buvo rašomas 1914 metais t. y. per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau autorius jo neužbaigė ir tik vokiečio M. Brodo, kuris nepaisė velionio noro nepublikuoti autoriaus kūrybos, dėka 1925 metais išspausdina nepabaigtą romaną, jį tokį turime šiomis dienomis ir mūsų kalba.
3. F. Kafka produktyviausias būdavo savo gyvenimo krizės momentais, bėgdamas nuo realybės į savo fantazijų pasaulį, gal todėl jo kūryboje nemažai siurrealizmo, išmonės ir realybės ryškių sąlyčių, ryškių transformacijų, vizijų.
4. Pagrindinis personažas Jozefas K. yra bankininkas, kuris vieną dieną pažadinamas savo lovoje ir jam pranešama, kad jis yra areštuotas. Kodėl? Dėl ko? Ką daryti? Jam nieko nepasakojama. Vyrauja ryškus absurdo pradas, vidinė ir išorinė kova su melu, teisingumu, su žmonėmis ir įstatymais. Absurdas trykšte trykšta, todėl kartais atrodo, kad Francas Kafka rašo tiesiog groteską, farsą apie teismų sistemą.
6. Romane gausi teisminė leksika, ja autorius puikiai naudojasi, kurdamas fiktyvų absurdo daugiasluoksnį pasaulį. Čia labai svarbu pono K. pasaulėžiūros kitimo spektras, kuris dažniausiai lemia arešto būklę, kuris vėliau tiesiog tekste vadinamas procesu.
7.Netikrumo, vaiduokliškumo ir absurdo Procese daug, tačiau kur kas įdomesni personažo K. vidiniai svyravimai, pasak literatūros tyrinėtojos Jadvygos Bajarūnienės , ponas K.beaistris žmogus, nesugebantis natūraliai nei džiaugtis, nei kentėti (p. 558). Ir iš tikrųjų personažo kintančios pozicijos panašios į maištingumo virsmą prieš ne tik teisminę sistemą, bet ir visą gyvenimą. Skaitant romaną, neapleidžia jausmas, kad autoriui buvo svarbi kovos su absurdu momentai, o absurdą gimdo sukurtos tam tikros taisyklės, hierarchija, valdininkų luomai, biurokratija.
8.  Kaltė uždedama teisingai, neteisingai, kaltė peršama, kaltė perduodama, parduodama, manipuliuojam, iš jos uždirbama, tačiau kažkas tą kaltę turi nešioti, nors romane kaltė neminima dažnai, tačiau patį proceso sąvoką galėtume laikyti kaip kaltės sinonimą.
9. Dėl paskirto arešto, vykdomų kvotų Jozefo K. aplinkiniai draugai jį ima laikyti kaltu, nors jiems nesvarbu, ar K. kaltas, jį kaltu padaro pats procesas. Procesas keičia pasaulėžiūrą ir santykius ne tik su aplinkiniais, bet paverčia poną K. keistu robotu, kuris nemoka kentėti, nemoka džiaugtis – jam svarbiausia lieka proceso eigos esmė ir kaip pasipriešinti šitai uždėtai nepelnytai kaltei.
10. Jau vien teismo sistema primena tamsias palėpių šachtas, kuriuose personažas dažnai pasiklysta, ima kamuoti klaustrofobija, trūksta oro – teismas vaizduojamas kaip klastinga vaiduokliška įstaiga, kaip negailestinga žmonių valdymo ir naikinimo mašina
11. Viena iš pagrindinių šio romanų ašių būtų: melas paverčiamas pasaulio tvarkos principu
12.  Pabaigoje vis tiek aišku, kad knygos veikėjas procesą pralaimi – vienas iš tokių pranašų buvo scena katedroje su dvasininku, kuris lyg ir suteikė personažui Paskutinįjį sakramentą.
13. Neveltui F. Kafka laikomas vienas iš XX a. literatūros banginių, nors pats savo kūrybą vertino gana skeptiškai.Procesas nepaseno nė su viena diena, netgi priešingai, patyrus ekonominę krizę, leidžia permąstyti mūsų naujojo pasaulio pamatus, bankų ir teismų sistemą – ar tai sistemos mums tarnauja, ar mes tarnaujame sistemoms?]]> 2019-03-07 17:43:55 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338992849 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338993244 1. Tačiau mistinė Kafkos kūrinių pragarmė atsiveria ne vaizduojant kokius nors neįprastus dalykus, bet elementarią kasdienę tikrovę.
2. Visas šis paprastumas kūrinio eigoje, tarsi sniego rutulys besileidžiantis nuo kalno, apauga vis didesniu absurdiškumo sluoksniu. 
3. Nežinia kuo apkaltintas pagrindinis "Proceso" veikėjas savo gyvenimą paverčia bergždžiu gynybos organizavimu.
4. Sunku nesutikti su daugeliu grožinės literatūros kritikų ir teoretikų, sakančių, kad Kafka genialiai pavaizdavo mūsų pasaulio absurdiškumą.
5. Nemanau, kad antiistoriškus Kafkos kūrinius galime redukuoti į tokias banalybes, kaip amžiaus dvasia ar biurokratijos kritika. Nemanau, kad Kafkos pasaulis yra monolitinis absurdas. Nepaisant Kafkos vaizduojamo pasaulio beprasmiškumo ir atšiaurumo, jame galime rasti akivaizdžių aliuzijų į kitą tikrovę. (Marius Ruzas)
6. "Procese" būtent įstatymas tampa transcendentine realybe, kurios desperatiškai siekia pagrindinis veikėjas Jozefas K.. Taigi skirtingai nei Blanchot, Camus, ar Becketto herojai, Kafkos veikėjai nėra praradę tikslo, tikslas Kafkos pasaulyje yra, tik jis transcendentinis, skendintis nepasiekiamuose metafiziniuose ūkuose. Būtent esančio tikslo nepasiekiamumas ir sukelia jo kūriniuose milžinišką egzistencinę įtampą.
7. "Mes esame, – pasakė jis, – Dievo galvoje atsiradusios nihilistinės mintys, mintys apie savižudybę"
8. Taigi atrodytų labai didelio skirtumo tarp Sizifo, Toma, ir Jozefo K. nėra. Pirmieji du murgdosi totaliame absurde, o pastarasis totaliame absurde su nepasiekiama išsigelbėjimo viltimi. Ir vis dėlto tyli transcendencijos viltis "Proceso" herojaus nepalieka. Gal to ir užtenka, kad išgyventumėm šiapusinio pasaulio absurdą?]]> 2019-03-07 17:44:39 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/338993244 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339503410 1. A. Kamiu keliamos problemos yra sudėtingos, jo pasaulio pajautimas ir žmogaus egzistencijos aiškinimas yra gana savotiškas, pagaliau savitas ir pats literatūrinis braižas.
2. Literatūros kritikė E. Evnina, kalbėdama apie romaną pastebi, kad egzistencializmas yra dabartinio literatūros modernizmo filosofinė bazė, o Kamiu pozicija romane „Svetimas" apibūdinama kaip visiškai niūri ir „absoliučiai beperspektyviška", gi Kamiu filosofija, kaip tvirtina E. Evnina, yra „absoliutaus neveiklumo, pasmerktume ir galų gale -nusiraminimo savo įsivaizduojamu maištu filosofija, tas maištas nieko nesukrečia ir nieko nekeičia"
3.  Visai kitaip į Kamiu kūrybą žiūri R. Liupe, kurio manymu, ji yra žmogiškojo gyvybingumo prasiveržimas, gyvenimo teigimas.  Svarbiausioji Kamiu mintis yra sąmonės budėjimas, sąmonė per maištą palaipsniui prieina prie kovos su kančia ir blogiu, jam priešpastačiusi svarbiausią tiesos, teisingumo, meilės ir džiaugsmo pasiūlymą
4.  Prancūzų kritikai prisipažįsta, jog pokario karta susidūrė su sunkiais dalykais ir pergyveno moralinę krizę.
5.  Mirtis sukuria žmogaus gyvenime disharmoniją; su ja susiduriama, nors ir negalima pačiam jos pergyventi. Ji sukelia pasibiaurėjimą ir priverčia sumišti. Ne vien mirtis sukelia absurdiškumo jausmą; jį pagimdo ir žmogaus socialinis pavergimas.
6.  Po to, kai ateina mirtis, niekas nebeturi prasmės, todėl gali pasirodyti, kad, atėjus mirčiai, gyvenimas pasidaro nebereikalingas.
7.  Patirties požiūriu absurdas yra visa tai, kas neturi prasmės. Antra vertus, absurdas kyla iš sąmonės susidūrimo su beprasmiškumu. Absurdas - tai santykis tarp manęs ir pasaulio, tarp šviesos ieškančios sąmonės ir nieko apie save nesakančio pasaulio.
8. Kamiu žmogaus veiksmas yra maištavimas. Veiksmas reikalauja apsisprendimo, o apsisprendimas negalimas be laisvės. Laisvė ir veiksmas -du labai svarbūs egzistencialistinės filosofijos komponentai.
9. Romanas „Svetimas" (kaip yra nurodęs pats Kamiu) turi ne tik metafizinę, bet ir socialinę prasmę. Kamiu išreiškia nepasitenkinimą savo meto visuomene, nepatikliai žiūri į jos formaliąją moralę. „Pasaulis, kuriame aš gyvenu, man kelia pasibiaurėjimą, bet aš jaučiu solidarumą su žmonėmis, kurie ten kenčia. žmonės turi troškimų, kurie visai nebūdingi man, ir aš būčiau nepatenkintas, jei man reikėtų pasinaudoti tomis keliomis privilegijomis, kurios rezervuotos valdantiems šį pasaulį 
10.  Herojus lyg ir nežino laiko distancijos, jam egzistuoja tik šis momentas. 
11.  Merso gėrė kavą ir rūkė per motinos laidotuves, o kitą dieną po laidotuvių maudėsi ir žiūrėjo filmą. Todėl dabar visuomenė pasiruošusi jį teisti, paskelbti svetimu. 
12.  Atsitiktinis Raimono Sentezo ginčas įvelia Merso į pragaištingą istoriją, kuri baigiasi šūviais paplūdimyje. Pagaliau nuo jo nepriklauso ir daugybė kitų įvykių, kaip antai: motinos mirtis, karštis šiaurės Afrikos platumose ir kt. 
13.  Sąmonei susidūrus su absurdiškumu, žmogus pajunta savo egzistenciją. Kamiu herojų apima noras gyventi. Tada prasideda maištas prieš visą absurdą, kurio sudedamoji dalis yra ir socialinė žmonių nelygybė. 
14.  Kamiu herojus - tik auka, kokia galėjo tapti kiekvienas kitaip galvojantis. Parodydamas tos aukos tragediją, rašytojas stojo jos ginti. 
15.  Nors žmogaus būtis ir absurdiška, bet nėra išsigelbėjimo, kuris ateitų iš kitur. To išsigelbėjimo reikia ieškoti pačiame žmoguje. Toks moralinis mokymas išdėstytas Kamiu kūrinyje „Maras".
16.  Nors „Maro" turinys, kaip sakė pats Kamiu, yra Europos pasipriešinimo judėjimas ir kova prieš nacizmą, bet „Marą" galima suprasti ir kaip žmonijos kovą su bet kokiu blogiu. 
17.  Blogio jėgos slypi ir pačiuose mumyse. Mes galime pasirinkti blogį, arba prieš jį sukilti. Laisvė rinktis romane parodyta simboliškai: vieni iš karto tampa sanitarais, kiti - po ilgų dvejonių, o treti iš viso neįsijungia į gelbėjimo darbus ir geidžia, kad maras ilgiau tęstųsi. 
18.  Žmogaus veiksmai turi betarpiškai išplaukti iš jo paties, iš jo prigimties, jų nereikia nei pagražinti, nei perdėti. 
19.  Rije stengiasi ne nugalėti marą, nes tai beviltiška ir neįmanoma, bet tik sumažinti aukų skaičių. Todėl Rije yra panašus į Sizifą; jų abiejų pastangos be perspektyvos, nors šiaip, rodos, ir esama skirtumo: Sizifas absoliučiai bergždžiai ritina akmenį, tuo tarpu Rije dirba dėl kitų. 
20.  Atrodo, yra tiek priežasčių žmogui atsisakyti nuo veiklos: ji laikina, „vietinio pobūdžio", kyla iš pačios būties beprasmiškumo. Tačiau čia ir yra žmogaus didybė, kad jis, pripažinęs absurdiškumą ir tai, kad jo negalima nugalėti, vis tik pasipriešina jam. Rije tampa panašus į Hamletą. Čia glūdi Kamiu veikalo humanizmas: jo herojus aukodamasis gelbsti savo bendrapiliečius, atiduoda visas jėgas, kad sumažintų kančias ki tiems. Jo pastangos išplėšti žmones iš mirties reiškia žmogaus protestą prieš absurdiškumą. Kamiu požiūriu - tai pati geriausia, žmogiškiausia ir doriausia elgsena. ]]> 2019-03-08 23:33:26 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339503410 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339503724 1. Nihilizmas (lot. nihil – „niekas“) – filosofijos kryptis, teigianti, kad pasaulio ir žmogaus egzistavimas neturi jokios objektyvios prasmės, tikslo arba vertės. Paprastai nihilistai teigia, kad Dievas neegzistuoja (Dievo mirtis), moralė yra subjektyvi, gyvenimas neturi objektyvios prasmės, todėl vieni veiksmai negali būti laikomi geresni nei kiti.
2. Atsakymų į retorinius klausimus neradimas sukelia egzistencinę krizę.
3. Nihilizmo „tėvu“ laikomas F. Nyčė
4. „Aukščiausios vertybės pačios nuvertina save. Jos neturi tikslo ir klausimas „kodėl?“ neturi atsakymo.“ - F.Nyčė 
5. Nihilizmas gali atrodyti labai pesimistiškas, bet tuo pačiu metu suteikia galimybę paneigti senus įsitikinimus, vertybes ir jas perkurti.
6. Kaip išsigelbėjimą nuo nihilizmo,F. Nyčė mato tapimą antžmogiu. Nyčės antžmogis nesivadovauja senomis dogmomis ir nesirenka populiaraus gyvenimo kelio, vietoj to, jis kiekvieną dieną mato kaip paskutinę, tačiau nepasiduoda ir siekia tiesos ir atsakymų.

]]> 2019-03-08 23:37:02 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339503724 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339503765 1. Alberas Kamiu yra XX a. vidurio Alžyro filosofas ir rašytojas, kuris yra laimėjęs Nobelio literatūros premiją.
2. Garsiausias A. Kamiu kurinys - „Svetimas“ pasakoja apie lakonišką, atsiskyrusį, ironišką pagrindinį veikėją Merso, nematančio esmės nei meilėje, nei darbe, nei draugystėje, kuris vieną dieną nušauna arabą ir  yra nuteisiamas mirties bausme, ne dėl nužudymo, o todėl, kad neparodo atgailos prieš visuomenę.
3. Novelė aprašo žmogaus psichologinę būseną, kurią XIX a. vid - XX a. pradž. sociologas Emilis Durkheimas įvardija kaip „Anomie“]]> 2019-03-08 23:37:31 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339503765 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339601492 Philip Zimbardo – viena žymiausių ir įtakingiausių vis dar dirbančių psichologų. Garsiojo Stanfordo kalėjimo eksperimento autorius šioje kalboje pasakoja apie blogio šaknis, apie tai, kodėl žmonės elgiasi žiauriai.

Stanley Milgram, amerikos žydas  išsikėlė hipotezę, ar galėjo Hitlerio holokaustas įvykti JAV? Prisidengęs moksliniu tyrimu, kurio fiktyvus siekis buvo tobulinti žmonių atmintį, jis sukvietė 1000 paprastų amerikiečių vyrų. Dalyviai, tapę „mokytojais“, po kiekvieno neteisingo atsakymo, paspaudę mygtuką, sukeldavo fizinį skausmą elektros srove. Po kiekvieno atsakymo, elekros srovė buvo didinama. „Mokinys“(kuris iš tiesų buvo aktorius ir nepatyrė skausmo) galiausia pradėdavo rėkti, skųstis nepakeliamu skausmu, tačiau tyrėjai liepdavo ir toliau „mokytojams“ tęsti eksperimentą toliau, teigę, kad prisiima visą atsakomybę už tyrimo eigą. 2/3 dalyvių tęsė eksperimentą iki galo, kas reiškia, kad jie būtų nužudę „mokinį“, jei tai būtų realus eksperimentas.

Autoritetai, kurie „prisiima“ atsakomybę už kitus, priverčia net „gerus“ žmones daryti protu nesuvokiamus darbus.

Uniformos taip pat panaikina asmeninę atsakomybę.]]> 2019-03-09 21:00:23 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/339601492 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/341011803  XIX a. vid - XX a. pradž. sociologas, filosofas, teigęs, kad kapitalizmas pavertė žmones turtingesniais, tačiau liūdnesniais.
Savo kūrinyje „Savižudybė“ jis teigia, kad kapitalizmas:
1. Skatina individualizmą - idivido nepriklausomybę (atsakomybė krenta ant paties individo pečių);
2. Sukelia perdėtas viltis;
3. Suteikia per daug laisvės;
4. Skatina ateizmą (filosofas pats buvo ateistas) (bažnyčia kuria visuomeninius ryšius, jungia tikinčiuosius);
5. Skatina šeimos ir tautos autoriteto kritimą.]]> 2019-03-13 17:51:17 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/341011803 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/341936978 2019-03-15 21:19:07 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/341936978 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/342821982 2019-03-19 12:58:14 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/342821982 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/344281177 2019-03-22 15:57:05 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/344281177 daliavizbare https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/345984142 2019-03-28 04:32:19 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/345984142 salvijusx55 https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/347336566 2019-04-01 18:24:54 UTC https://padlet.com/salvijusx55/5ez5mjl5eeu2/wish/347336566