Adomas Mickevičius

• „Vėlinės“ – pagrindinis veikėjas Gustavas. Vaizduojama Gustavo nelaiminga meilė ir dvasinė kančia.

• „Odė jaunystei“ – Pagrindiniai veikejai lyrinis „aš“, jaunimas. Kūrinyje išaukštinama jaunystė, laisvė ir kova už geresnį pasaulį.

Antanas Baranauskas

• „Anykščių šilelis“ – pagrindinis veikėjas yra pats lyrinis žmogus.
  Kūrinyje idealizuojama gamta, išreiškiamas skausmas dėl nykstančio Lietuvos grožio ir tautinės kultūros.

Maironis

• „Lietuva brangi“ – lyrinis „aš“.  Kūrinyje kalbama apie meilę tėvynei, Lietuvos gamtos grožį ir patriotizmą.

• „Trakų pilis“ – lyrinis pasakotojas. Kūrinyje kalbama apie didingą Lietuvos praeitį, pilies griūtį ir tautos ilgesį praeities laikams.

• Laisvė (žodžio, minties, religijos).

• Tolerancija.

• Žmogaus protas ir racionalumas.

• Švietimas.

• Pažanga.

• Humanizmas.

Apšvietos bruožai:

• Iškėlė žmogaus protą kaip svarbiausią pasaulio pažinimo priemonę;

• Skatino mokslo ir švietimo plėtrą;

• Kritikavo absoliutinę monarchiją ir Bažnyčios įtaką;

• Pabrėžė žmogaus prigimtines teises ir laisves;

• Tikėjo visuomenės pažanga.

Apšvietos epochos problemos

• Konfliktai su Bažnyčia – švietėjų idėjos dažnai prieštaravo religiniams mokymams.

• Absoliutizmo kritika – monarchai nenorėjo atsisakyti neribotos valdžios.

• Socialinė nelygybė – luominė sistema išliko.

• Idėjų neprieinamumas visiems – daug žmonių buvo neraštingi.

• Prieštaravimai tarp teorijos ir realybės – kalbėta apie lygybę, tačiau moterys ir valstiečiai dažnai neturėjo teisių.

Veikėjai: Būrai skirstomi į „viežlybuosius“ (pvz.: Pričkus, Selmas) ir „nenaudėlius“ (pvz.: Slunkius)

Johanas Volfgangas Gėtė (J. W. Goethe) – filosofinė tragedija „Faustas“. Kūrinys laikomas dramine poema arba filosofine tragedija.

Veikėjai: Faustas, Mefistofelis, Margarita (Gretchen).

Literatūros herojai yra stiprūs, ieškantys tiesos, valdantys savo likimą.

Kūrybos tikslas yra estetinis pasigėrėjimas, žmogaus prigimties tyrinėjimas, vyrauja žanrų laisvė, atsiranda romanas, suklesti sonetas, drama.

Apšvieta: vyrauja racionalizmas, svarbiausia vertybė yra protas, mokslas ir švietimas, siekiama pertvarkyti visuomenę pagal logikos dėsnius.

Literatūros herojai: pilietiški, filosofuojantys, visuomenės veikėjai veikiantys dėl bendros gerovės, svarbiausia yra pareiga, o ne asmeninės aistros.

Kūrybos tikslas: pamokyti skaitytoją, literatūra yra įrankis kritikuoti visuomenės ydas ir ją auklėti, formai įtaką daro griežtas klasicizmas.

Renesansas atvėrė žmogaus individualumą, o Apšvieta suformulavo modernios pilietinės visuomenės, demokratijos ir žmogaus teisių pagrindus.