Vaikas <...> vaizduoja, pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. Pradeda suvokti <...> praeitį, dabartį, ateitį. <...> Pastebi, kad kai kurie žmonių gyvenimo būdo elementai, <...> buities daiktai, drabužiai ar žaislai keitėsi laikui bėgant.

15. Tyrinėjimas (5 žingsnis)

Vaikas lygina daiktus, <...> medžiagas, <...> atsižvelgdamas į jų požymius, savybes. Objektus ir reiškinius <...> tikslingai grupuoja. Iš pasiūlytų įrankių, <...> priemonių, medžiagų pasirenka <...> reikalingas tyrinėjimui.

18. Mokėjimas mokytis (5 žingsnis)

Vaikas <...> planuoja, kaip veiks, <...> ką darys. <...> Stebi savo veiklą, <...> ją koreguoja, džiaugiasi rezultatu. <...> Įsitraukia į veiklą, kai ji jam įdomi, <...> išbando, <...> svarsto, kodėl pavyko ar nepavyko.

16. Problemų sprendimas (5 žingsnis)

Vaikas <...> įvardija, su kokia <...> problema susidūrė. <...> Renkasi veikimo būdus ir <...> priemones. <...> Bando paaiškinti, kodėl pasirinko tokį sprendimą ir <...> ką galima būtų daryti kitaip.

9. Skaitmeninis sumanumas (5 žingsnis)

Vaikas <...> naudojasi <...> paprastomis <...> skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., <...> žaislais ar interaktyviomis lentomis. <...> Mėgina kurti <...> skaitmeninį turinį, pvz., <...> paveikslėlį, garsą ar judesį. <...> Paaiškina, ką jis daro ir kaip tai veikia.

💡 Aiškinimas: Seniau žmonės neturėjo tiek daug žaislų kaip šiandien. Jie juos pasigamindavo patys – iš medžio, audinių, siūlų ar molio. Žaislai buvo paprasti, bet brangūs, nes pagaminti rankomis. Dabar žaislai gaminami fabrikuose, dažnai iš plastiko, ir jų labai daug.

🎬 Demonstravimas: Rodo nuotraukas ar trumpą filmuką, kaip buvo gaminami senoviniai žaislai. Rodo paveikslėlius iš Genially.

https://app.genially.com/editor/67e2901ad440f43f8bbd8433

🎲 Žaidimas: „Surask porą: senas ar naujas žaislas?“ Vaikai gauna korteles – vienoje rankoje laikys seną žaislą, kitoje – šiuolaikinį. Kai mokytojas pasako pavadinimą (pvz., „arkliukas“), vaikai turi parodyti, kurią kortelę kelia – seną ar naują.

Tikslas: Vaikai tyrinėja žaislų skirtumus pagal išvaizdą, medžiagas, funkcijas. Lavinamas bendradarbiavimas, loginis mąstymas, kūrybiškumas.

Veiklos eiga:

1. Grupelėse vaikai gauna tikrų žaislų rinkinį – tiek senovinių (medinės lėlės, sukti vilkeliai, siūti meškiukai), tiek šiuolaikinių (robotukai, plastikiniai konstruktoriai, muzikiniai žaislai).

2. Kiekviena grupelė turi juos suskirstyti į dvi kategorijas: „Žaislai seniau“ ir „Žaislai dabar“.

3. Aptaria:
   – Iš ko pagaminti?
   – Kaip žaidžiama?
   – Ar vis dar smagu žaisti senoviniais žaislais?

Tikslas: Padėti vaikui reflektuoti, atskirti senus ir naujus žaislus, ugdyti kalbinę raišką, smulkiąją motoriką.

Veiklos eiga:

• Vaikui pateikiamos atskiros žaislų nuotraukos (pvz., medinis arkliukas, lėkštutės, lėlė iš šiaudų, sukinukas, o taip pat – šiuolaikiniai žaislai: lego, plastikinis automobilis, robotukas, barbie lėlė).

• Vaikas turi išsirinkti 1–2 žaislus, kurie jam būtų įdomūs turėti „savo muziejuje“.

• Ant kortelės vaikas klijuoja pasirinktų žaislų paveikslėlius.

• Kartu su pedagogu aptaria:

  • „Ką pasirinkai?“

  • „Kodėl šitas žaislas tau patiko?“

  • „Ar tai žaislas senas ar naujas?“

  • „Kaip su juo galėtum žaisti?“

Tikslas: patirti, kaip keitėsi žaislai, išbandyti jų funkcijas ir judėjimą.

Vieta: kiemas ar aikštelė su pakankamai vietos judėjimui.

Veiklos eiga:

1. Įžanga: Mokytojas sako:

   „Šiandien sugrįšime į laikus, kai žaislai buvo mediniai, paprasti, sukurti iš to, ką turėjo namuose. Bet palyginsime ir su šiuolaikiniais – kurie greiti, spalvingi ir net judantys!“

2. Žaislų pristatymas:

   • Vienoje pusėje išrikiuojami senoviniai žaislai: medinis arkliukas, suktukas, ratukas su lazdele, lėlytė iš skiautinių.

   • Kitoje – šiuolaikiniai žaislai: mašinėlė su baterija, plastikinis kamuolys, guminė lėlė, burbulų pūtimo aparatas.

3. Laukimo momentas – „Kurie žaislai greitesni?“

   • Vaikai pasiskirsto į dvi komandas: „Senieji žaislai“ ir „Šiuolaikiniai žaislai“.

   • Lenktyniauja vienas po kito, veždami ar ridendami savo žaislą nuo starto iki finišo.

   • Kiekvienas pristato savo žaislą: „Tai mano senelio arkliukas – jis lėtas, bet tvirtas“, „O aš turiu mašinėlę – ji važiuoja greitai“.

Veikla grupelėse:

„Žaislų pėdsakai smėlyje“

🧩 Veiklos eiga:

1. Įžanga: Mokytojas sako:

   „Kai kurie žaislai palieka smagius pėdsakus smėlyje! O gal norite sužinoti, ar skiriasi seno ir naujo žaislo pėdsakai?“

2. Pasiruošimas:

   • Ant kilimėlio ar padėklo – seni žaislai (pvz., medinė mašinėlė, lėlių figūrėlė) ir nauji žaislai (pvz., plastikinis traktorius, LEGO žmogeliukas).

   • Vaikai suskirstomi į grupeles po 3–4.

3. Veikla:

   • Kiekviena grupelė gauna smėlio dėžės kampelį ar padėklą su smėliu.

   • Vaikai spaudžia skirtingus žaislus į smėlį – palieka „pėdsakus“.

   • Stebi ir lygina, kaip atrodo skirtingų žaislų žymės: kuris gilus, kuris platus, kuris smulkus.

   • Bando atspėti, kurio žaislo pėdsakas kurio.

4. Klausimai refleksijai:

   • Kuris žaislas paliko įdomiausią pėdsaką?

   • Kaip manai, ar senoviniai žaislai sunkesni?

   • Kurį žaislą norėtum pasilikti savo smėlio spaudinių kolekcijoje?

Individuali veikla lauke:

„Kur pasislėpė mano senovinis žaislas?“

Tikslas: Skatinti vaikų pastabumą, loginį mąstymą ir vaizduotę ieškant „praeities žaislų“.

🔍 Veiklos eiga:

1. Pradžia: Pedagogas sako:

   „Senoviniai žaislai pabėgo į lauką! Jie pasislėpė, bet paliko užuominas... Ar padėsi juos surasti?“

2. Veiklos eiga:

   • Kiekvienam vaikui skiriama viena užuomina – nuotrauka, kortelė su piešiniu ar žodinė mįslė (pvz.: „Ieškok po medžiu, kur visada sėdi paukštelis“).

   • Lauke iš anksto paslėpti žaislų modeliai (pvz., medinis arkliukas, medinis traukinukas, lėlių vežimėlis – gali būti žaisliniai arba iš popieriaus).

   • Vaikas eina vienas (ar su pedagogo palyda) ieškoti savo žaislo.

   • Radęs – grįžta ir papasakoja:

     • „Kur radau?“

     • „Kas tai per žaislas?“

     • „Ar toks žaislas buvo anksčiau ar dabar?“

• Kaip manai, iš ko pagamintas šis žaislas?

• Kurį žaislą labiausiai norėtum turėti? Kodėl?

• Kaip manai, ar seniau buvo tokių žaislų?

📖 Aiškinimas:
Mokytojas trumpai paaiškina:

• Seniau žaislai dažniausiai buvo gaminami iš medžio, šiaudų, siūlų, audinių.

• Jie būdavo paprastesni, bet labai mylimi.

• Šiandien žaislai dažnai gaminami fabrikuose – jie gali groti, šviesti, judėti.
  Parodomas senas žaislas ir modernus analogas.

👀 Demonstravimas:
Ant stalo sudedami žaislai ar paveikslėliai:

• Medinis arkliukas

• Plastikinis robotukas

• Šiaudų lėlytė

• Spalvota kaladėlių dėžutė
  Vaikai kviečiami juos paliesti, apžiūrėti. Kartu su mokytoju aptaria:

• Kuris žaislas atrodo senas, kuris naujas?

• Kuris sunkesnis, švelnesnis, garsesnis?

🎲 Žaidimas:
„Surask porą – žaislas ir medžiaga“
Vaikai gauna korteles su žaislų paveikslėliais. Ant kilimo – kortelės su medžiagomis ir jų pavadinimais (medis, plastikas, audinys, šiaudai).
Užduotis – sustoti prie kortelės ir medžiagos, kuri tiktų jų žaislui.
Pvz.:

• Medinis arkliukas → medis

• Lėlė Barbė → plastikas

• Meškiukas → audinys

🧠 Tikslas:
Skatinti vaikų kūrybiškumą, tyrinėti žaislų formas ir medžiagas, ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius.

🧰 Priemonės:

• Medienos kaladėlės

• Plastikinės detalės (pvz., LEGO, butelių kamšteliai)

• Lipnus popierius, kartonas, audinio atraižos

• Pieštukai, klijai

• Žaislų paveikslėliai (arba mini žaisliukai)

• 2 lapai su užrašais: „Senovės žaislų namelis“ ir „Šiuolaikinių žaislų namelis“

🕵️‍♀️ Veiklos eiga:

1. Vaikai suskirstomi į dvi–trys grupeles (po 3–4).

2. Kiekviena grupė traukia kortelę su užduotimi: sukurti žaislų namelį – arba senoviniams, arba šiuolaikiniams žaislams.

3. Pagal pasirinktą variantą vaikai renkasi atitinkamas medžiagas:

   • Senovinis namelis – naudojamos medinės detalės, natūralios medžiagos, šiaudai, ramių spalvų popierius.

   • Šiuolaikinis namelis – naudojamas plastikas, ryškios spalvos, blizgūs elementai.

4. Grupės kartu stato savo „namelį“ ant stalo ar kilimo.

5. Pabaigoje pristato kitiems:

   • Kam skirtas namelis?

   • Kokie žaislai jame gyventų?

   • Kodėl naudojo tokias medžiagas?

Tikslas:
Vaikas iš modelino lipdo žaislą ir nusprendžia – ar tai senovinis, ar šiuolaikinis žaislas.

Priemonės:

• Modelinas (skirtingų spalvų)

• Plastikiniai įrankiai formavimui

• Kortelės su pavyzdžiais: senoviniai žaislai (medinis arkliukas, sukučiai, lėlė iš audinio), šiuolaikiniai žaislai (robotukas, LEGO, plastikinė mašinėlė)

Veiklos eiga:

1. Vaikas pasirenka vieną žaislo pavyzdį iš kortelės arba sugalvoja pats.

2. Iš modelino nulipdo pasirinktą žaislą – gali būti:

   • Medinis arkliukas

   • Senovinė lėlė

   • Plastikinis robotas

   • Žaislinis automobilis

3. Užbaigęs – pristato mokytojui ar draugui:

   • „Tai mano senovinis arkliukas. Jis iš medžio, be garsų.“

   • „Tai šiuolaikinis žaislas – robotas. Jis plastikinis, juda ir kalba!“

Tikslas: tyrinėti skirtingų žaislų (medinių ir plastikinių) savybes gamtinėmis sąlygomis.

Veiklos eiga:

1. Ant didelio stalo ar ant žemės išdėliojami žaislai: medinis vilkelis, plastikinis sunkvežimis, lėlė su medžiaginiu kūnu, plastikinė gervė ir pan.

2. Vaikai su mokytojo pagalba atlieka mini bandymus:

   • 💧 Ar žaislas sušlapo?

   • 🪵 Ar prilimpa prie žemės?

   • 🌞 Kaip įkaista saulėje?

   • Ar kietas ar minkštas?

3. Vaikai išsako nuomonę, spėja prieš bandymą ir aptaria po jo.

Refleksija: – Kurie žaislai tinkamesni žaisti lauke? – Kodėl seniau žaislai gaminti iš medžio?

👥 Veikla grupelėse lauke: „Žaislų statybų dirbtuvės“

Tikslas: kūrybiškai naudoti antrines medžiagas žaislui konstruoti ir samprotauti, ar tai būtų žaislas iš praeities ar dabarties.

Veiklos eiga:

1. Kiekviena grupė gauna dėžę su įvairiomis priemonėmis: pagaliukai, siūlai, dėžutės, kamšteliai, šakelės, virvutės, kankorėžiai.

2. Vaikai kuria savo žaislą – gali būti: medinis gyvūnėlis, plastikinė mašina, kaladėlės bokštas.

3. Grupių pristatymas: „Mūsų žaislas – tai...“, „Senovinis, nes...“ arba „Šiuolaikinis, nes...“

🧍‍♂️ Individuali veikla lauke: „Žaislų pėdsakų tyrimas“

Tikslas: lavinti pastabumą, stebėti, lyginti.

Veiklos eiga:

1. Pedagogas iš anksto pravažiuoja skirtingais žaislais per smėlį, purvą ar miltus (pvz., plastikinė mašina, medinis arkliukas, plastiko lėlės pėdutė ir pan.).

2. Vaikas gauna nuotrauką ar paveikslėlį žaislo, kurio pėdsako turi ieškoti.

3. Vaikas eina „detektyvo keliu“ – suranda pėdsaką ir jį apibūdina:

   • Ar gilus pėdsakas?

   • Ar lygus pėdsakas?

Aptarimas: – Kas paliko tokį pėdsaką? – Ar tai plastikinis, ar medinis draugas?

1. Pokalbis (įvadinis):
Pedagogas rodo vaikams skirtingus žaislus:
– medinį arkliuką,
– minkštą meškiną,
– plastikinį kaladėlių rinkinį,
– senovinį žaislą su spyruokle.

Klausia:
– Ką matai?
– Iš ko pagamintas šis žaislas?
– Ar jis senas ar naujas?
– Kaip manai – kas padarė šį žaislą: žmogus ar gamykla?

2. Aiškinimas:
Vaikams paprastai paaiškinama, kad žaislai gali būti gaminami iš skirtingų medžiagų:
– Seniau: medis, vilna, metalas, rankų darbas.
– Dabar: plastikas, sintetika, gamyklos, elektronika.

Pedagogas pasakoja:
„Seniau tėtis padarydavo arkliuką iš medžio – jis buvo paprastas, bet mylimas. Dabar žaislai spalvingi, juda, kalba, bet juos daro robotai fabrikuose.“

3. Demonstravimas:
Pedagogas demonstruoja dvi dėžutes:
🟤 Vienoje – „Senieji žaislai“ (ar jų kopijos): medinis kamuolys, rankų darbo lėlė, senas suktukas.
🟡 Kitoje – „Šiuolaikiniai žaislai“: šviečiantis kamuoliukas, plastikinis robotukas, šnekantis žaislas.

Vaikai paliečia, pažiūri, palygina.
Diskusija:
– Kurių žaislų garsas garsesnis?
– Kurie minkštesni?
– Kurie spalvingesni?
– Kurie buvo gaminti žmogaus, o kurie – mašinos?

4. Žaidimas: „Kas slepiasi žaisle?“

Pedagogas parodo vieną žaislą (pvz., kaladėlę ar mašinėlę), kuris gali būti atidaromas arba parodytas su dalimis.

Vaikai stebi žaislą ir spėlioja:
– Kas gali būti žaislo viduje?
– Kaip jis juda?
– Kodėl skleidžia garsą?
– Ar senovinis žaislas galėjo daryti tą patį?

Pedagogas atidaro žaislą (arba parodo paveikslėlį, kas viduje) ir visi kartu aptaria: – Kokios dalys jame yra? – Ar toks žaislas buvo gaminamas seniau?

Tikslas: tyrinėti, kaip skirtingi žaislai (senoviniai ir šiuolaikiniai) elgiasi vandenyje.

Priemonės:

• Dvi vonelės ar dubenys su vandeniu

• Įvairūs žaislai: medinės kaladėlės, senovinės lėlytės, plastikiniai gyvūnai, guminiai kamuoliukai, metaliniai žaislai ir pan.

• Rankšluosčiai, indeliai žaislams sudėti

• Kortelės su užrašais: „Plūduriuoja“, „Skęsta“

Veiklos eiga:

1. Vaikai suskirstomi į mažas grupeles (po 3–4).

2. Kiekviena grupė gauna skirtingus žaislus – senovinius ir šiuolaikinius.

3. Vaikai vieną po kito leidžia žaislus į vandenį ir stebi, ar jie skęsta, ar plūduriuoja.

4. Po stebėjimo, vaikai rūšiuoja žaislus į atitinkamas korteles – „Plūduriuoja“ arba „Skęsta“.

5. Diskutuojama: kodėl kai kurie žaislai nuskendo, o kiti ne? Iš kokių medžiagų jie pagaminti?

6. Aptariama: ar seniau žmonės gamino žaislus iš plūduriuojančių medžiagų? O gal labiau skęstančių?

„Žaisliukai akmenukai“

Tikslas: kūrybiškai pažvelgti į žaislų istoriją, pasitelkiant gamtines medžiagas ir meninius gebėjimus.

🧠 Veiklos idėja:

Vaikai lauke dekoruoja akmenėlius, paversdami juos senoviniais arba šiuolaikiniais žaislais. Galima piešti:

• senovinę lėlytę, vilkelį, medinį arklį,

• šiuolaikinį robotą, minkštą žaisliuką, mašinėlę ir pan.

🖌️ Veiklos eiga:

1. Kiekvienas vaikas pasirenka 1–2 akmenėlius.

2. Mokytojas užduoda klausimą:
   – „Ar tavo akmenukas taps žaislu iš praeities ar iš dabarties?“

3. Vaikai piešia su guašu, akriliniais dažais arba flomasteriais.

4. Kai piešiniai išdžiūsta, visi padeda sukurti „žaislų muziejų“ ant stalo ar pievos: – viena pusė – senoviniai žaislai, kita – šiuolaikiniai.

5. Vaikai pristato savo kūrinį trumpu sakiniu: – „Tai mano senelio vilkelis“
   – „Tai mano mėgstamas robotukas“

🌱 Medžiagos:

• Akmenėliai (gali būti surinkti patiems)

• Dažai ar flomasteriai

• Vanduo, teptukai, servetėlės

Veikla grupelėse lauke:

„Žaislų pėdsakai ant sienos“

Tikslas: grupėmis išreikšti kūrybiškumą ir tyrinėti žaislų formas bei tekstūras kuriant bendrą piešinį.

🔍 Veiklos eiga:

1. Grupių sudarymas: Vaikai suskirstomi į 3–4 vaikų grupeles. Kiekvienai grupei paruošiama dalis didelio lapo ar atskiras popieriaus gabalas ant sienos.

2. Priemonės:

   • Pagaliukai su tvirtinamomis priemonėmis: žaisliukais, kempinėlėmis, kaladėlėmis

   • Dažai (kelios spalvos)

   • Vienkartinės lėkštelės dažams

   • Pirštinės ar apsiaustai (jei reikia)

3. Užduotis grupėms: – „Sukurkite paveikslą naudodami tik žaislų pėdsakus – kaip jie atrodo, ką pasakoja.“ – Kiekviena grupė sugalvoja trumpą žaislo istoriją, pvz.:

   „Mūsų žaislinė antis vaikščiojo per balas ir paliko pėdsakus.“

4. Pristatymas: Kai darbai baigti – visos grupės parodo vieni kitiems savo žaislų kūrinius ir trumpai pasakoja istoriją.

Individuali veikla lauke:

„Sukurk savo žaislą iš smėlio ir gamtos“

🧠 Tikslas:

Skatinti vaikų kūrybiškumą, aplinkos tyrinėjimą ir konstrukcinius gebėjimus.

🧩 Veiklos eiga:

1. Vaikas gauna užduotį: sukurti žaislą iš to, ką randa aplink save – smėlio, akmenukų, kankorėžių, žolelių, šakelių, lapų.

2. Pavyzdžiai:
   – Mašinėlė iš akmens, šakelių ir smėlio
   – Lėlė iš kankorėžio ir žiedų
   – Verpstukas iš gilių kepurėlės ir pagaliuko

3. Vaikas konstruoja, derina medžiagas, eksperimentuoja su forma, tvirtumu, spalvomis.

4. Pabaigoje – refleksija:
   – „Ką sukūrei?“
   – „Iš ko padarei?“
   – „Ar tavo žaislas senovinis ar šiuolaikinis?“

Tikslas: Skatinti vaikus susimąstyti apie tai, kokių žaislų neturėjo seneliai, bet juos pasigamindavo iš gamtoje rastų daiktų.

Klausimai vaikams:

• Ar manote, kad seneliai turėjo parduotuvėse pirktų žaislų?

• Kokius daiktus jie galėjo rasti gamtoje?

• Ar iš šakelių ar kaštonų galima ką nors sukurti?

• O jeigu neturėtum plastikinio kamuolio – ką galėtum sugalvoti vietoje jo?

📖 Aiškinimas: „Žaislai, kurie gimė gamtoje“

Pedagogas pasakoja trumpą pasakojimą apie vaiką senais laikais, kuris žaisdavo su:

• Šiaudinėmis lėlėmis,

• Kaštoniniais gyvūnėliais,

• Pagaliukais „kardais“,

• Kankorėžių „automobiliais“,

• Lapų „lėktuvais“.

Vaikams paaiškinama, kad žaislai buvo gaminami iš to, ką rado lauke, jie lavino vaizduotę ir kūrybiškumą.

👀 Demonstravimas: „Tikri gamtiniai žaislai“

Pedagogas parodo surinktų pavyzdžių dėžutę:

• Šiaudai, kaštonai, kankorėžiai, riešutai, gilių kepurėlės, pagaliukai, plokšti akmenukai, sausi lapai, žievės gabaliukai.

• Parodomi keli pavyzdžiai: kaštoninis arkliukas, lėktuvėlis iš šakelių, lapų suknytelė lėlei.

Vaikai skatinami prisiliesti, apžiūrėti, pakomentuoti:

• Kuri detalė įdomiausia?

• Ar iš to įmanoma sukurti žaislą?

🎮 Žaidimas: „Aš esu žaislas“ (improvizacinis)

Vaikai išsitraukia kortelę (ar klausosi pedagogo) su žaislo pavadinimu ir bando jį atvaizduoti judesiais:

• „Aš esu kaštoninis arkliukas“ – vaikas šokinėja.

• „Aš esu pagaliuko kardas“ – vaikas imituoja kovą.

• „Aš esu lapų lėlė“ – vaikšto ir „šlama“.

Refleksinis klausimas po žaidimo:
– Ar lengva sugalvoti, kaip atrodo gamtinis žaislas?
– Ar norėtum tokį pasidaryti?

Tikslas: Skatinti vaikų savarankiškumą, kūrybiškumą ir aplinkos pažinimą kuriant žaislus iš natūralių medžiagų.

🎨 Veiklos eiga:

1. Vaikas gauna šakelę – tiesesnę, apie 10–15 cm ilgio (galima rinktis iš kelių skirtingų).

2. Ant stalo siūlomos įvairios kūrybinės priemonės:

   • Siūlai, veltinys, popierius, lipdukai, sagos, karoliukai, blizgučiai, lipni juostelė, audinių skiautės.

3. Vaikas kuria savo personažą: dekoruoja šakelę, sukuria plaukus, drabužėlius, net aksesuarus.

4. Sukūrus – vaikas sugalvoja ir pristato žaislą:

   • Kaip jis vadinasi?

   • Ar tai vaikas, gyvūnas, pasakų veikėjas?

   • Ką jis mėgsta veikti?

💡 Pedagogo paskatinimas:

„Kaip manai, ar tokių žaislų turėjo tavo seneliai? Ką tavo žaislas veiktų miške?“

Tikslas: Tyrinėti garsą, medžiagas ir žaislų paskirtį, kuriant senovinius ir šiuolaikinius barškučius.

🧩 Veiklos eiga:

1. Vaikai suskirstomi į dvi grupes:

   • 1 grupė – gamina senovinius barškučius iš gamtos ir buities medžiagų: šakelių, virvelių, graikinių riešutų lukštų, pupelių, lęšių, siūlų.

   • 2 grupė – gamina šiuolaikinius barškučius iš plastiko dangtelių, buteliukų, ryžių, karoliukų, kaspinėlių, blizgučių, skaidraus plastiko.

2. Kiekviena grupė pristato savo barškučius:

   • Kas jų viduje?

   • Kokių garsų jie skleidžia?

   • Ar tokį barškutį būtų turėję vaikai senovėje ar šiandien?

3. Pabaigoje – visos grupės „barškančiųjų koncertas“ – išbandomi visi barškučiai, klausomasi garsų, palyginama, kurie garsesni, tylūs, žemi ar aukšti.

„Žaislų kaimelis gamtoje“

Tikslas: Kurti bendrą žaislų miestelį iš gamtos medžiagų, panaudojant kūrybiškumą, tyrinėjimą ir inžinerinį mąstymą.

🧩 Veiklos eiga:

1. Įžanga / pokalbis: Mokytojas parodo nuotrauką su „nameliais iš gamtos“ ir klausia:

   • Ar čia tikri namai?

   • Kas galėtų juose gyventi?

   • Ar tokių žaislų buvo seniau? O gal tai – miško gyventojų žaislai?

   • Kūrybinė užduotis: Vaikai kviečiami bendrai kurti žaislų kaimelį:

   • Renkamos šakos, žievė, kankorėžiai, akmenukai, samanėlės.

   • Vaikai kartu su mokytoju nupjauna mažus kelmelių gabaliukus (jei įmanoma), o tada piešia langus, duris, stogus.

   • Kuriamos skirtingų spalvų ir formų trobelės, parduotuvėlės, dirbtuvės, žaislų namai.

2. Pabaigoje: Sukurtas kaimelis apžiūrimas, aptariama:

   • Ką pastatėme?

   • Kas galėtų ten gyventi – senovinis žaislas ar modernus?

   • Kaip galėtume žaisti su šiuo miesteliu?

   Veikla grupelėse lauke:

   „Senovinė ar šiuolaikinė žaislų kaimelio detalė?“

   🎯 Tikslas:

   Sukurti prie jau pastatytų medinių žaislų namelių papildomas aplinkos detales (pvz., tvoras, takelius, suoliukus), lyginant senovinius ir šiuolaikinius variantus.

   🧩 Veiklos eiga :

   1. Kiekviena grupė gauna kortelę su užduotimi, kurioje parodyta:

      • Senovinė tvora / šiuolaikinė tvora

      • Senovinis kelias / modernus kelias

      • Medinis suoliukas / plastikinis suoliukas

   2. Vaikai prie savo sukurtų medinių namelių įrengia tas detales iš lauko medžiagų:

      • Šakelės, žievė, akmenukai, lapai, smėlis, kankorėžiai, šiaudeliai ar pan.

   3. Kuriamos dvi versijos:

      • Viena detalė – kaip atrodė senovėje

      • Kita – šiuolaikinė jos versija

   💬 Pasidalinimas:

   Vaikai pristato:
   – „Prie šio namelio padarėme senovinę tvorą iš storų šakų, o šiuolaikinę – iš baltų pagaliukų.“
   – „Čia kelias – vienas iš akmenų, o kitas – lygus smėlio takas, kaip parke!“

Individuali veikla lauke:

„Kas gyvena žaislų kaimelyje?“

🎯 Tikslas:

Sukurti savo personažą – žmogeliuką ar gyventoją iš gamtos medžiagų, kuris „apsigyvens“ šalia vaikų kurtų namelių.

🧩 Veiklos eiga:

1. Kiekvienas vaikas gauna užduotį – sukurti vieną veikėją iš gamtos medžiagų:

   • Pagaliukai, akmenukai, lapai, vilna, žievė, gėlės žiedlapiai, virvelės, kankorėžiai.

2. Vaikas sukuria savo veikėją, gali naudoti:

   • Klijus, plastiliną ar modeliną (jei yra),

   • Pieštukus ar ploną juodą markerį veidui (jei reikia).

3. Kai veikėjas sukurtas – vaikas pastato jį prie vieno namelio: – Galima pastatyti jį prie senovinio ar šiuolaikinio namo – pagal vaiko pasirinkimą.

💬 Refleksiniai klausimai:

– Kuo vardu tavo žmogeliukas?
– Ar jis gyvena senoviniame ar šiuolaikiniame name?
– Ką jis mėgsta veikti savo kieme?
– Kaip jis apsirengęs?

🧠 Tikslas:

Skatinti vaiko kritinį mąstymą ir tyrinėjimo įgūdžius – tiriant, kuris žaislas labiau atlaiko spaudimą, trynimą ar svorį. Lyginami senovinio ir šiuolaikinio tipo žaislai (arba jų mini versijos).

🔬 Veiklos eiga:

1. Vaikas gauna du mažus žaislus arba jų modelius:

   • Pvz., medinę kaladėlę (senovinis) ir plastikinę detalę (šiuolaikinis).

2. Vaikas atlieka tyrimą:

   • Spaudžia rankomis – kuris žaislas tvirtesnis?

   • Braukia per švitrinį popierių – kuris lengviau susibraižo?

   • Deda po sunkesniu daiktu (pvz., smėlio maišeliu) – kuris suspaudžiamas?

   • Mirkymas: trumpam įmerkia į vandenį – kuris greičiau sugeria?

3. Vaikas pažymi rezultatus ant savo stebėjimo lapo: ✅, ❌ arba ☺/🙁

🔍 Pavyzdinis klausimynas vaikui:

• Kuris žaislas greičiau susibraižė?

• Kuris išliko toks pat?

• Ar senovės žaislai atsparesni už dabartinius?

• Kurį norėtum imti į kelionę?

🎨 Pabaigoje:

Vaikas nupiešia tą žaislą, kuris pasirodė geriausias – ir sugalvoja jam pavadinimą:
– „Super tvirtas draugas“
– „Kelionių mašinėlė“
– „Nelūžtantis kaštoninis draugas“

Mokytoja pradeda rytą su vaikais atsisėdus ratu. Šalia – padėta dėžė su vaikų visos savaitės kūriniais: gamtiniais žaislais, spalvotais robotukais, mediniais automobiliais, senoviniais ir šiuolaikiniais žaislų maketais.

Klausimai vaikams:

– „Kokius žaislus tyrinėjome šią savaitę?“
– „Ką sužinojote apie senovinius žaislus – iš ko jie buvo gaminami?“
– „Ką kūrėme iš gamtos, kas buvo įdomiausia?“
– „Ar pasikeitė jūsų mėgstamiausias žaislas?“
– „Kokį žaislą norėtumėt sukurti dar kartą?“

Mokytoja padeda prisiminti akimirkas naudodama nuotraukas iš veiklų, vaikų darbus, eksponuoja sukurtus gaminius.

Refleksija:

Šią savaitę vaikai sužinojo, kokie žaislai buvo senovėje ir kokie yra dabar. Jie tyrinėjo, kaip keitėsi jų formos, medžiagos, garsai, spalvos, funkcijos.

Vaikai kūrė žaislus iš medžio, šiaudų, gamtos medžiagų, spalvoto popieriaus, burbulų, vandens, plastilino. Jie lygino, testavo, klasifikavo – kurie žaislai plaukia ar skęsta, kurie skleidžia garsus, kurie tinka šventei ar žaidimui lauke.

Vaikai išbandė save kaip kūrėjai – kūrė savo žaislus, gamino barškučius, tyrinėjo, kokie žaislai patvariausi, garsiausi ar spalvingiausi.

Grupėje buvo eksponuojami vaikų darbai – gamtiniai maketai, spalvų eksperimentai, senoviniai žaislai, robotai, barškučiai, šešėlių žaidimai. Vaikai apžiūrėjo vieni kitų kūrybą, aptarė, kas patiko, ką norėtų pakartoti, ką rekomenduotų draugui.

Uždaviniai įgyvendinti:

– Atpažino ir įvardijo senovinius bei šiuolaikinius žaislus pagal formą, medžiagą, paskirtį.
– Lygino žaislus – senus ir naujus – pagal funkciją, garsus, judėjimą, gamybos būdą.
– Tyrinėjo žaislų savybes – kurie skęsta, kurie triukšmingi, kurie švelnūs ar šiurkštūs.
– Kūrė ir konstravo – individualiai ir grupėse, naudodami STEAM metodus.
– Lavino kalbinę raišką, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimo įgūdžius.
– Tyrinėjo žaislų spalvas, garsus, medžiagas, kilmę ir reikšmę.
– Kūrybiškai išreiškė mintis per žaidimus, dailės darbus ir konstrukcijas.

🎯 Tikslas:

Vaikai tyrinėja, kaip keitėsi transporto priemonės ir aplinka mieste seniau ir dabar, naudodami maketų kūrimą, žaidimą ir žaislų klasifikavimą.

👣 Veiklos eiga:

Vaikai suskirstomi į 2–3 vaikų grupeles.

Kiekviena grupė gauna vienodą „miesto kilimėlį“ arba gatvės schemą, namukus (pagamintus iš dėžučių ar kartono), bei transporto žaislus:

Vieni žaislai senoviniai (pvz., mediniai automobiliai, senas autobusas),

Kiti – šiuolaikiniai (pvz., greitoji pagalba, policijos mašina, taksi).

Vaikai klasifikuoja žaislus: kas būtų buvę mieste seniau, o kas dabar? Kodėl? (pvz., taksi seniau nebūdavo, bet buvo arkliai; greitosios pagalbos buvo vežamos vežimu; o dabar – šiuolaikinės mašinos.)

Grupės kuria „miesto maketą“ iš dviejų dalių:

Vienoje – senasis miestas su senoviniais žaislais ir namais,

Kitoje – šiuolaikinis miestas su dabartiniais transporto žaislais ir detalėmis.

Papildomas STEAM tyrimas (jei norisi):

Kuris automobilis važiuoja toliau stumiamas (senovinis vs. plastikinis)?

Kuris yra greitesnis nusileidžiant nuo nuolydžio?

Kurio ratai sukasi lengviau?

🧰 Priemonės:

Kartoninės dėžutės nameliams (galima pasiruošti iš anksto),

Miesto kilimėlis / kelio juostos (ar tiesiog pieštos ant popieriaus),

Transporto žaislai (senoviniai ir naujoviški),

Lipdukai, spalvoti pieštukai maketų dekoravimui.

💬 Klausimai diskusijai:

Kuriame mieste labiau norėtum gyventi? Kodėl?

Ar senovinis automobilis važiuoja taip pat kaip naujasis?

Kaip žmonės keliavo anksčiau? Kaip keliaujame dabar?

🎯 Tikslas:

Vaikai individualiai kuria namuką iš kartoninio ritinėlio, kuris taps jų dalimi bendrame miesto makete.

👣 Veiklos eiga:

1. Kiekvienas vaikas gauna tuščią tualetinio popieriaus ritinėlį.

2. Ant stalų padėti įvairūs kūrybiniai įrankiai:

   • Spalvotas popierius

   • Flomasteriai, pieštukai, klijai

   • Paruoštos langų, durų formos

   • Gali būti ir mini „stogų“ ruošiniai

3. Vaikas pasirenka:

   • Ar jo namas bus senovinis, ar modernus?

   • Kokias spalvas ir detales naudoti?

4. Sukūrę namą, vaikai jį pristato:

   • Kur stovi tavo namas?

   • Koks tai namas – iš praeities ar dabarties?

   • Kokia transporto priemonė galėtų važiuoti pro šalį?

5. Galutinis etapas – visi namukai sustatomi šalia bendro „kelio kilimėlio“ su automobiliais – miestas pilnas vaikų sukurto gyvenimo!

🔵 Visos grupės veikla: „Kaip daiktai plaukia?“

Tikslas: pažadinti vaikų smalsumą ir įvesti į temos esmę.

🧠 Pokalbis + demonstravimas:

• Mokytojas atneša įvairių daiktų (medinis pagaliukas, plastikinis žaislas, akmuo, lapas, popieriaus skiautė).

• Vaikai spėlioja: – „Kurie daiktai plūduriuos?“ – „Kas nuskęs?“

• Išbandoma su baseinėliu / vonelėmis lauke.

• Išvados: Kokios medžiagos geriau laikosi ant vandens?

🟢 Veikla grupelėse: „Pastatyk plaustą iš šakelių“

Tikslas: eksperimentuoti su konstrukcija ir plūduriavimu.

🛠 Veiklos eiga:

• Grupelės (po 3–4 vaikus) gauna:

  • Šakelių

  • Virvučių / siūlų

  • Spalvoto popieriaus burėms

  • Kanceliarinių segtukų, klijų (jei reikia)

• Kiekviena grupė konstruoja plaustą – stengiasi, kad jis būtų: – Stabilus – Tvirtas – Plaukiantis

• Pridedama burė su pasirinkta spalva ar simboliu.

• Bandymas baseinėlyje: kiekviena grupė leidžia plaustą į „ežeriuką“ – žiūri, ar jis laikosi, ar siūbuoja.

🟠 Individuali veikla: „Plaukiančio plausto kelionė“

Tikslas: savarankiškas STEAM tyrinėjimas, asmeninės idėjos išreiškimas.

👣 Veiklos eiga:

• Kiekvienas vaikas gauna mažesnį kiekį medžiagų: – 5–6 šakelės – Virvelę / siūlą – Vieną vėliavėlės trikampėlį

• Vaikas savarankiškai suriša mini plaustą.

• Išbando savo plaustą mažame baseinėlyje – ar laikosi ant vandens?

• Jei nuskendo – kodėl? Ar gali patobulinti?

• Gali suteikti vardą: „Tai mano laivas – Vėjas!“

🌟 Apibendrinimas (mini refleksija):

• Kuris plaustas plaukė geriausiai?

• Ar svarbu, kaip sutvirtini šakeles?

• Ar norėtum plaukti tokiu plaustu per tikrą ežerą?

🖼️ Vaizdinė inspiracija (nuotrauka su plaustais): Ši iliustracija kabinama lauke arba rodoma kaip skaidrė. Ji padeda vaikams suprasti, ką darys, įkvėpti idėjų, spalvų, burių formų ir paties proceso.